Įkraunama...
Įkraunama...

Vaikai ir visokie naminiai gyvūnai

maniškė auga su šuniuku ir pokolkas lygtais nieko...jai labai patinka į ją žiūrėt,bet net neįsivaizduoju kas bus kai pradės ropinėti blink.gif ...šakės šuniui doh.gif
Atsakyti
QUOTE(awiux @ 2006 08 13, 21:12)
maniškė auga su šuniuku ir pokolkas lygtais nieko...jai labai patinka į ją žiūrėt,bet net neįsivaizduoju kas bus kai pradės ropinėti blink.gif ...šakės šuniui doh.gif


mano jau ropinėja, tai aprisižiūriu labai daug juokingų situacijų. Tiesą sakant, ir ropot išmoko per šunį, labai jau norėjo paskui augintinį vaikas lotuliukas.gif o dabar duodasi abu keturiom, žaidžia thumbup.gif
Atsakyti
QUOTE(Adile @ 2005 06 17, 23:41)
O siaip tai pirma reikia vaika, paskui suni isitaisyt... nes kitaip suva vaika atseit laiko zemesniu uz save seimos nariu ir t.t. 


Nebūtinai. Svarbu tik leisti šuniui suprasti, kad vaikas po "vado" sparneliu.
Atsakyti
Na mums su šuneliu problemų nebuvo thumbup.gif Dar man nestuke.gif bebūnant, dažnai šalia pilvo gulėdėvo, šildydavo bigsmile.gif Nors truputį bijojau, kas bus mažiukui gimus, bet kai grįžom namo su 2.gif: pamačiau, kad viskas gerai.
Kol mažius visai kūdikis buvo, šuo tik ateidavo ir į jį žiūrėdavo. O dabar doh.gif Duodas abu po namus, žaidžia. Visą laiką stebiu, kad netyčia kas neatsitiktų, bet šunelis labai pakantus, būna ir ūsus sūnus bando nuraut ir už uodegos timpteli, o šuo tik cypteli, bet nieko nedaro. Dabar išmoko kartu kamuoliu žaist bigsmile.gif Tai kol neatsidūksta kartu, galiu būt rami....

Ir šiaip mažiuką labai saugo, neleidžia svetimiems prie vežimėlio net priet, kol nepamato, kad aš leidžiu. Jei sūnus užmiega mūsų lovoj - šuo atsigula šalia, ir saugo, kol prabus.
Atsakyti
Šunys gi, irgi turi savo charakterį ir pagal vieną šunį apie visus spręsti negalima. Manau, kad jei šeimininkai užtektinai skiria dėmesio šuniui ir šuo žino savo vietą namuose, tai viskas bus čiki, bet jei šuo išpęstintas ir šeimininkai šoka pagal šunio dūdelę, tai iš šuns galima tikėtis visko.
Atsakyti
QUOTE(eta @ 2003 10 21, 23:22)
Sveikos, mamos. Turiu problemėlę, laikom šuniukę, ji siaubingai prie manęs prisirišus ir visiems manęs pavydi. Ji įsivaizduoja, kad aš jos mama. Ką reikės daryti kai gims vaikutis? Gal kas susidūrė su panašia problema?

Mes šuniuką įsigijome jau gimus vaikučiui. Tai tikrai nuostabi draugystė, Mūsų šuo sūnelį saugo, neprileidžia jokio svetimo žmogaus... užtai mažasis jį labia noriai į lauką padeda išvesti, ryte pašeria, su juo žaidžia... thumbup.gif
Atsakyti
Mano maze taip pat uzaugo su suniuku ir nieko irnesakyk.gif Suni isigijom kai tik gime mano mazyle (tiesa mama isigijo,mes tada dar pas ja gyvenom) taigi jie abu kaip ir uzaugo.Problemu jokiu nebuvo.
Aisku cia priklauso ir nuo suns kaip jis priima vaika g.gif
Atsakyti
Mes isigyjom suni, o po dvieju savaiciu suzinojom kad laukiames pirmagimes 4u.gif .
Dabar man siuniuko gaila verysad.gif , mazoji tiesiog tyciojasi, ka nori ta daro, o musu kalyte pasiduoda! (nors suniukas nemazas, vokieciu avigane)
Atsakyti
Sena tema, bet aktuali biggrin.gif Mes turime keturmetį berną, metų nedidelę kalytę ir keturių mėnesių katytę. Gražus vaizdas būna kai visi draugiškai po miega pietų miego. Ir manau, kad vaikas, augdamas su gyvūnais bus atidesnis ir supratingesnis mažesniems - galgi neskriaus? Šiaip vyras su šunimis užaugau, aš su katėmis, šuniu, na ir vištomis, tai man kitokie namai tušti būtų. Dabar visi laimingi, tik kad priežiūros daugiau. 4u.gif
Atsakyti
is pradziu bijojau, nes musu tevu suo brolio mergaitei ikando dar visai maziukei ~ metuku doh.gif (ir dar kas -kolis blink.gif )
mes turim vokieciu avigane, bet tikrai labai graziai bendrauja lotuliukas.gif rytais ileidziu pries kambariu plovima i kambari, tai buna cirkai: kalyte atimineja mazosios maista, mazoji jai akis ir dantis apziurineja ir sako ooooo rodydama i dantis biggrin.gif , tada bega ziureti mano dantu bigsmile.gif
labai graziai bendrauja, ko nepasakyciau apie savo pasikelusia kate blink.gif
Atsakyti
Man šuo ir vaikas - du nesuderinami dalykai blink.gif Aš ir pati nei šunų, nei kačių nelabai mėgstu, tad ir vaiko nepratinu.
Atsakyti
Mes irgi turejom suniuka - pekinuka, bet visai nepiktybini, nors dauguma tokiu buna. Tiesa pasakius suniukas aisku pasikeite po mazylio apsigyvenimo namuose, pajuto, kad jam demesio sumazejo, bet as tvirtai zinojau, kad jis jam nieko padaryt negaletu, netgi priesingai mazylis paauges noredavo pabendrauti su juo, o sis apeidavo ji saugiu atstumu. Mums didziausia problema tapo suniuko serimasis, kai paaugo mazylis. Atejo ropojimo metas, o utent pekinukas seriasi siaubingai, isplauk grindis, o jis nors ir issukuotas, praejo, pasipurte ir vel baisu. Taigi nenorejom savo mazylio auginti ant lovu ir ant ranku, tai teko atiduoti suniuka atgal is kur pasiiemem (is vyro tevu, jis ten gal pora menesiu augo). Dziaugiuosi, kad neteko kazkur svetimiem zmonem atiduoti, o grizo i jam pazistama aplinka, bet vis tiek suniukui stresas, priprates jis prie musu, kai griztam, soka i masina ir nori vaziuoti kartu. Dabar jau tikrai pries laukdamasi mazylio, suniuko neisigyciau, bet kokiu atveju, vaikiukas svarbiau.
Atsakyti