Įkraunama...
Įkraunama...

Onkologinės ligos (32 tema)

QUOTE(semke21 @ 2011 05 03, 20:51)
Aciu kad paklauset 4u.gif 

Vakar kaip tik grizo po trecios chemijos, viskas butu palygint neblogai, bet ziauriai koseja, na ir aisku siaip sveikatos neturi, gulineja visa diena unsure.gif  ir temparatura pakilus, nupirkau siandien antibiotiku, kuriu paskyre daktare, tai ziuresim, gal pageres... Siaip dziugi naujiena ta, kad vakar echoskopavo bluzni, tai sake, kad ji sumazejus ir nebemato tu zidineliu, kuriu anksciau mate thumbup.gif
Ir dar daktare sake, kad mamytei kita menesi bus paskutine chemija, nes jau visi limfmazgiai sunaikinti, zodziu nebereiks sesiu chemiju kurso, uzteks keturiu  thumbup.gif  tada aisku bus stebejimas, labai tikimes, kad neatsinaujins ta prakeikta liga, kuri sitiek sveikatos ateme...  nors tiesa, mamyte sake, kad nebenori daugiau kankintis ir nebenori i paskutine chemija vaziuot, nes sako, kad jei jos liga nepagydoma, o tik pristabdoma, tai nebeapsimoka saves nuodyt...

o kaip jusu mamyte laikos?

Kaip smagu girdėti tokias geras žinias iš jūsų pusės thumbup.gif pavydžiu, tik nesupykit unsure.gif norėčiau, kad ir pas mus viskas taip gerai klostytųsi. verysad.gif bet visų ligos skirtingos, reikia tikėtis, kad ir mano mamai dar yra šansų panaikinti tą brudą...
Jūsų mamytė dabar sako, kad nebenori 4-os, nes blogai jaučiasi, o mano mamai per 5-tą pranešė, kad 6-ių tikrai neužteks. Tai va, tegul džiaugiasi jūsų mama, nes išgirdo tikrai puikią žinią smile.gif o pristabdymas juk gali būti ilgas, todėl reikia pasinaudoti iki galo tuo, jog chemija puikiai veikia jūsų mamos atveju. smile.gif
Mano mama dabar geria vartoja chemoterapines tabletes, nes židiniai neišnyko, o iškart kitos stiprios chemijos nebeatlaikytų
Atsakyti
QUOTE(Elijana @ 2011 05 03, 21:54)
o koks vėžys pas jūsų mamytę? labai sunkiai pirmas dvi chemijas pernešė?  unsure.gif


limfoma pas ja, jau penki metai su ja gyvena... o kas liecia sunkuma, tai cia pasiskaicius tikrai matosi, kad yra kam buna baisiau... jai leido baltaja chemija, tai gal del to lengviau buvo, nors aisku neapsiejo be pykinimu, vemimu, siaip bendru sveikatos praradimu, bet tai budavo laikina, savaite kokia, na maksimum pusantros...paskui vel grizdavo viskas i senas vezias ir vel ji darbuodavos namuose...aisku per tas pykinimo dienas galima sakyt nieko nevalgydavo, tai svoris iskart pakrisdavo, paskui pradejus valgyt vel priaugdavo rolleyes.gif
Atsakyti
QUOTE(semke21 @ 2011 05 03, 22:27)
limfoma pas ja, jau penki metai su ja gyvena... o kas liecia sunkuma, tai cia pasiskaicius tikrai matosi, kad yra kam buna baisiau... jai leido baltaja chemija, tai gal del to lengviau buvo, nors aisku neapsiejo be pykinimu, vemimu, siaip bendru sveikatos praradimu, bet tai budavo laikina, savaite kokia, na maksimum pusantros...paskui vel grizdavo viskas i senas vezias ir vel ji darbuodavos namuose...aisku per tas pykinimo dienas galima sakyt nieko nevalgydavo, tai svoris iskart pakrisdavo, paskui pradejus valgyt vel priaugdavo rolleyes.gif

o kas kiek laiko lašinama chemija?
Atsakyti
QUOTE(sume @ 2011 05 03, 22:01)
Kaip smagu girdėti tokias geras žinias iš jūsų pusės thumbup.gif pavydžiu, tik nesupykit unsure.gif norėčiau, kad ir pas mus viskas taip gerai klostytųsi.  verysad.gif bet visų ligos skirtingos, reikia tikėtis, kad ir mano mamai dar yra šansų panaikinti tą brudą...
Jūsų mamytė dabar sako, kad nebenori 4-os, nes blogai jaučiasi, o mano mamai per 5-tą pranešė, kad 6-ių tikrai neužteks. Tai va, tegul džiaugiasi jūsų mama, nes išgirdo tikrai puikią žinią smile.gif  o pristabdymas juk gali būti ilgas, todėl reikia pasinaudoti iki galo tuo, jog chemija puikiai veikia jūsų mamos atveju. smile.gif
Mano mama dabar geria vartoja chemoterapines tabletes, nes židiniai neišnyko, o iškart kitos stiprios chemijos nebeatlaikytų


mes irgi dziaugiames tokiomis naujienomis, nes ir as netikejau, kad uzteks keturiu, galvojau po ketvirtos pasakys, kad reikia sesiu, o po sesiu, kad dar daugiau reikia smile.gif turbut Dievulis padejo, nes ji labai daug meldziasi rolleyes.gif

Jus irgi nepasiduokit, reikia tiketi, kad viskas bus gerai, aisku silpnumo akimirkai uzejus, atrodo, kad jau daugiau nieko nebepakelsi, bet reikia judeti i prieki, kad ir mazais zingsneliais... mirksiukas.gif Pavyzdziui musu vienai giminaitei ispjautas skrandis, ir praeita ketvirtadieni i 15-ta (!!!) chemija isvaziavo, bet gyvena moteryte ir dar daug ka planuoja gyvenime nuveikt, sako: negi dabar uzsidarysi kambary ir lauksi mirties doh.gif Priminkit, jei nesunku, koks vezys jusu mamytei?
Papildyta:
[quote=sume,2011 05 03, 22:34]
o kas kiek laiko lašinama chemija?

kas menesi...
Atsakyti
QUOTE(semke21 @ 2011 05 03, 22:49)
mes irgi dziaugiames tokiomis naujienomis, nes ir as netikejau, kad uzteks keturiu, galvojau po ketvirtos pasakys, kad reikia sesiu, o po sesiu, kad dar daugiau reikia smile.gif  turbut Dievulis padejo, nes ji labai daug meldziasi rolleyes.gif

Jus irgi nepasiduokit, reikia tiketi, kad viskas bus gerai, aisku silpnumo akimirkai uzejus, atrodo, kad jau daugiau nieko nebepakelsi, bet reikia judeti i prieki, kad ir mazais zingsneliais... mirksiukas.gif  Pavyzdziui musu vienai giminaitei ispjautas skrandis, ir praeita ketvirtadieni i 15-ta (!!!) chemija isvaziavo, bet gyvena moteryte ir dar daug ka planuoja gyvenime nuveikt, sako: negi dabar uzsidarysi kambary ir lauksi mirties doh.gif  Priminkit, jei nesunku, koks vezys jusu mamytei?



Storosios žarnos, išplitęs. Kas mėnesį tai daug laiko atsigaut ji turi, o mano mamai buvo kas 2 savaites, tai ir šalutiniai nepraeidavo iki galo iki kito lašinimo...

Tai va, kai mamai per paskutinę chemiją buvo labai blogai, sakė jau nebegaliu geriau mirčiau, nes tuo metu nebesinorėjo jai nieko. O va, kai jau pagerėjo kitą dieną, tai tikrai matau, kad dar ji nepasiruošus iškeliauti... Ir pati jau kitaip šneka.
Kovojam, dar pasiduoti tikrai nežadam schmoll.gif 4u.gif

Dar būtent dėl tokios chemijos kaip mūsų sakė, kad Vyrai dažniausiai tokių šalutinių poveikių galūnėms nejaučia, taip pat ir vyresnės moterys, o va jaunesnėms ir būna sunkiausia...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo sume: 04 gegužės 2011 - 08:25
QUOTE(sume @ 2011 05 04, 09:24)
Storosios žarnos, išplitęs. Kas mėnesį tai daug laiko atsigaut ji turi, o mano mamai buvo kas 2 savaites, tai ir šalutiniai nepraeidavo iki galo iki kito lašinimo...

Tai va, kai mamai per paskutinę chemiją buvo labai blogai, sakė jau nebegaliu geriau mirčiau, nes tuo metu nebesinorėjo jai nieko. O va, kai jau pagerėjo kitą dieną, tai tikrai matau, kad dar ji nepasiruošus iškeliauti...  Ir pati jau kitaip šneka.
Kovojam, dar pasiduoti tikrai nežadam schmoll.gif  4u.gif

Dar būtent dėl tokios chemijos kaip mūsų sakė, kad Vyrai dažniausiai tokių šalutinių poveikių galūnėms nejaučia, taip pat ir vyresnės moterys, o va jaunesnėms ir būna sunkiausia...


Oho, kas dvi savaites, tai jau cia nezinau kokio stiprumo organizmas turi but, kad tiek pakelt... unsure.gif o kokias prognozes daktarai sako?

Mano mamyte tai labiausiai del sirdies nerimauja, jai sirdele silpnoka, kasdien vaistus geria, todel bijo kiekvienos chemijos, kad sirdis gali neatlaikyt...Ir taip pat, kai buna labai negera, sako jog nori numirt ir nebesikankint... verysad.gif tai man kazkaip labai sunku tai klausyt, iskart asaros kaupias akyse, nes esu didele verksne, bet stengiuosi, kiek imanoma ja palaikyti...
Atsakyti
QUOTE(semke21 @ 2011 05 04, 09:45)
Mano mamyte tai labiausiai del sirdies nerimauja, jai sirdele silpnoka, kasdien vaistus geria, todel bijo kiekvienos chemijos, kad sirdis gali neatlaikyt...Ir taip pat, kai buna labai negera, sako jog nori numirt ir nebesikankint... verysad.gif  tai man kazkaip labai sunku tai klausyt, iskart asaros kaupias akyse, nes esu didele verksne, bet stengiuosi, kiek imanoma ja palaikyti...


Ech..kaip viskas žinoma..pas mus ta pati baimė..Liūdniausia kad chemija labai "kerta" per širdelę..
Atsakyti
QUOTE(Liudvika53 @ 2011 05 04, 10:10)
Ech..kaip viskas žinoma..pas mus ta pati baimė..Liūdniausia kad chemija labai "kerta" per širdelę..


Ir uz ka zmogui duoda tokias baisias ligas likimas, atrodo nieko blogo nedarai, stengiesi kiek imanoma sveikiau gyvent, dar kai mano mamyte kaime ukiskai gyvena, tai ir pienas, ir mesa, ir kiausiniai, ir duona namine, ir darzoves be jokiu chemiju uzaugintos, atrodo tam veziui nera jokiu galimybiu atsirast...bet atsiranda... verysad.gif Dabar dekojam Dievui, kad viskas juda i geraja puse...Tik kaip save psichologiskai nuteikt, kad liga neatsinaujintu? unsure.gif
Atsakyti
QUOTE(semke21 @ 2011 05 04, 09:45)
Oho, kas dvi savaites, tai jau cia nezinau kokio stiprumo organizmas turi but, kad tiek pakelt... unsure.gif  o kokias prognozes daktarai sako?

Mano mamyte tai labiausiai del sirdies nerimauja, jai sirdele silpnoka, kasdien vaistus geria, todel bijo kiekvienos chemijos, kad sirdis gali neatlaikyt...Ir taip pat, kai buna labai negera, sako jog nori numirt ir nebesikankint... verysad.gif  tai man kazkaip labai sunku tai klausyt, iskart asaros kaupias akyse, nes esu didele verksne, bet stengiuosi, kiek imanoma ja palaikyti...

Nežinau tų prognozių neklausėm ir manau nėra reikalo klausti, geriau jau ir nežinoti... kaip bus taip... pabaiga tokioj stadijoj jau ir taip aiški. Mama tik dabar sužinojo tiksliai kelinta stadija, nes slėpėm tai nuo jos. Bijojau jos reakcijos, bijojau, jog ji nebenorės kovoti. Svarbiausia tikėti, kad viskas eina tik į gerą pusę.

O aš neverkiu prie savo mamos, būnu be galo stipri, kas man visiškai nebūdinga, verksnė esu ir aš, bet jai nesirodau. Nežinau ar tai gerai, kartais sudvejoju, kad galbūt mama dar pamanys, kad visai man nusispjaut į tai kas jai vyksta... bet žinau, kad jai suskysiu, tai ir tame nieko gero nebus..
Dažnai tiesiog veju blogas mintis tolyn ir negalvoju kas laukia ateity...

QUOTE(semke21 @ 2011 05 04, 10:45)
Dabar dekojam Dievui, kad viskas juda i geraja puse...Tik kaip save psichologiskai nuteikt, kad liga neatsinaujintu? unsure.gif

O ką čia save nuteikinėti? reikia pamiršti ligą ir gyventi, nereikia kasdien baimintis ligos atsinaujinimo. Svarbiausia negalvoti apie ją. schmoll.gif

Šiaip dabar gyvenu kažkokiam keistam pasauly, man labai neįprastam.. bet esu toks žmogus, kuris susitaiko su likimo duotais gyvenimo periodais, vistiek kito varianto nėra.
...O aš dabar palikau Dievą ramybėje, seniau labai dažnai pakalbėdavau su juo, o dabar negaliu, kažkaip skaudu pasidaro, nenoriu apie nieką blogo galvoti. Bijau net kažko prašyti, nors gal reikėtų? Žinau, kad didžiausias noras būtų, kad mamai neskaudėtų...


Atsakyti
QUOTE(sume @ 2011 05 04, 16:06)
Šiaip dabar gyvenu kažkokiam keistam pasauly, man labai neįprastam.. bet esu toks žmogus, kuris susitaiko su likimo duotais gyvenimo periodais, vistiek kito varianto nėra.
...O aš dabar palikau Dievą ramybėje, seniau labai dažnai pakalbėdavau su juo, o dabar negaliu, kažkaip skaudu pasidaro, nenoriu apie nieką blogo galvoti. Bijau net kažko prašyti, nors gal reikėtų? Žinau, kad didžiausias noras būtų, kad mamai neskaudėtų...

console.gif
Atsakyti
Na, žinokit, mano tėtė vartoja tą Transfer Factorių, tai tikrai, ir antrą chemo va lengviau perneša g.gif kažkaip, kuo toliau, tuo labiau tikiu aš juo.

Laikykimės 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(sume @ 2011 05 04, 17:06)
Nežinau tų prognozių neklausėm ir manau nėra reikalo klausti, geriau jau ir nežinoti... kaip bus taip... pabaiga tokioj stadijoj jau ir taip aiški. Mama tik dabar sužinojo tiksliai kelinta stadija, nes slėpėm tai nuo jos. Bijojau jos reakcijos, bijojau, jog ji nebenorės kovoti. Svarbiausia tikėti, kad viskas eina tik į gerą pusę.

O aš neverkiu prie savo mamos, būnu be galo stipri, kas man visiškai nebūdinga, verksnė esu ir aš, bet jai nesirodau. Nežinau ar tai gerai, kartais sudvejoju, kad galbūt mama dar pamanys, kad visai man nusispjaut į tai kas jai vyksta... bet žinau, kad jai suskysiu, tai ir tame nieko gero nebus..
Dažnai tiesiog veju blogas mintis tolyn ir negalvoju kas laukia ateity...
O ką čia save nuteikinėti? reikia pamiršti ligą ir gyventi, nereikia kasdien baimintis ligos atsinaujinimo. Svarbiausia negalvoti apie ją. schmoll.gif

Šiaip dabar gyvenu kažkokiam keistam pasauly, man labai neįprastam.. bet esu toks žmogus, kuris susitaiko su likimo duotais gyvenimo periodais, vistiek kito varianto nėra.
...O aš dabar palikau Dievą ramybėje, seniau labai dažnai pakalbėdavau su juo, o dabar negaliu, kažkaip skaudu pasidaro, nenoriu apie nieką blogo galvoti. Bijau net kažko prašyti, nors gal reikėtų? Žinau, kad didžiausias noras būtų, kad mamai neskaudėtų...


Atrodo, lyg as tai buciau rasiusi...
Atsakyti