QUOTE(Moonte @ 2011 03 07, 15:10)
Siaip, visada galvojau, kad ne kiekybeje esme, o kokybeje.
Is kitos puses, kam eksperimentuoti, kai esi laimingas su salimais esanciu zmogumi. Dazniausiai zmones iesko tai ko truksta, kol nesuranda.
Sakot smalsumas, bet gi neveltui yra patarle, apie smalsia kate, kuria smalsumas prazude. Be ragaujant galima ir skonio receptorius atbukinti. Zinot kaip buna su kvepalais, kuo daugiau prisiuostai, tuo...
Tiesa paskius,man vienodai kiek zmones turejo partneriu, nes tai nera rodiklis vertinant zmogu. Del to jis netampa nei saunesnis, nei luzeresnis. Zmones iesko ir randa ko jiems reikia, kad butu laimingi. Cia gi laimes dalykas, vieni pataiko is pirmo karto, kitiem reikia laiko, bandymu, kad surastu skirtaji zmogu.
Is kitos psues, jei zmogus neturi kitu pasiekimu, tuomet ka padarysi, gal tai ir kelia jo saviverte, neva pries tuos kurie neturejo tokio kiekio.
Kaip galima atbukinti skonio receptorius, kaip ir tas pvz. su kvepalais netikęs, jei ne vienu metu viską kartu bando? O kai sako, kad su vienu pabandė ir tokią laimę paturėjo, tai dar klausimas, ar tas žmogus iš viso suvokia, kur tos laimės ribos, kai net nežino, kad gali būti kitaip. O gal dar geriau, ženkliai geriau. O dėl paskutinės pastraipos, tai tokia paniekutė mestelta. Nemanau, kad žmonės, turėję daugiau nei kelis partnerius per visą gyvenimą, keliasi savo savivertę ir ją demonstruoja kaip didžiausią pasiekimą. Nebent siekiantys rekordų ar pripažinimo per tą vietą, tai jų ir profesija, ir karjera, ir tuo pačiu pasiekimai.