QUOTE(Horo @ 2011 07 20, 16:28)
Vedose daug kalbama apie šeimą, vyro ir moters santykius, meilę. Susilaikymas taip pat rekomenduojamas ir praktikuojamas tam tikrais santuokinio gyvenimo periodais. Santuoka yra vertybė, taip pat ir ištikimybė, svarbu pagarba vienas kitam. Iš tiesų visos religijos panašios tik skiriasi tiesų pateikimo forma. Šiaip gal aš būčiau gana aktyvi krikščionė, pritariu daugeliui biblijos tiesų, bet man labai nepriimtinas bažnyčios kategoriškumas. Rytų kultūros kiek kitaip žiūri į nuodėmes, tai kas nutinka po žmogaus mirties, man kažkaip tai priimtiniau, o ir mano aplinkoje daug artimųjų, kurie susiję būtent su rytų kultūra, vis dėlto negalėčiau save vadinti nė vienos religijos atstove
Atvirkščiai - tai tiesų pateikimo forma, kai kurios moralės normos (daugiau susijusios su kultūra, nei su pačia religija) turi panašumų, o skelbiamos tiesos yra labai skirtingos, daugeliu atžvilgių net priešingos. Krikščionybė ir kategoriška, ir kaip tik ne - nei viena kita religija nekalba apie nuodėmės atpirkimą kaip Dievo gailestingumo išraišką, krikščionybėje nėra karminės "aritmetikos", žmogus visada turi šansą, nepriklausomai nuo to, kiek ir ko yra prisidirbęs.
Lytinio gyvenimo sfera skirtingose religijose irgi traktuojama ganėtinai skirtingai. Krikščionybėje santuokinis gyvenimas yra pašaukimas (vienas iš galimų pašaukimų), kelias, dovana. Lytiniai santykiai - paties Dievo kūrinys, o viskas, kas sukurta Dievo, "yra gera". Palyginimui - budistui lytiniai santykiai yra energijos švaistymas, net jei ir pateisinamas tam tikrame netobulumo lygmenyje, bet visgi trukdis dvasiniam tobulėjimui, siekiui susilieti su beasmeniu Dievu.
Turiu parsisiuntusi tokią knygą "Faith and Fertility. Attitudes Towards Reproductive Practices in Different Religions from Ancient to Modern Times" (autoriai Eric Blyth, Ruth Landau). Kol kas nelabai ką galiu apie ją pasakyti, nes vis eilė skaitymui neprieina, bet jei kam įdomu, galiu pasidalinti.
Papildyta:
QUOTE(Horo @ 2011 07 20, 16:28)
Vis neapsisprendžiu, ar eiti į tuos mokymus VDU, dėl tokios paprastos priežasties, nes... brangu.
Gal darbdavys sutiktų pafinansuoti.
Papildyta:
QUOTE(Horo @ 2011 07 20, 10:29)
Bet štai ką skelbia VDU apie NŠP kursus "Baigusiems kursą asmenims išduodamas pažymėjimas, patvirtinantis,
jog asmuo įgijo NŠP mokytojui būtinus gebėjimus."
jog asmuo įgijo NŠP mokytojui būtinus gebėjimus."
Nežinau kodėl ten taip parašyta - aš irgi taip maniau, bet galiu pacituoti savo ausimis girdėtus B.Obelenienės žodžius: "Tai dar ne teisė mokyti". Arba tie pažymėjimai išduodami ne visiems (tik yra tokia galimybė), arba įgytų gebėjimų liudijimas dar nėra teisė tuo ir užsiimti, kaip kad ir pvz. gydytojo diplomas - dar ne gydytojo licensija legaliai verstis medicinos praktika. Jei studentams yra 2 kreditų kursas, jis greičiausiai trunka vieną, o ne du semestrus - sunkiai įsivaizduoju, kaip per tiek laiko įmanoma išklausyti visą teoriją (jei paskaitos tiesiog savaitiniame tvarkaraštyje), susirasti ir apmokyti 3 moteris ir dar gi šioms užpildyti po tris ciklų lenteles. Bet čia tik mano pasvarstymai - būtų įdomu, kaip yra iš tiesų.
Papildyta:
QUOTE(klaara @ 2011 07 20, 00:33)
OHO! Smalsu pasidarė ar NŠP vedančiosios(Elena ir Ingrida) visa tai praėjo?
Jei ne VDU (tas kursas gi ne taip seniai atsirado), tai užsienyje - netikiu, kad tai būtų buvusi saviveikla vien prisiskaičius apie NŠP.
Papildyta:
QUOTE(pievu_kamane @ 2011 07 20, 15:48)
Nespėjau visko perskaityti iš tos konferencijos, nesupratau, ar mokymas apie vaisingumo pažinimą yra laikomas sveikatos priežiūros paslauga, ar ne?
Ir taip, ir ne. Viena vertus, jis tarsi įtrauktas į medikų ruošimo programas (deja galima sakyti, kad tik formaliai - apie tai B. Obelenienės ir V. Daudaravičienės straispnis), kita vertus, reali jo mokymo programa (VDU) priskirta prie socialinių mokslų srities ir NŠP konsultantėms medicininis išsilavinimas nebūtinas. Ar sveikatos priežiūros paslauga gali būti vadinama paslauga, teikiama medicininio išsilavinomo neturinčio specialisto? Manau, kad ne. Bet NŠP apskritai yra kaip "dūšia be vietos".