Vaikai ir visokie naminiai gyvūnai

#49
Mes turim vokieciu aviganiu kalyte, tiesa ji pas mumi voljere bet vistiek galvojau ka cia daryt kad nekiltu pavydas, kai gryzom is ligonines tai is pradziu ileidom i kambari ir leidom apuostyt, paskui dar kliskart, o kai isvezem su vezimu lindo i vidu ax.gif Kai isvaziuojam i laukus(cia pas mumi pievos netoli) tai jei sustojam ire ji salia vezimo guli.Dabar kai vaikas sedi vezimeli tai is kart buna aplaizytas, neleidziu traip jau labai bet nespeju sudrausmint ax.gif Kai prinesu prie voljero irgi aplaizo rankytes kojytes, manu viskas bus liuks kai jau vaikas vaikscios thumbup.gif Vaikui irig suo idomus, stebi kur eina ir pan.
Atsakyti
#50
Kaip jums visoms gerai,kad jusu suniukai liko geranoriski po mazylio atsiradimo...O mes dabar sedim su vyru ir verkiam abu,nes nezinom ka daryt...Turim nerealu suniuka - bernu zenenhunda,kalyte,tikra grazuole,grazesnio suns dar nesu maciusi.Ji-visu numyletine ir "islepinta"ir labai myli "tetuka"-mano vyra. Kai pries menesi parsivezem dukryte,suo lyg ir gerai ja prieme,jei mazyle suverkdavo-begdavo prie lovytes,kviesdavo mus,bet po kazkiek laiko pradejo ugzti(ir labai gresmingai)ant manes.Tas urzgimas jai uzeidavo dazniausia kai as kazka veikdavau su vaiku ir buvau netoli tetuko. O pries kelias dienas ji mane uzpuole...Viena laime,kad vyras buvo salia(Aciu Dievui),ikiso savo ranka vietoj mano kojos,ta ta greit apsiramino,bet vistiek ji apkandziojo(turbut mane kad cia mano ranka). Nuo to vakaro sedi prirista.Ziauriai liudnom akim...Bet vakar ir ant tetuko urzge. As jos laaaabai dabar bijau,o net baisu pagalvot kas gali buti kai mazyle paaugs...O gyvenam vieno kambario bute ir kol kas neturim kur detis ir nezinom ka daryt,nes ta grazuole vis tiek mylim,ir dabar bijom abu....Turbut cia vienintelis toks atvejis kad bernu zenenhundas pultu zmogu...
Atsakyti
#51
QUOTE(semicvetik @ 2006 06 30, 09:12)
Kaip jums visoms gerai,kad jusu suniukai liko geranoriski po mazylio atsiradimo...O mes dabar sedim su vyru ir verkiam abu,nes nezinom ka daryt...Turim nerealu suniuka - bernu zenenhunda,kalyte,tikra grazuole,grazesnio suns dar nesu maciusi.Ji-visu numyletine ir "islepinta"ir labai myli "tetuka"-mano vyra. Kai pries menesi parsivezem dukryte,suo lyg ir gerai ja prieme,jei mazyle suverkdavo-begdavo prie lovytes,kviesdavo mus,bet po kazkiek laiko pradejo ugzti(ir labai gresmingai)ant manes.Tas urzgimas jai uzeidavo dazniausia kai as kazka  veikdavau su vaiku ir buvau netoli tetuko. O pries kelias dienas ji mane uzpuole...Viena laime,kad vyras buvo salia(Aciu Dievui),ikiso savo ranka vietoj mano kojos,ta ta greit apsiramino,bet vistiek ji apkandziojo(turbut mane kad cia mano ranka). Nuo to vakaro sedi prirista.Ziauriai liudnom akim...Bet vakar ir ant tetuko urzge. As jos laaaabai dabar bijau,o net baisu pagalvot kas gali buti kai mazyle paaugs...O gyvenam vieno kambario bute ir kol kas neturim kur detis ir nezinom ka daryt,nes ta grazuole vis tiek mylim,ir dabar bijom abu....Turbut cia vienintelis toks atvejis kad bernu zenenhundas pultu zmogu...


jetau kaip baisu,musu kurcias bokseris,tai ir labai bijau,nes nei pasakyti jam nei paaiskinti....
Atsakyti
#52

QUOTE(vikute30 @ 2006 04 01, 11:08)
Sveiki. Mano namuose buvo panaši situacija . Laikome šunį ir gan didelį. Visi įrodinėjo, kad šuniui ne vieta prie mažo vaiko. Maža kas. Pradžioje baiminausi, kaip viskas bus. O šunelio gaila...Kaip ne kai 5-ti metai ėjo. g.gif  Bet laikas viską parodė. Kai mažyli parsivežėme iš ligoninės namo, savaitę šuo girdėjo tik leliaus garsus. Po savaitės oficialiai pristatėme  biggrin.gif . Apsiuostė ir to pirmam kartui pakako.Nuo tos dienos rodžiau vaikelį kiekvieną dieną.  Pradžioje labai stipriai reagavo į vaiko verksmą, o laikui bėgant nusiramino. Dabar 6 mėnuo Nojukui, didesnės laimės vaikui nereikia. Kai pamato šunį krykštauja, cypauja, juokiasi, griebia už ausų. Ir šuo puikiai sutaria, tiesa nuo tampymu už ausų bando išsisukti biggrin.gif. Aš Manau vaikai augdami su gyvūnėliais yra atsparesni ir jų vystimasis yra spartesnis. Sekmės busimai mamytei ir stiprybės bigsmile.gif

drinks_cheers.gif Pas mus vokiečių aviganis. Tik supažindinom mes jį su nauju gyventoju iškart. Ir visą laiką labai gyrėm ir niekad nebarėm ir nevarėm tolyn nuo vaikiuko, kad nesijaustu atstumtas ir nemylimas.

QUOTE(vaida m @ 2006 04 01, 11:15)
... tik maža problemikė, kad triukšmadarys smile.gif vat dėl to labiausiai ir nerimauju...

Čia tikrai problema. Visad labai pergyvenu ir bijau, kai staiga šoniui sulojus vaikiukas išsigąsta ir krupteli... verysad.gif
Atsakyti
#53
QUOTE(Taide @ 2006 06 28, 16:11)
Šuo mūsų šeimoje gyvena jau seniai. Kai gimė sūnus buvo truputi neramu, kaip ji reaguos. Pirmomis dienomis, gal ir buvo kiek įsižeidus, kad jau ne ji pati mažiausia-mylimiausia. Ignoravo kūdikį, lyg jo nė nebūtų. Dabar jau apsiprato, sėdi prie maitinimo kėdutės ir laukia gardžių kasneliu. Sūnus visas nušvinta, kai šunį pamato, o kai nusisuku meta jam maistą iš rankutės. Tik kai sūnelis verkia kalytė išeina iš kambario.

pas mus rotveilere tai atvirksciai ne bega lauk is kambario, kai verkt pradeda, o atvirksciai atbega ir pradeda kojas laizyt, mazdaug nu neverk gi tongue.gif kai parsivezem vaikiuka, tai gulejo visa diena vonioj ir drebejo, kazkoks nervinis stresas suniui buvo, po to po biski, po biski ir dabar labai gerai jie sutaria thumbup.gif , tik nesileidzia kamuojama, kai tik sunus prie jos, jinai bega lauk, kad tas jos nenupesiotu lotuliukas.gif lotuliukas.gif lotuliukas.gif
Atsakyti
#54
turime kokerspanieli,bet matau kad suo dar negali priprasti prie kudikio schmoll.gif .dukrytei jau eina 5 menuo.suo labai atsargus,i musu kambari neina tupi prie slenkscio arba guli.jei nusinesu i kita kambari prieina pauosto ir bega i savo guoli.is tolo stebi kaip zaidziu su dukra,bet jei nesu ja artyn iskarto slepiasi.gal kai mergaite bus didesne jis jos nebijos? g.gif
Atsakyti
#55
labai gerai sutaria thumbup.gif thumbup.gif pradzioj pratinom suni prie jos, vis dar visai amza atnesdavom, dudoavom apuostyt ir sakydavom, kad cia nauja tavo drauge, ji gera ir pan... dabar neispasakyti draugai..ir mazajai jis labai labai, ir suniui. beja, pas mus nemazas suos -vokieciu aviganis wub.gif
Atsakyti
#56
mes turim mažiuką šuniuką, bet tokios veislės kuri nelabai myli vaikus-na taip sakoma...bet pakolkas problemų nėra/tfu tfu tfu/...tik apuosto, o kai verkia kalytė labai nerimauja,puola į kambarį žiūrėt kas nutiko blink.gif ...va kai mažė paaugs-tada laikykis šunie biggrin.gif -turbūt nutampys už ko tik įmanoma ax.gif
Atsakyti
#57
beveik šešerius metus augimon basetukę. Gimus mažei, kalytė grįžo pas tikruosius šeimininkus, bet visgi neretai ir dabar tenka šuneliu pasirūpinti. Tai atėjusi į mūsų namus, pirmiausia aplaksto kambarius, apuosto vaiko lovytę, kėdutę, kitus jos daiktelius, jei pasiekia, ir pačią mažę , po to prigula prie dukros lovytės ir taip praleidžia daugiausia laiko. Jei mažė suverkia, yuoj pat sunerimsta, o būdama kitam kambary, tuoj bėga į mažosios kambarį. Bėda, tik ta, kad labai garsiai loja, tai mažė keletą kartų išsigando iki ašarų. Kiek įmanoma, stengiamės sutramdyti kalytę, bet deja.... verysad.gif Kol kas mažė ja nesidomi, pamatysim , kaip bus toliau
Atsakyti
#58
šuniuką turim ir mes.buvo padykus kvaila kalytė su tvirtu charakteriu ir savo nuomone laugh.gif kai mažius pilvely spardydavos ir neleisdavo miegot,šuo palaižydavo pilvelį ir tada visi miegodavom thumbup.gif
iš ligoninės su mažium grižau po pusantro mėn,tai šuniui iškart leidau apuostyti.ir iškart ji tapo labai protinga ir rūpestinga auklė-visada šalia,jei tik leidžiu tai laižo vaiką kur tik pasiekia,jei verkia pribėgus prie lovelės pažiūri ir įsikandus man i kelnes tempia prie vaiko lotuliukas.gif jau tuoj sūnui 6mėn ir jie su šuniu nuostabūs draugai,jei tik nematau - susiraito į jo lovytę prie kojų.nuo svečių ir lankytojų tebesaugo nuo pat pirmos dienos-būna šalia,o jei žmogus nepatinka - urzgia kai artinas prie vaiko.manau kad jie ir toliau draugaus,nes vos tik sužinojau kad laukiuos iškart įsigijau šuniuką thumbup.gif
Atsakyti
#59
QUOTE(semicvetik @ 2006 06 30, 08:12)
Kaip jums visoms gerai,kad jusu suniukai liko geranoriski po mazylio atsiradimo...O mes dabar sedim su vyru ir verkiam abu,nes nezinom ka daryt...Turim nerealu suniuka - bernu zenenhunda,kalyte,tikra grazuole,grazesnio suns dar nesu maciusi.Ji-visu numyletine ir "islepinta"ir labai myli "tetuka"-mano vyra. Kai pries menesi parsivezem dukryte,suo lyg ir gerai ja prieme,jei mazyle suverkdavo-begdavo prie lovytes,kviesdavo mus,bet po kazkiek laiko pradejo ugzti(ir labai gresmingai)ant manes.Tas urzgimas jai uzeidavo dazniausia kai as kazka  veikdavau su vaiku ir buvau netoli tetuko. O pries kelias dienas ji mane uzpuole...Viena laime,kad vyras buvo salia(Aciu Dievui),ikiso savo ranka vietoj mano kojos,ta ta greit apsiramino,bet vistiek ji apkandziojo(turbut mane kad cia mano ranka). Nuo to vakaro sedi prirista.Ziauriai liudnom akim...Bet vakar ir ant tetuko urzge. As jos laaaabai dabar bijau,o net baisu pagalvot kas gali buti kai mazyle paaugs...O gyvenam vieno kambario bute ir kol kas neturim kur detis ir nezinom ka daryt,nes ta grazuole vis tiek mylim,ir dabar bijom abu....Turbut cia vienintelis toks atvejis kad bernu zenenhundas pultu zmogu...

g.gif Tai tikriausia cia naturalus suns pavydas, nes jau demesys ne jai tenka o naujai gyvybei, taip kad gyvulys visad ir liks gyvuliu.
Nors mes turejom prancuzu buldoga, pavydas ir buvo, ypac kai mazius is jo lekstes pavalgyt bande, bet siaisp jis draugiskas buvo , bet jau plaukai, tai doh.gif
Atsakyti
#60
QUOTE(eta @ 2003 10 22, 01:22)
Sveikos, mamos. Turiu problemėlę, laikom šuniukę, ji siaubingai prie manęs prisirišus ir visiems manęs pavydi. Ji įsivaizduoja, kad aš jos mama. Ką reikės daryti kai gims vaikutis? Gal kas susidūrė su panašia problema?

4u.gif Mūsu šuo atsirado kai jau mažoji buvo 2 metų,tai sutarė puikiai,ir šuo augo ir vaikai,iki dabar neišskiriamas šeimos narys.DRAUGĖ TURĖJO PEKINUKA,KAI PASGIMDĖ KŪDIKĮ,TAI ŠUNĮ SUPARALYŽAVO.
Atsakyti