Šuo labai šeriasi, o aš neturiu tiek jėgų ir laiko abiem pasirūpinti, taigi pilna pūkų būtų.Nors mūsų šuo profesionaliai dresuotas vis vien bijau kai vyras dukrelę prineša,o ką gali žinoti... ir šiaip visur šuns plaukai, jau pavargau nuo to, bet nėra ką daryti šuniui šeši metai. 
nors žinoma dabar ant grindų kartu ropinėja, o manoji papešus šuns kailiuko pavalgo, bet jokių problemų nėra 
Augintinė žino, kad negalima lipti ant palos/dekio, kuris patiestas vaikui. Tupi prie krašto ir žiūri. Taip įdomu stebėti juo abu
dabar idomu kaip bus sekanciam etape - kai mazhe prades sliauziot ir vaiksciot
Labai mylimas, tikras šeimos narys Kai laukiausi tikrai kartais pagalvodavau - ar neišgąsdins vaiko, kaip priims, ar nepavydės. Mane primokino, kad grįžus iš ligoninės duotumėm šuniui vaiką pauostyt. Taip ir padarėm. Toras tapo tikra aukle - bent iš pat pradžių - pirmas puldavo prie verkiančio mažylio, kviesdavo, kad greičiau eičiau, jei verkia, pvz., balkone. Jokio pavydo, jokių scenų 
Dabar vaikui 6 mėnesiai ir Toras jam labai labai įdomus Jei sakom au au, sūnus žiūri į šunį arba žvilgsniu jo ieško. O ir Toras jau supranta, kad au au - tai jis. Šuo mėgsta gulėti prie vežimo, arba šalia ant lovos, gina sūnų nuo svetimų žmonių, kurie ateina į svečius. Didžiausias pripažinimas, kad šuo savo brangiausią žaislą - baronką - padėjo šalia vaiko - maždaug - pažaidžiam ar ką?? 
Tiesa, dėmesio skiriam ir šuniui - vyras daugiau, aš šiek tiek mažiau, bet taip buvo ir prieš nėštumą. Tačiau būna momentų, kad šuo prieina prie manęs, uždeda savo letenas man ant pečių ir prisiglaudžia. Na būna tokios jausmingumo ir švelnumo akimirkos 
Tada jau apsikabinam, pasičiūčiuojam, paglostau, paausį pakasau. Jo tam reikia ir jo tuo metu atstumti nevalia.
vėliau kai atveždavom bandydavo pasilypėt aukščiau, kad tik galėtų apsiuostyt dabar kai lelius jau didesnis reik saugot tiek mažių nuo kalaitės tiek ją nuo vaiko, viena puola laižyt - vaikas šlapias lieka, kitas tik ir kėsinasi nutvert ar už ausų ar už uodegos aną kartą nutvėrė šuniui už "žiaunų"(kaip tai vadinama pas šunis nežinau ) šuniui turėjo skaudėt, bet kentėjo net nesucypė. O su mano šuniu draugauti neleidžiama,nes dvarnius trenktas kartais net mane apkramtydavo tai prie mažiuko neleidžiam nors ir pats neina vaiko bijo. Protingas šuo niekada nepuls mažo vaiko nes jaučia, kad jis silpnesnis, o kalės rūpestingesnės ir sargesnės, jei prie mūsų vaikiuko artinasi kas nors iš šuniui nepatinkančių žmonių ji pradeda urgzti. Aišku, jei šunį visada atstumsim kai jam reikia švelnumo, ar dėl vaiko jį pamiršime jis gali ir supykti, pažįstamų karališkas pudelis po mergaitės gimimo išėjo iš namų, jį buvo radę ir parsivežę atgal, bet kai jam ir vėl neleido su mažyle pabendraut jis vėl pabėgo.
Šuo labai šeriasi, o aš neturiu tiek jėgų ir laiko abiem pasirūpinti, taigi pilna pūkų būtų.Nors mūsų šuo profesionaliai dresuotas vis vien bijau kai vyras dukrelę prineša,o ką gali žinoti... ir šiaip visur šuns plaukai, jau pavargau nuo to, bet nėra ką daryti šuniui šeši metai. kaip tik sian pasiskundziau bokseriu myletojoms...
Auklė nepamainoma išvezu į kiemą (nuosavas namas), o ji nei per žingnį nuo vežimėlio nesitraukia - saugo O aš tuo tarpu galiu ir darbus nudirbti. Net ir naktį jai prie kojyčių susirango ir miega 
O jeigu neleidžiu, tai baisus kniaukimas
