Kristinuk, M priešingai čia besidalinančių mamų patirtimi kaip jos gydomos (ypatingai ta vadinama kompeksinė homeopatija siūlo dažną hom. vartojimą), yra labai saikingos homeopatijos šalininkas. Aš juo pasitikiu 100 proc., ir kai liepia nutraukt, nutraukiu. Jei pradeda grįžti simptomai, gydytojas mums niekad nėra skyręs to pačio vaisto, visad ima kitą, matomai manydamas, kad tuomet žirniukas buvo netinkamas ar nepakankamas, o ilgesnis jo davimas sukels perdozavimą (beje aš net neįsivaizduoju kaip ligos metu pačiai mamai atskirt, kad žirnių perdozuota, na koso ir koso, bet jau ne dėl ligos, o dėl žirnių poveikio - atskirt gi neina). O simptomatinį gydymą jis naudoja dažnai visokių ūmių ligų atveju, bet aš taip suprantu, su labai didele atsarga, dėl galimų pašalinių reikšinių. Mums niekad nėra buvęs skirtas koks nors žirnis ūmaus susirgimo metu, savaitei ar 5 d. pvz. Buvo vienas kartas kai dienos eigoj nuo 3 iki 10 vakaro buvom gydomi tel. M. pagalba, buvo aiškus pagerėjimas bet kadangi artėjo naktis lyg ir buvo per mažai laiko nuspręst ar pagerėjimas stabilus, bet gyd. kategoriškai vis tiek liepė nutraukt žirnius ir geriau susiskambint jei blogės, nei palikt kažkokį profilaktinį palaikantį gydymą (žinant kaip jam "lengva" priskambint, aš baisiai prieštaravau, bet nurodymą nutraukt žirnius gavau kategorišką
). Nepablogėjo, nors liga 100 proc. ir neišnyko, tiesiog ji visai nebekėlė problemų, t.y. tai ką aš pavadinčiau, kad toliau organizmas pats susitvarkė su liga.Man tokia pozicija patinka. Aš nekart skaičiau, kad teisingiau organizmui leist pasveikt pačiam, o ne kabėt ant žirnių nuolat. Ir ne vienas homeopatas rekomenduoja geriau duot išsikarščiuot, jei nėra kažkokia kritinė būklė, nei kišt žirniukus.
