Daržininkavimas ,sodininkavimas kitaip :)

„Kai gamtiniame darže prasidės organikos ir mikroorganizmų veiklos procesas, reikia padaryti taip, kad jis nenutrūktų ne tik vasarą, bet ir žiemą“, - svarbų gamtinės žemdirbystės reikalavimą aiškina S. Jasionis.

Per žiemą šaltis daugumą mikroorganizmų pražudo, o pavasarį jie natūraliai pradeda daugintis pamažu. Tai užtrunka. Todėl gamtinės daržininkystės puoselėtojai stengiasi padaryti taip, kad ir žiemą mikroorganizmų veikla nenutrūktų, kad vyktų, nors ir lėčiau nei vasarą. Vadinasi, daržas žiemą įšalti neturi – nuėmus visą derlių, prieš šalčius papildomai uždengiama. Tarplysviai, kur mulčio ir taip yra daugiau, dengiami ploniau, o vietos, kur augo daržovės, - storiau. Galima dengti ne tik augaline medžiaga, bet dar užmesti polietileno plėvele. Toks daržas visuomet bus „gyvas“ ir pasavarį nereikės iš naujo aktyvinti mikroorganizmų.

Jeigu naujai kuriamo gamtinio daržo žemė buvo „negyva“, t. y. jeigu jos mikrobiologinis aktyvumas buvo mažas, pirmaisiais metais būtina padaryti taip, kad mikroorganizmų pasidaugintų, kad būtų kam mulčią „valgyti“. Pasak S. Jasionio, tam naudojamos tokios paprastos priemonės, kaip šviežias karvių mėšlas. Juk karvės „valgo“ tą patį, ką ir gamtinis daržas - galvijų prieskrandyje mikroorganizmai skaido celiuliozę ir gamina baltymus. Taigi pirmaisiais metais, įrengiant daržą, į tarplysvius labai naudinga įberti karvių mėšlo. Jeigu naudojamas mėšlas, ant jo galima dėti ir grubesnį, ne taip greitai yrantį, mulčią. Mėšlas mikroorganizmams duoda pirminį kiekį reikalingo azoto. Kita vertus, jis turi gerą mikrobų „užtaisą“ ir daug fermentų.

„Jeigu gamtinį daržą įsivaizduojame kaip veikiantį variklį, kuris gamina tam tikrą energiją (mums augina augalus), tai jo kuras būtų mulčias, o mėšlą galima pavadinti starteriu, kuris tą variklį užveda. Jeigu kurą papildysime laiku, kad jis niekada nesibaigtų, tai užvesti variklio mums daugiau nereikės. Jeigu pražiopsosime ir mulčias perdžiūs kiaurai – variklis nustos veikti. Vėl turėsime naudoti „starterį“. Rūpestingam daržininkui taip neatsitinka. Tai gali būti tik aplaidumas arba neišmanymas“, - pasakoja S. Jasionis.

Paskatinti mikroorganizmų veiklą galima ir neturint didesnio kiekio mėšlo. Vienas būdų – pievoje paimti karvės „blyną“ ir jį išmaišyti kibire vandens. Šiuos skiediniu pavasarį vieną kartą perliejamas visas mulčias. Negalima pilti ant jaunų daigelių, nes gali nudeginti.

Yra ir daugiau tam tikslui tinkamų priemonių. Tai – bet kokie raugai. Pavyzdžiui, surūgusios uogienės, rauginti kopūstai, kurie taip pat skiedžiami vandeniu (stiklinė uogienės kibirui vandens), pridedant dar šiek tiek cukraus, kad užsiveistų mielės. Jų hormonai labai skatina kitų mikroorganizmų dauginimąsi.

Taip pat tinka rūgpienis, kuris irgi skiedžiamas vandeniu ir palaistomos mulčiuotos lysvės. Šiuo požiūriu naudingas ir priplėkęs šienas, kurį patartina dėti į apatinį mulčio sluoksnį.
Dar patarimų pradedantiesiems

„Gamtinį daržą kurkite tokio dydžio, kad sugebėtumėte jį idealiai prižiūrėti. Ypač to reikės pirmaisiais metais, kai dar nėra patirties. Šis daržas tikrai ne tinginio! Taigi pradžiai užtektų vieno aro“, - sako S. Jasionis, pridurdamas, kad tinginio daržų iš viso nebūna, jie gali egzistuoti nebent populistinėse knygose. Visur darže reikia dirbti. Nieko nedarysi, tai nieko ir neturėsi.

maniskiams nematodams buvo nemotais. pries rengiant darza sejau garstycias, serenciu vienur kitur padrikai tarp paciu darzoviu prisodinu siemet is rudens vel sejom/perkasem garstycias. irgi visgi pastebejau, kad butent perkasimo jie labiausiai nemegsta
gal nematodai ir nekankina kitokio dirvozemio turetoju, bet pas mane ju begalybe...

tai, kad jie plika akimi sunkiai įžiūrimi, iš kur toks įsitikinimas, kad būtent jie?

aciu GREISI , Kaip idomu , na siemet sodo kaimynai galvos ,kad isprotejau-mulciuosiu viska is eiles ,tik nezinau kur tiek mulcio reiks gauti

prie nematodu priskiriu visus i kirminus panasius padarus ( gali but ir kieno nors lervos) kurie niokoja mano darzoves. svogunai, morkos, ridikeliai, burokai- viskas suesta skersai isligai. net jei pomidoras palinko ir vaisius prie zemes prisiliete- sulenda ir i pomidora... balti, gesvi, orandzinai kieti ir minksti kirmeles primentys parazitai. ir kai rasiau vienintelis budas padedantis man nuo ju vaduotis- gilus zemes idirbimas bei kalkinimas. nes pirmais metais, kai isvadavau zemele is velenos- buvo klaiku. pvz: rudeninius ridikus( daikonus) suede visu 100 proc. nei vieno sveiko nebuvo

na, kad būtų lengviau susikalbėt, tai atskiriam nematodus nuo kitų kenkėjų. Senokai burokėlius auginau, tai apie jų apsaugą šiandien nieko neparašysiu, o kas liečia svogūnus, morkas ir ridikėlius, tai čia gali būti visai kitas variantas ( pomidorus puolantys kirminai taip pat sudomino, todėl pažiūrėsiu dar ir specialiai apie juos - vėliau parašysiu).
Taigi,
Svogūnai - juos puola svogūninės muselės, padeda kiaušinėlius ir išsiritusios lervos graužia. Kovos būdas - sėjomaina, dirvos kalkinimas ( dolomitmilčiai arba medžio pelenai), tabako dulkių birzgaliukas, kuriuo reiktų nupurkšti. Dar vienas iš kelių - sodinti šalia tokias daržoves, kurios suklaidina svogūnines museles.
Morkos - morkinės muselės, čia lygiai tas pats. Vienas iš būdų, sodinti šalia tokias daržoves, kurios suklaidintų museles, o kitas ( kai nėra laiko galvoti) - tiesiog jų augimo 'laukelį' visu perimetru aptverti 80cm aukščio tvorele. Tam gali būti panaudota agroplėvelė arba labai smulkus tinkliukas. Antplūdžiai būna tik du: pavasarį ir vasaros pradžioj. Tai nuo vasaros vidurio drąsiai galima tą tvorelę nuimti. Beje, muselės labai aukštai neskraido, tai nurodytas aukštis yra tinkamas barjeras joms priskirsti prie morkų;
Ridikėlius puola kopūstinės muselės, čia ir vėl tas pats, taikyti sėjomainą arba sodinti šalia tai, kas suklaidintų. Tik tiek, jei jau užpuolė, tai tokius ridikėlius jokiais būdais nemesti į kompostinę ir nenumesti darže.

skaičiau, bet nelabai supratau, tai noriu pasitikslint
Ar būtent dėl to, kad "galvijų prieskrandyje mikroorganizmai skaido celiuliozę ir gamina baltymus"?


aiškėja vaizdelis dėkui

Čia kogero apie sprakšių lervas kalbi... dirvoje jos vystosi 3–5 metus.Žalingiausios būna suaugusios lervos paskutiniais vystymosi metais. Kaip su jomis kovoti nežinau...skaičiau,kad veisiasi nedirbamoje žemėje,bet mama vos ne nosim į tą žemę bado,pastoviai joje kapstosi,bet niekaip neišsinaikina...ypač šiltnamyje

Pas mus situacija buvo ta pati.Todėl daržininkaujant įprastiniu būdu supratau,kad man galas.Pradėjau taikyti GŽ principus ir metams einant situacija vis gerėja.

*GREISI* ačiū už temą įkeliu ir aš vieną koją čia. Teorijos jau kažkiek prisigraibiusi esu, bet iki pilnos dėlionės trūksta nemažai detalių, tai truptuką pakaišiosiu pas jus nosį (jei nevysite ).
Jei gerai suprantu, tai Kurdiumovo principai kažkiek kertasi su GŽ? Planuoju pavasarį išbandyti pakeltas lysves, ir dabar pradėjau mėtytis kuo man jas užpildyti Pagal Kurdimovą tiktų viskas tiesiai iš šiukšlių kibiro, bet tiesą sakant man pačiai labai įtartinai atrodo tas siūlymas viską auginti ant komposto krūvų O pagal GŽ dugne eitų stambi organika (šakos, stagarai ir pan.) po to žemė, kompostas - sodinu daigus - aplink organika ir užmulčiuoju. Ar teisinga linkme galvoju ?
Ir dar, kaip GŽ siūlo susigyventi kad ir su vynuoginėmis sraigėmis? Pas mane jos tikra rykštė. Už tvoros yra visiškai laukinės pievos sklypas, kuriame tiesiog knibžda gyvastis, deja ne visa labai teigiama (kalbu apie erkes ir sraiges). Kad maždaug įsivaizdoti mastus - pernai vasarą, ryte praėjus palei sklypo tvorą, kiekvieną kart pririnkdavau artipilnį 20l kibirą sraigių Suaugusius augalus jos kažkiek aplenkia, bet kaip apsaugoti daigus?

O, idėja tai gal jos nerastų morkų augančių pakeltoj lysvėj?

Sraigės petražolių nemėgsta. Užtektų petražolėm apsėti aplink lysves

Sraiges valgyk,arba priduok
http://www.panele.lt...tes_video_foto/

Sodini,kaip įprasta ir apmulčiuoji.Jeigu komposto turi,tai po mulču visur plonai.Juk jo daug ir neturėsi.Bet ant mulčo jokiu būdu žemės nepilti.