Daržininkavimas ,sodininkavimas kitaip :)

pasakykite man ,jei mano darzas grynas smelis ,tai ar mulcio uzteks ar nereikia berti mineraliniu trasu

Labai laukiam .
Planuoju auginti keletą vištų ,apie tai pagalvojau.
Dar viena nuoroda ,kas nematė.Nu čia globaliai http://video.google....012006939737230
Ir nuotrauka,kad linksmiau būtų...

dar vienas klausimas: ar uzmulciavus svieziu meslu + uzmulciavus zole neprifarsiruosim darzoviu nitratais?
---------
pernai gavau kritikos nuo kaimynes profesionalios agronomes, kad neuzarem meslo ( nespejau )is rudens isdrabstyto . sake, kad meslas reaguoja su deguonim, skyla ir... jau nebepamenu ( kazkaip ten azotas issiskiria ne dirvozemin, o isgaruoja????). na zodziu nebegaliu atkartot to ka man aiskino , bet esme ta, kad neuzkasus meslo- puse naudos prazuva...
---------
sorry, as cia tik klausimus uzdavinesiu

Ne ,tiktai starterio reikės po mulčiu.Po metų jau ten bus gyvybės pilna,tada gali nebeprireikti.

greis ,esu visai zalia ,atsiprasau nesuprantu ,kas tai - starteris

Jeigu būtų išbarstytas ir neužmulčiuotas ,tai negerai.Perdžiūtų ir iš jo jokios naudos.O ,kai PLONAI apdėtas ir užmulčiuotas,tai kaip starteris mikroorganizmas veistis.Kai įkastas,tai nitratų gali būti nemažai,nes jis ten pūna.

*GREISI*- o toj tavo nuotraukoj ar teisingai iziuriu- tie melyni stulpai- naslaites su ...petrazolem? kaip tokius stulpus is darzoviu isgimdyti?

Dabar pasakysiu kaip supratau, pasakykit pastabas jei ne taip...

Pvz, susodini daigus (ant tik ką pasėtų negalima nes nesudygs?) į daržą ir šiltnamį, ir uždedi šviežio mėšlo (perpuvusio neturėsiu, šviežio arklių būtų galimybė), uždedi šiaudais (įdomu kur jų gaut ) ir vualia O kvapas kaip

Ar vietoj šiaudų galima dėt nupjautą žolytę iš žoliapjovės? Ir man atrodo, kad turėsiu nuo vasaros daryto komposto - kurion vieton jį įtarabanint?

nedziuvo, nes uzsnigo po sniegu mano meslas ziemojo. o bet taciau... net komposto kruvas rekomenduojama ziemai pridengti, nes dauguma naudingu mikroorganizmu zemes pavirsiuje zuva nuo salcio.... zodziu, to pavirsiuje riogsancio mano meslo nieks neperdirbinejo....

man pernai siltnamyje labai pasiteisino Kordiukovo arbatelem laistyti.Pas mus dzukijoj meslo neimanoma gaut,bet be jo nieks darze neauga.Skaitau ir neatsistebiu ,kaip zmonem velenoj auga.GREISI ,jau supratau starteri

Tie klausimai kyla tau todėl,kad nesupranti kuom minta augalai ir kam reikalingas tas mėšlas po šienu ,ar šiaudais.Kompostą galima plonai,kaip mėšlą dėti.
GAMTINĖS ŽEMDIRBYSTĖS PRINCIPAI
1. Žemdirbystė gamtoje – tai dirvodaros procesas. Kultūriniai augalai – tik dalis dirvos gyvybės, jokiu būdu ne pagrindinė.

2. Jokio žemės dirbimo! Dirva neįdirbama niekaip, nekalbant jau apie perkasimą. Išimtis – dirvos gyventojai, kurie pagal savo gyvenimo būdą purena dirvą. Dirvai ir jos paklotei reikalinga ramybė, kad dirvos gyvybė galėtų vystytis be trikdymų.
3. Pagrindinė visų gyvų organizmų masės dalis ir pagrindinis augalų mitybos elementas – anglis. Gamtinė žemdirbystė ypatingai rūpinasi, kad anglies apykaita vyktų auginamų augalų naudai. Tuo tikslu dirvos paviršius dengiamas paklote – mulčiuojamas (ne dėl drėgmės palaikymo ir ne dėl “piktžolių” susilpninimo – tai šalutiniai efektai) negyva augaline organika. Bakterijos ir grybeliai, skaidantys organiką, išskiria į dirvą anglies dvideginį, kuris, būdamas sunkesnis už orą, leidžiasi į dirvą, tirpsta vandenyje ir atitenka augalams.

4. Antras pagal svarbumą mitybos elementas – azotas. Azotas dirvoje sulaikomas ne azotą fiksuojančių bakterijų (tai labai daug energijos reikalaujantis procesas), o dirvos organizmų baltymuose. Esant tinkamoms sąlygoms, pastovi dirvos organizmų masė užtikrina azoto apykaitą ir jo tiekimą augalams reikamais kiekiais.


5. Dirvos derlingumas - tai ne maistinių medžiagų kiekis joje, o jos biologinis aktyvumas, biodinaminis organikos fermentavimo procesas. Ne paslaptis, kad pati didžiausia augmenijos masė užauga pusiaujyje, pačiuose skurdžiausiuose dirvožemiuose. Ten dirvoje beveik nėra maisto medžiagų, negyva organika dėl idealių sąlygų perdirbama iš karto ir maisto medžiagas iš karto įsisavina gyvi organizmai, tame tarpe ir augalai. Tokiu būdu augalų augimas priklauso ne nuo dirvoje esančių maisto medžiagų kiekio ir sudėties, o nuo dirvos gyvybės aktyvumo ir sąlygų tam. Humusas derlingume vaidina antraeilį vaidmenį – tai tik “konservai”, kas liko nesunaudota ir padėta “juodai dienai”.

6. Visos sodo – daržo gyvybės pagrindas – mikroorganizmai. Mikroorganizmai sudaro pagrindinę pasaulinės gyvybės biomasės dalį ir beveik visą biologinę įvairovę. Mūsų pasaulis – tai mikrobų karalystė, kur jie diktuoja savo sąlygas visiems kitiems gyviems organizmams. Todėl sode jiems skiriamas ypatingas dėmesys. Sąlygos naudingų mikroorganizmų klestėjimui: optimali drėgmė, deguonis ir maistas. Tokios sąlygos pasiekiamos pakankamu organinio mulčio kiekiu dirvos paviršiuje. Po mulčiu visada optimaliai drėgna, laisvai patenka oras, mulčias – maistas mikrorganizmams. Pagrindinė sodininko užduotis – didelė mikroorganizmų biomasė ir didelė įvairovė sode. Augalų derlingumas – šalutinis efektas, gaunamas teisingai “auginant” dirvą.

7. Saulės energija turi būti panaudojama maksimaliai. Jos pagalba augalai kuria gliukozę – pagrindinį energijos šaltinį visiems gyvybiniams procesams, t.y. visai gyvybei. Idealiam sode- darže visas dirvos paviršius turi būti padengtas žaliais lapais. Tai pasiekiama tankai sodinant augalus, derinant skirtingas rūšis, panaudojant laisvai augančias “piktžoles”.

8. “Piktžolės” gamtinės žemdirbystės požiūriu – tai gerieji kaimynai, kurie taip pat dalyvauja dirvos gyvenime, kaip ir kultūriniai agalai. Jos atlieka daug funkcijų. Štai kai kurios: giliašaknės žolės papildo viršutinius dirvos sluoksnius mineralais; plačialapės žolės neleidžia susidaryti velėnai sode; visos žolės kaupia saulės energiją ir tampa maistu augalams bei dirvos organizmams; skirtingos žolės kaupia skirtingas medžiagas, ko pasėkoje kultūriniai augalai ir kiti organizmai gauna įvairesnį maistą; aukštos žolės saugo kai kuriuos kultūrinius augalus nuo vėlyvų šalnų; kai kurios žolės saugo kaimyninius augalus nuo “kenkėjų”, vienos dėl savo išskiriamų medžiagų, kitos būdamos skanesnės; daug žolių – valgomos; kurdamos bioįvairovę, žolės stabilizuoja sodo ekosistemą, sodas tampa sveikesnis, jame nebūna “kenkėjų” antplūdžių;… ir t.t. Iš tikrųjų, paskutiniai stebėjimai rodo, kad “piktžolės” nusipelnė labai didelės pagarbos…

9. Biologinė įvairovė- sodo sveikatos pagrindas. Bioįvairovės kūrime dalyvauja kuo daugiau augalų ir gyvūnų rūšių, galinčių gyventi esamomis sąlygomis. Bet mūsų situacijoje ne augalai ir gyvūnai kaip individai yra sistemos pagrindas. Sistemos pagrindas yra jų tarpusavio ryšiai. Kuo daugiau šių ryšių, kuo jie įvairesni – tuo atsparesnė, gyvybingesnė sistema. Jeigu mes paprasčiausiai pasodinsim didelį augalų rūšių kiekį – negausim norimo rezultato, viskas turi būti tarpusavyje susieta, kiekviena sistemos dalis turi atlikti kuo daugiau funkcijų ir kiekviena funkcija turi veikti kuo daugiau sistemos dalių.

10. Vaisių ir daržovių kokybę kuria ne patys augalai, o visa ekosistema. Augalai nėra savarankiški organizmai, kiekvienas augalas, kaip ir bet kuri kita gyvybės forma – tai tik simbiotinės bendruomenės dalis. Įvairūs simbiontai gyvena ne tik dirvoje, prie šaknų ir šaknyse, bet ir visuose paties augalo audiniuose. Beveik visos biologiškai aktyvios medžiagos- mikrobinės ir grybinės kilmės. Kuo geresnės gyvenimo sąlygos simbiontams – tuo geresnė vaisių kokybė, tuo daugiau juose sukaupiama reikalingų medžiagų. Simbiontai (mikroorganizmai ir grybai) – ne tik kokybės kūrėjai, bet tiesiogine prasme- augalų gyvenimo pagrindas. Be jų augalai negali pilnavertiškai maitintis, derėti, būti sveiki. Todėl sodininkas turi sukurti visas būtinas sąlygas gyvų organizmų bendruomenės klestėjimui.

11. Skirtingai nuo kitų “ekologiškų” krypčių, gamtinė žemdirbystė nenaudoja kompostavimo krūvose ar talpose, nes toks organikos naudojimo būdas – nepateisinamas energijos švaistymas, išsiskyręs anglies dvideginis išsisklaido ore. O anglies dvideginis – pagrindinis augalų maistas. Geras “kompostavimas” vyksta natūraliu būdu, prie augalų šaknų, tik tokiu – biodinaminiu būdu augalai gauna subalansuotą mitybą.

12. Mūsų technologijose naudojami giliašakniai augalai, tiek sumedėję, tiek žoliniai. Jie praturtina dirvą mineralinėmis medžiagomis, kurių trūksta visose anksčiau dirbamose dirvose, o to pasėkoje ir kultivuojamiems augalams. Augalai su gilia šaknų sistema pakelia mineralines medžiagas iš gilesnių dirvos sluoksnių ir su nuokritomis šios medžiagos patenka ant dirvos paviršiaus.

13. Gamtinėje žemdirbystėje nėra kovos su augalų ligomis, nėra ligų profilaktikos, nes nėra ir pačių ligų. Sveikoje sistemoje nusistovi mikroorganizmų pusiausvyra, tampa neįmanomas kokios nors patogeninės rūšies perteklinis išplitimas, o augalai, biodinamiškai maitindamiesi, tampa pilnaverčiais ir tvirtais.

BŪTINA PERSKAITYTI KITAIP NIEKAS NEAIŠKU BUS
ŠALTINIS http://www.gerazemdirbyste.lt/
Papildyta:

Velėnoje ,tik daigai pradžiai,o morkos tikrai neauga
GŽ,tai ne velėna.Ir ją ,kur daržas bus reikia nupūdyti ,neariant žemės.
Papildyta:

Nu taip,krūvos lauke blogai.Aš ne taip supratau.

su vabzdžių lervomis yra taip - jos peržiemoja po lapais, šiaudais, daržovių liekanomis ar giliau įsikasa ( skirtingų vabzdžių lervos, skirtingai žiemoja). Tačiau bet kokiame sode ir darže reikia nepamiršti, kad turime mes ir draugų, kad ir kaip kaikurie nemaloniai atrodo. Reiktų prisiviliot į kiemą paukščius, lesinti žiemą ( tik nepamiršti to, kad jei jau pradėjai, tai turi tai daryt nuolat, nes negavę maisto, paukščiai žus), padaryti varlėms ir rupūžėms palankias gyvenimo sąlygas. Jei nebuvo pranešta apie pasiutligės atvejus, įrenti slėtuves ežiukams. Neišbaidyti driežų, žalčių.
Kadangi toje vietoje jau yra tikimybė, kad bus peržiemojusių lervų, bastutinius sodinti naujoje vietoje. Kad naujoje vietoje vabzdžiai nepridėtų lervų, kopūstai tiesiog uždengiami agroplėvele taip, kad turėtų erdvės daržovės augti.


na, vištos tai ne visi paukščiai - jūros paukščių išmatos dar ir kaip yra vertinamos



nematodams nepatinka ir garstyčios, serenčiai


pačius stulpus galima nusipirkti arba susivirinti pagal brėžinius. O jau susodinti tai tikrai juokų darbas