Patyrusi ir nepatyrusi vyrų įvairovės

Na vyru tikrai turejau, bet ne vieno nesirinkau pagal seksualinius kriterijus.. Esu laiminga, kad galejau patirti/palyginti daugiau, bet tuo nesididziuoju, nes tame yra ir labai nemenka dalis neigiamu pasekmiu. Tiesiog dabar manes niekada nekankins klausimas, kad gal su tuo bus geriau.. Siaip tai jie visi vienodi

Subjektyvi, sutinku su Tavo mintimis, nors yra keli „bet“:



Sunkiai įsivaizduoju darnius santykius be nebuvimo arba, kai seksas labai jau retas. Tai sekso nebuvimas jau šiaip reikštų, kad santykiuose nėra traukos. Kita vertus, jei poroj to nereikia abiem, tai net ir nebuvimas gali nesutrukdyti tuos santykius tęsti. Aš turėjau artimą draugę, kuri su vaikinu gyveno keletą metų, o sekso būdavo kokį kartą per mėnesį. Jam nereikėdavo (na, bent taip sakė), o ji nenorėdavo, nes tai įsivaizduodavo kaip kažką labai purvino. Na ir ką, pakeitė po to žmogų į vieną, antrą, trečią. Vis tiek kaip liko tas kartas per mėnesį, taip liko. Kaip jai purvina, taip purvina. Nes problema ne tame žmoguje, o joje pačioje.

Kalbant apie prastą kokybę, tai ji visada yra gerintinas dalykas. Čia kaip patiekalo skonis. Jei įbersi truputį daugiau pipiriukų, žiūrėk, ir pagerės. Bet jei viską darysi taip pat, tik naujoj keptuvėj, tai nebūtinai. Nors neneigsiu, kartais gelbsti. Bet jei rimtai, tai darniuose santykiuose žmonės sprendžia problemas. Aš apskritai sunkiai įsivaizduoju situaciją, kai poroje viskas šiaip labai puiku, o seksas labai prastas. Dažnai jis prastas dėl psichologinių kompleksų, kai žmogus tik pats sau įsikalęs tam tikrus nusistatymus. Arba dėl visai kitų problemų konkrečios poros gyvenime. Aš abejoju, ar kitas žmogus gali kardinaliai juos pakeisti, jeigu pats tas nusistatęs nedirbs su savo mintimis...

Šiaip tai nesu nei prieš, nei už įvairovę, tiesiog manau, kad ne ten sudėti akcentai. Apskritai retai kada pirmieji santykiai (aš čia turiu omeny visomis prasmėmis, ne tik seksą) nusiseka taip gerai, kad pora taip ir liktų pora iki grabo lentos. Tai ta įvairovė kokiais 95% atvejų natūraliai atsiranda. Tiesiog manau, kad prastas / labai retas seksas ar visiškas jo nebuvimas dažniausiai yra kitų problemų pasekmė ir pirmiausiai jas reikia bandyti spręsti galvose, nes vyro pakeitimas savaime nebūtinai duos kažkokį teigiamą rezultatą kokybėje.

geros mintys.

Patiko mintys. Gal ne visai į temą, bet tas problemas gali paskatinti ir nepagarbus vyro elgesys, pavyzdžiui, įžeidžiančios replikos dėl išvaizdos po gimdymo ar pan. Moteriai labai svarbus psichologinis aspektas. Leptelėjo ką nors, ir užsiblokavo. O po to jau gali būti ir užburtas ratas...

vis tik dziaugiuosi, kad patyriau ta ivairove, nes jauciu, jeigu tetureciau viena - du, tai dar ilgai ir nuobodziai kankintu mintys: o kaip butu su kitais, jeigu butu. bet +/- ta zinau ir ramu.
del kokybes: bent jau mano atzvilgiu, jeigu prasteja psichologinis bendravimas, tai automatiskai atsiliepia sekso daznumui ir veliau apskritai jo buvimui/nebuvimui.

Bet aš turėjau omeny būtent tą variantą, kai sekso nebuvimas (pvz. kai vienam to jau nebereikia, o kitas be to negali) ar stoka sukelia problemą, įneša sumaištį. Būtent tuo aspektu. Jei vyras su žmona gyvena darniai, kaip brolis ir sesuo, o savo seksualinį alkį tenkina šone, abipusiu susitarimu, tai gali būti išeitis, ir avis sveika, ir vilkas sotus.

O apie prastą kokybę turiu savo nuomonę ir požiūrį. Jei žmonių temperamentas ir dydžiai nedera tarpusavyje, gerink negerinęs, rezultatas bus jei ne apgailėtinas, tai ne iki galo tenkinantis. Ir jei gyvenime atsiras alternatyva, kai partneris sugalvos ar pasitaikys proga pažinti kitokį, kuris tiks visomis prasmėmis, tada atsiras priežastis keisti. Tai grįžtant prie temos klausimo. Ar ne geriau prieš pradedant rimtus, atsakingus santykius, paragauti įvairesnio maisto, kad žinoti, suvokti, kas yra kas. Ir ramiai sau gyventi su tuo partneriu, kuris tenkina visomis prasmėmis, žinant, kaip būna kitaip.

tikrai taip ir dziaugiuosi, kad ta padariau, tikrai zinau, kaip buna, zinau, kaip noriu ir vertinu tai, ka turiu.

Žvelgiu giliau, kiek tik įmanoma, ir niekaip nesuprantu, kaip galima nusiristi iki tokio lygio, kad bendravimas, supratimas, rūpinimasis, pasitikėjimas vienas kitu ir t.t. ir panašiai nusmunka į n-tąją vietą, o svarbiausias reikalas santykiuose tampa seksas ir, jeigu jau ten kažkas stringa, tada basta, reikia skirtis. Graudu.

viskas paprasta. Bet kuri santuoka bus pasmerkta, jei kažkuri sritis bus iškelta į 1-ąją vietą.

santuoka pasmerkta tuomet, kai koordinaliai skyriasi partneriu prioritetai vertybiu skaleje. tai, kas svarbu vienam, kitam yra kazkurioje N-oje vietoje ir jis tam neteikia reiksmes.

Na tikrai, graudu dėl tamstos neišmanymo. Žr. skyrelį "Kai įsimaišo trečias", gal apsišviesi ir suvesi loginį ryšį. Nes kai nebelieka sekso, atsiranda trečias. Viena iš dažniausių skyrybos priežasčių - neištikimybė. Taip, sekso klausimas kažkam gali būti prioritetinis, na ne visi aseksualai ar gali tenkintis nekokybiško sekso likučiais kartą per pusmetį, tai ką? Gal žmogus dėl to lipa sienom, gal jam prasideda neurozė ar kt. dalykai, kaip sakoma "stogas važiuoja". Net jei kitos sritys bus geros ar pusiau, o sekse prastai, sekso sritis paskui save nusitemps ir kitas. Ir tada beliks kaltinti neištikimybe ir išdavyste, o po to ir skyrybomis.

Tikrai graudu, kai sekas taip nuvertinamas.. tiesiog jeigu santykiai dvasiškai idealūs, bet seksas prastas ar retas, tai deja, bet santykių pilnatvei vien to neužtenka, dažniausiai čia atsiranda trečias, ir šiaip dvasinius dalykus ima kirbinti kūniški nesutarimai. Jeigu sekas geras, o visas kitas šnipštas vėl nieko gero.. neveltui turi būti viskas suderinta. jeigu vyrui reikia 3 kartus per savaitę, o žmonai vieno karto, tai vyras anksčiau ar vėliau nueis ten, kur jam duos likusius 2 kartus. nebūtinai vyras, su moterimis tas pats. tas pats jeigu vyrui/žmonai norisi lovoje kažko gero, įspūdingo ir t.t., o štai antroji pusę tegali pasiūlyti naktį po kaldra pakėlus naktinius, ir jeigu po šnekėjimosi, problemos sprendimo, nebus padarytos išvados, to bus ieškoma kitur.

labai pritariu aukščiau minėtai minčiai, retai kada, pirmasis kartas (visoks pirmasis kartas abstrakčiai), baigiasi kažkuo rimtu ir ilgalaikiu. kodėl nepriėmus to kaip pamokos? aš dabar galiu drąsiai pasakyti, kad jeigu būčiau nieko neturėjusi prieš vyrą, mane kamuotų mintys ar svetimame darže morkos skanesnės, nes aš nebūčiau žinojus, kad nieko ten kitokio.