Įkraunama...
Įkraunama...

Onkologinės ligos (32 tema)

QUOTE(Liudvika53 @ 2011 04 10, 08:57)
Ačiū už atsakymą..

Dar norėjau paklausti-ar darė kam rekonstrukcinę operaciją..? (krūties)




Man dare
Atsakyti
QUOTE(Magam @ 2011 04 10, 12:35)


Ar galėčiau paklausti..?
Atsakyti
QUOTE(Elijana @ 2011 04 10, 00:38)
Tai ar galit kas nors atsakyti i mano klausimą.
Pasikartosiu.
Ar gydytojas pries atlikdamas chemoterapija israso vaistu kepenims,ar cia paciai reikia pasirupinti?

Nieko neišrašė ir napasiūlė. Joks tyrimas nebuvo atliktas būtent kepenų veiklai nustatyti.
Atsakyti
Man irgi jokio kepenų tyrimo niekas nedarė ir jokių vaistų neišrašė. Nors jaučiau kepenų srityje kažkokį maudulį, tai pagėriau, pasiskaičius temoje, Balvočiūtės arbatą Nr.5. Manau, kad padėjo. O, kai pasiskundžiau onkologei dėl to skausmo, tai nusiuntė kaulų scintigramą pasidaryti.

Čia ne tas pats, kai retkarčiais pagalvoji, kad gali bet kada numirti dėl avarijos, ar plytos ant galvos užkritusios. Tik maža tikimybė. Čia žinai, kad mirsi, tik nežinai kada - po metų, dvejų ar dvidešimties (gerai būtų biggrin.gif ). Čia tokia būsena su kuria gyveni kasdien. Linkiu tokio jausmo niekada nepatirti.
Atsakyti
QUOTE(Šerkšnas @ 2011 04 10, 10:45)
Mes kiekvienas turim tą, kuo norėtume atsikratyt. Jūs nesat vienintelė, kuriai skauda, ar kuri pasaulyje yra nelaimingiausia asmenybė. Na nereikia pykt, kad šalia yra žmonių, kurie yra laisvi nuo valstybės kompensuojamo gydymo.

Neesu ir niekada nerasiau kad esu nelaiminga,ir ant nieko nepykstu.As esu labai laiminga smile.gif
Ir niekaip nesuprantu,ka jus norite pasakyti? g.gif Nu juokinga jums kad zmones bijo mirti nuo chemijos,tai jau jusu reikalas.Del skausmu aiskinti manau sitoje temoje niekam nereikia .Mano mama pvz.kencia stuburo skausmus,5 operacijos,vaistu nekompensuoja ,tai kam dabar jai ant manes,ar man ant juos pykti? g.gif
Jus rasote kad bandote gyventi...o mes gyvenam
Atsakyti
QUOTE(Šerkšnas @ 2011 04 10, 09:45)
Tikėti reikia. Tas padeda. bet nereikia pykti ant sveikųjų, kurie būdami šalia bando gyventi, ir bando neišskirti, kad va, tu esi ligonis, tau jau diagnozė, kaip giltinės dalgė, rymo virš galvos.

Žinot, toks bendras pastebėjimas ketverius metus sekant šį forumą: piktinimasis labiau būdingas ne susirgusiems (šie labiau išsigandę nei pikti), o greta esantiems - artimiesiems ar (paradoksas!) pašaliečiams vertintojams. Būtent pastarieji drumsčia vandenį ir kelia chaosą lygioje vietoje. Nebūtinai piktų norų genami. Gal tiesiog ... persistengdami?...
Atsakyti
QUOTE(Šerkšnas @ 2011 04 09, 22:42)
Jei jau bačka tuščia, tai pasisakysiu užsilipus.


Joa... Prasisukau kaip dramblys, Jiesios firminėj...



Yra zmoniu cia nugalejusiu liga,daugelis cia dar sunkiai su ja kovoja ,nepagalvoji,jei paciam tektu atsidurt tokio ligonio vietoje,kaip tu prasisuktum? manau anei grazus kibiras ,anei auksinis klozetas tokio vikruolio nebedziugintu.Teko paciai akis i aki su tokiu postringautoju susidurti ir paciai savo adresu panasia kalba isklausyti. Busiu nemandagi ,gal net ziauri(atleiskit mergaites)bet , jis dabar jau guli ramioje vietoje,graziai pasiredes...kazkodel visi mano,kad viskas kas blogo nutinka su kitais yra toli ir musu niekada nepalies .Visi kas taip mano yra neteisus,siandien man,rytoj ,gal jau tau tas blogis ,salta ranka patapsnos per peti,kviesdamas su juo pasigalineti...

p.s nieko cia protingo neparasei,tik mostelejai kaip karve su sudina uodega ir tiek,o jei norejai pakelt zmonems nuotaika,ar nuteikt pozityviai,yra tukstanciai kitu budu.
Atsakyti
Aš sakau, visiems tas kibiras, kaip akmenširdiškumo viršūnė. Ir kodėl?

Jei kažkas paaiškina apie papildus, maisto produktus, vitaminus, irgi blogai, nes chemiją palygina su plentvole o vitaminą su dvyrka...

Tai kaip tada benraut su tokiom popom? Kaip?
Ką patartumėte, sergančiosios, savo vaikams? Kaip su jumis turi bendraut vaikai?

Ryt taip ir pasakysiu, virš tavo galvos dalgė pakabinta. Mesk laukan mintis, kad esi sveika, bet kokius pozityvizmo likučius, ir apskritai, nemąstyk penkmečiui į priekį, nes nu nėra ateities. Pasak forumo ir statistikos, turi jaustis labai rimtu ligoniu. Nifiga, raudonų batukų nebebus... Bus tik liūdesys, ir skurdas.

Nu jūs man pasakykit, ar ligoniui, nuo tokio bendravimo su juo, geriau pasidarys?

Kuom laikyti onkologinį ligonį? Sveiku, ir įprastai bendraut, ar....


Aš esu moteris. Žinau, kad skamba neįtikėtinai...
Papildyta:
QUOTE(something else @ 2011 04 10, 16:03)
Žinot, toks bendras pastebėjimas ketverius metus sekant šį forumą: piktinimasis labiau būdingas ne susirgusiems (šie labiau išsigandę nei pikti), o greta esantiems - artimiesiems ar (paradoksas!) pašaliečiams vertintojams.  Būtent pastarieji drumsčia vandenį ir kelia chaosą lygioje vietoje. Nebūtinai piktų norų genami. Gal tiesiog ... persistengdami?...


Something else... Jūs mane žinot. Forumą bendrai stebiu šeštus metus. Tamsuma ir.... Normos, standartai, juodi įsitikinimai, ir jokiu būdu ne bent bandymas pamąstyt logiškai...

Chaoso nieks nekelia. Jumoras kažkam nepatiko...
Atsakyti
QUOTE(Šerkšnas @ 2011 04 10, 19:57)
Aš sakau, visiems tas kibiras, kaip akmenširdiškumo viršūnė. Ir kodėl?

Jei kažkas paaiškina apie papildus, maisto produktus, vitaminus, irgi blogai, nes chemiją palygina su plentvole o vitaminą su dvyrka...

Tai kaip tada benraut su tokiom popom? Kaip?
Ką patartumėte, sergančiosios, savo vaikams? Kaip su jumis turi bendraut vaikai?

Ryt taip ir pasakysiu, virš tavo galvos dalgė pakabinta. Mesk laukan mintis, kad esi sveika, bet kokius pozityvizmo likučius, ir apskritai, nemąstyk penkmečiui į priekį, nes nu nėra ateities. Pasak forumo ir statistikos, turi jaustis labai rimtu ligoniu. Nifiga, raudonų batukų nebebus... Bus tik liūdesys, ir skurdas.

Nu jūs man pasakykit, ar ligoniui, nuo tokio bendravimo su juo, geriau pasidarys?

Kuom laikyti onkologinį ligonį? Sveiku, ir įprastai bendraut, ar....
Aš esu moteris. Žinau, kad skamba neįtikėtinai...


Jeigu moteris-tuomet esat labai grubi..

Nereikia apsimest kad liga nerimta (pvz.sloga) ir visiškai nekreipti dėmesio į blogumus,bet nereikėtų ir laidoti ankščiau laiko..Tiesiog reikia "atsargiai" bendrauti neparodant per daug gailesčio ar visai nenumojant ranka į negalavimus ar silpnumo akimirką pavirkavimus..
Bet kas su tuo nesusidūrė,tas tikrai nesupras..
Atsakyti
QUOTE(Šerkšnas @ 2011 04 10, 20:00)
Tai kaip tada benraut su tokiom popom? Kaip?


Visiems būtų geriausiai, jei nebendrautumėte išvis.

O ši tema - didžiulis vilties, optimizmo, pozityvumo, šilto bendravimo, tarpusavio supratimo ir palaikymo, patarimų šaltinis.
Gaila, kad nesugebate to matyti.
Atsakyti
QUOTE(Edmė @ 2011 04 10, 14:44)


Čia ne tas pats, kai retkarčiais pagalvoji, kad gali bet kada numirti dėl avarijos, ar plytos ant galvos užkritusios. Tik maža tikimybė.  Čia žinai,  kad mirsi, tik  nežinai kada - po metų, dvejų ar dvidešimties (gerai būtų  biggrin.gif ). Čia tokia būsena su kuria gyveni kasdien. Linkiu tokio jausmo niekada nepatirti.

unsure.gif

tie veziai... doh.gif
Atsakyti
Labas
Gamta labai protingai padarė, kad žmogus nežino savo mirties datos.Ir normalios psichikos žmogus apie mirtį negalvoja kiekvieną dieną .Mano mama prieš 9-is metus , sulaukusi 80 metų nusipirko įkapes .O dar vaikšto , laikraštį paskaito.
Onkologinis ligonis išgirdęs šią diagnozę dalinai praranda privilegiją nežinoti kiek tau skirta.Aišku nežinai tiksliai, bet prisitaikai statistiką,suskaičiuoji išėjusių pažįstamų išgyventą laiką.Tai tas pats kas nešiotis kišenėje laikrodinę
bombą ir kasdien girdėti jos tiksėjimą.Deja tą tiksėjimą girdi ir visa šeima.Kartais tenka būti stipresnei už vyrą , kada eilinį kartą grįžtu su žinia , kad remisija baigėsi.Kad vėl operacija ir chemija.
Aš nemanau, kad reikia apie mane šokinėti, ar gailėti.
Man gera buvo su bendradarbiais , kurie mano ligą , bent mano akivaizdoje priėmė labai natūraliai, be jokių aikčiojimų ar vengimo bendrauti.
Bet gestapiškai pasakyti sergančiam, kad visi mirs irgi ne bendravimo tobulybė.Pradžioje onko ligonis ir taip jaučiasi pasmerktu, taigi nereikia jo dar papildomai damušinėti .

Jei žmogus turės laiko pripras prie savo situacijos, ligos , bjauraus gydymo, susitaikys su gyvenimu tokiu koks jis jam skirtas.Kiti pradeda ieškoti dvasinių kelių, mokytis pozityvo,važiuoja į šventas vietas.Kiti geria antidepresantus.Tačiau visi tiki , kad pasveiks.Jau ko, bet tikėjimo ir vilties mes turime daug.

Nesuprantu , kodėl Šerkšnas tiesiog pyksta , ant onko ligonių.Ar buvo pažįstamas sergantis šia liga, kuris buvo silpnas ir ją nervino ? Gal kokia kita priežastis, bet aš tiesiog jaučiu jos pyktį sergantiems vėžiu.
Atsakyti