QUOTE(Horo @ 2011 05 11, 15:26)
Smalsute, išorinis panašumas, dar nereiškia, kad tai chemiškai panaši medžiaga. daugelyje šaltinių (nemanyk, kad skaitau tik vieną tą seną knygą
) teko skaityti, kad spermatozoidai suyra makštyje dėl jos rūgštinės terpės labai greitai - vienur rašo per kelias minutes, kitur per kelias valandas, tačiau jokiu būdu neišsilaiko tiek ilgai, kad įvyktų apvaisinimas.
Gal susidaro toks vaizdas, kad esant vaisingo tipo gleivėms terpė tiesiog ideali, o kai yra gleivių, bet sąlyginai ne tokių vaisingų - spermatozoidas iškart pasmerktas myriop. Ne visai taip. Kalbant apie pH, yra net priešingai - terpė rūgščiausia būtent apie ovuliaciją (galbūt iš dalies tai kartu ir prisitaikymas, kad iki kiaušialąstės nusikastų tik patys kokybiškiausi spermatozoidai, nepaisant to, kad gleivės vaisingo tipo), o anksčiau ji silpnai rūgštinė, kurią neutralizuoti spermai nėra taip jau nerealu. Taigi iš esmės reikalinga būtent panašios į vaisingo tipo gleivių konsistencijos medžiaga, kurioje spermatozoidas palūkuriuotų iki susiformuos reikiami gleivių mikrokanalėliai (juokis į sveikatą, bet išgyvenimui (ne keliavimui kiaušintakio link) greičiausiai pati sperma, o ne gleivės, yra ideliausia terpė spermatozoidui). Jei pora ankstyvojoje nevaisingoje fazėje mylisi kasdien, spermos likučiai (su nusigalabijusiais spermatozoidais) sudaro palankią terpę naujai patenkantiems spermatozoidams ir tie paskutiniai sveikučiai žvalučiai, dar nesusidūrę su gyvenimo negandomis, visai gali pratempti iki pirmųjų tikrutėlių vaisingų gleivių.
"Makšties terpė iki lytinio brendimo ir senatvėje esti silpnai šarminė, o moters vaisingu laikotarpiu - silpnai rūgštinė: dėl glaivinės glikogeno ir makšties "nuosavų" bakterijų (Doderleino lazdelių ir kt.) sąveikos nuolat gaminama pieno rūgštis (...). Paprastai makšties gleivinėje glikogeno pagausėja per ovuliaciją (terpė rūgštėja), o sumažėja prieš pat mėnesines".
"(...) gleivinės palminėse raukšlėse sėkla išbūna gyvybinga 2-3 dienas."
(Akušerija ir Ginekologija šeimos gydytojo praktikoje, 2005 m.)
Beje manau, kad kur kas įdomiau būtų skaityti šią temą, jei užtikusi ką įdomaus iškart ir pasidalintumei nuorodomis (ar bent jas išsisaugotum ateičiai) užuot manipuliavusi tokiomis frazėmis, kaip "daugelyje šaltinių", ar jau n kartų apkalbėtais praeito šimtmečio tyrimų duomenimis.
Saikingai - tiek jau to, bet kai toks "pasikėlimas" nuolatinis, jau darosi nejauku.
❀ Tiesa - visai ne tai, ką galima įtikinamai įrodyti, bet tai, kas viską daro paprasta ir suprantama (A.de Sent Egziuperi)