Vaikai ir visokie naminiai gyvūnai

Na nejuokinkit Kaip dažnai pati/pats geriate vaistus nuo kirminų pvz? Normaliai laikomas šuo reguliariai nukirmėlinamas, gauna priemonių nuo galimų išorės parazitų, o va tetutės giminaitės, katroms būtinai reikia kūdikėlius čiupinėt ir bučiuot, tai dar neaišku kokio švarumo. Ridikėlį tiesiai iš daržo išsirovę, į kelnes patrynę ir suvalgę esam daugelis, kaip ir braškę tiesiai nuo krūmo - tad dar neaišku kas ten gero pas pačius gyvena Va jei jums atrodo, kad gyvu padaru rūpintis nebūtina, tai gal ir nešioja jis tada parazitus ar ką ten - bet tokiu atveju jo nereikia laikyt nepriklausomai nuo to, turit vaikų ar ne.

Puikiai gyvena šuo ir vaikas, nereikėjo jokių ypatingų saugos priemonių.
O katės būna labai geros, vienų pažįstamų katiną vakas tampydavo kaip nori, o ūsuotasis tik prie jo kojyčių miegodavo, saugodavo.

mes Turim vokiečių dogą, neseniai isigijom Juodaji terjerą. kol dukryte mazute buvo dogas baidėsi jos nedrįso prieiti taciau veliau kai prinešdavom ja uostydavo, suklusdavo jei verkdavo. Eme merga sliauziot guldėm šunį kad ramiai gulėtu ir priprastu prie "nauju dukrytes judesiu". Dabar merga jau ir uz ausu ji pataso ir uz snukio ir paglosto ir puikiai sutaria. (mums metukai) apie alergijas ar susirgimus jokiu nebuvo uzuominu manau augant su gyvunu vaikas imuniteta igyja tam tikra irgi.

Mūsų šeimynoje pirma atsirado šuo kartais ir pajuokajama,kad kalyte pirmas vaikas Toks sprendimas buvo sąmoningas nors laukiausi ,buvo šeštas neštumo mėnuo ir nusprendėm su vyrų,kad šuo turi atsirasti iki vaikui gimus tam ,kad demėsi, auklejima taip pat pripratima prie šeimos narių išgauti per likusi laikotarpi iki atsiradus vaikui.
Vėliau nuo pat pirmujų dienu leidau šuni kontaktuoti su vaiku,buvo ne karta kaip šuo aplaižė ar kitaiįp iš didelės meilės ir draugystės liete žaidė su vaiku ir nemačiau tame nieko blogo o tik gerą, ir betarpiška meilė ir atsidavima
Po dar vienerių metu apsigyveno ir katė kuriai ir šitai murkėi buvo užleista vieta širdyje visiems šeimos nariam,matau ir žinau kad nuo to pvz.šuniui tik geriau o vaikui iš viso nuostabu.neauga vieniša.Taigi mano nuomone gyvūnai ir vaikai ne tik puikiai sutaria bet ir labai daug teigiamu dalykų atneša.

Na jau kažkada rašiau čia, bet tada tik laukiausi. O dabar kai jau turiu savo vyrą pipirą ant ranku,galiu dar ramiau sakyti,kad aš tik už ai,kad vaikas augtu kartu su gyvūnėliu Gera žiūrėti kaip šuo saugo vaiką ir kaip vaikui įdomu apžiūrėti, patyrinėti šuniuką. Laukiu kol paaugs ir galės kartu žaisti

Mes taip pat laikom suni, jau musu suniukui 10 metu , ir su dukra uzaugo nuo pat mazens, ir apsikabina ta suni ir pabuciuoja ,ir labai prisirisusi prie suns ir baisu pagalvoti kai ateis ta diena kai pastips sunelis asaros upekiu tekes

Taip jau gavosi, kad kai pagimdziau namie buvo 2 sunis. Vienas musu ir vienas draugu laikinai. Kai parsiveziau leliuka musiske nebuvo labai patenkinta, o draugu suo iskarto labai draugiskai domejosi klikianciu rutuliuku..Viskas buvo labai gerai, jokiu konfliktu. Kai vistydavau, mankstindavau leliuka, abudu sunys sededavo sale ir vis palaizidavo kojite ar rankyte..Paskui draugai savo suni pasieme( tai buvo bokseris), o mano kokerspanielis visada labai mylejo ir saugodavo vaika. Ir vaikas del zaidimu su sunim ant gridu pradejo anksciau bendraamziu ropuoti o po to ir vaiksciuoti..

Pries isigyjant bet koki gyvuna reikia laaabai gerai viska apgalvoti,sudet visus pliusus ir minusus,nes oi bus vargo paskui
Neturim jokio gyvuno ir neplanuojam tikrai Nebent turetume nuosava nama,tikrai suns,vokieciu aviganio noreciau ir siamo katino
Bet bute

Aciu labai uz uzvesta tema.
Perskaiciau visas jusu mintis, nes man dabar irgi aktualu suns elgesys po naujagimio atejimo i pasauli.
Mes turime mazdaug 6m. vyr. lyties rotveileri. Elgiames kaip su seimos nariu: mylime ir juo rupinames. Ir nuosirdziai lepiname.
Suo yra labai didelis, stiprus ir labai prisirises prie manes. Visa diena praleidziu su juo: nuo rytinio pasivaiksciojimo, "dirbam" kartu, t.y. turiu galimybe suni atsivesti i savo darbo vieta ir griztam su "kolega" kartu vakare namo. Vnz, suo yra judanti spinta. Su vyru bendrauja irgi mielai, bet jau kitaip - abu jie viens kitam "laisvalaikio praleidimui"

Dabar laukiuosi. Pergyvenu, kad sugrius mano suns rutina, sumazes zenkliai demesio mano "versiukiui", ir jis del to labai pergyvens ir stresuos.

Aisku, jis manes besalygiskai klauso, zino, kad as jo alfa ir be jokiu zodziu, o is zvilgsnio zino, ka reikia/galima/ daryti ir elgtis.

Jis pas mus "senbernis". Kadangi mums ateinantis naujagimis bus pirmas vaikas, o "versiukiui" irgi pirmas patyrimas su naujagimiu, tai striokavoju del abieju: del vaiko rytinio miego/zindymo, suns rytinio pasivaiksciojimo=mano rytinio pasibegiojimo, del darbo dienos grafiko ir t.t.

Vnz, prirasiau paklode, suni myliu be galo, jis prie manes irgi nuolankiai ir nuosirdziai prisirises. Baime mane ima del jo, ne del to, kad jis labai "uzsistresuos", bet kad nezinau as jo gyvenimo istorijos iki ateinant i musu seima. Mes ji paememe is prieglaudos pries du metus, kai jis jau buvo susiformaves ir suauges suo. Jam buvo apie 4metus. Tai bijau, kad jam kokie "negeri" prisiminimai ar baimes vel buti paliktam vienam gali sukilti ir jis gali pradeti elgtis agresyviai ar nenumanomai.

Tai va tokios baimes mane kankina del to savo rotveilerio "versiuko"

Pas mus tai niekas nepasikeitė visai Ta prasme nieko naujo nedasidėjo, kad būtų vargas

Prieš gimstant sūneliui,turėjom su mb šunį ir katę,po gimdymo ir paaugus vaikui niekas nepasikeitė šuo mažiukas (taksiukas) labai draugiškas su vaiku,katė pirmas vaiko vaikščiojimo dienas ji apeidavo iš tolo (tokį lanką aplink vaiką darydavo ) bet dabar sūnui dveji ir jokių problemų nėra mums,gyvenam visi gražiai

Labai negerai, kad šuniukė šeimoje atsirado prieš vaiką. Dar blogiau, kad ji labai pavydi ir laiko jus savo mama. Kiek žinau šunį reikia įleisti į namą, butą ar kitur (kur gyvenate) paskutinį, nes jei taip nepadarysite ir jis pamatys kaip kažkas į butą įeina po jo (ypač mažas vaikas) jis jausis viršesnis už jį. Patys šunio neturime, bet turime katiną ir norime įsigyti šunį. Bet negalėčiau pasakyti, kad aprašytas veislės charakteris atitinka tą veislę, nes pvz mūsų katinas turėtų labai nemėgti mažų vaikų, o aš turiu dukrą, jei jau 13 metų, bet kai jį nusipirkom jei buvo 6-7 ir tas katinas (jo vardas Pakis) labiausiai prie jos prisirišo. Sakytum ji labiausiai juo rūpinasi, labiausiai myli, kad taip yra, bet kad ir kaip keistai tai skambėtų aš rūpinuosi juo tikrai ne mažiau negu ji, gal netgi daugiau. Ir šiaip Pakis labai liūdi kai ji išvažiuoja, miega ant jos lovos vienas (o šiaip visada miega su ja), o kai ji grįžta būna labai linksmas ir jai labai meilinasi.