, suniui netgi atrodo patinka kai ji vaikas tampo (nors suo sveria tri kartus daugiau uz ji) 
http://lt.uniteddogs...humb/211747.jpg
Musiskiai isvis vienas be kito negali , suniui netgi atrodo patinka kai ji vaikas tampo (nors suo sveria tri kartus daugiau uz ji) http://lt.uniteddogs...humb/211747.jpg
, suniui netgi atrodo patinka kai ji vaikas tampo (nors suo sveria tri kartus daugiau uz ji) http://lt.uniteddogs...humb/211747.jpg
mamytes pasakykit kaip jus susitvarkot su kudikeliu ir suniuku kai keturkoji reikia i lauka isvesti? Ar einat visi kartu ryta vakara? Ar ka darot? Nes pati auginu suneli ir kai susilauksim maziuko tai man nelabai bus kam padeti tvarkytis su suniuku ir leliuku kai reikes eiti i lauka ryte vakare. Kaip si reikala sprendziat? Aciu
QUOTE(lina-kameja @ 2009 06 10, 11:57)
o mes taip draugaujam
mazoji su suniuku gali daryt bet ka - ausis patampyt, zaislus, kramtalus jo paimt - jokios agresijos. tik taip ilgesingai pasiziuri ir laukia kada atsizais
as uz tai kad vaikai augtu su gyvunais geriausia juo nuo pat gimimo.
O geras, pas tave Nykštukinis pinčeris? mes irgi tokį turim ir jau beveik 2 mėn leliuką, o šuniui beveik 1.5 metų.
na jis pas mus buvo nerealus lepūnuška ir mylimukas
kai buvau ligoninėj MB leido jam miegoti lovoj, tai paskui kaip gryžom su mažyliu jo neišvarėm iš lovos, miegam kartu, kartais ir mažiukas lovoj, tai šuo šalia jo susirango 
iš pat pradžių jam buvo labai smalsu, o jis pas mus toks staigus, neatsargus, tai prilaikydami prileidom, apuostė, tada aplaižė
ir dabar jei mažiukas verkia, bėga palaižyti labai stengiamės jam rodyti dėmesį, žaisti, nepamiršti ir jo. va ir dabar mažiukas vibro kėdutėj, šuo man ant kelių prie kompo susirangė
Svarbiausia duot šuniui susipažinti, ir parodyti, kad jei jam ką nors padarysi, tai bus oi oi kaip skaudžiai...
QUOTE(dange29 @ 2009 07 23, 12:18)
mūsų šuo ir vaikas sutaria, draugauja. Gaila, kad yra mamų, kurios paniškai bijo mikrobų 
Musm gydytoja net sakė, kad šuo yra švaresnis už žmogų
mano šuo per neštumo visąlaik prie mano pilvo miegojo, dabar šalia mažiuko, jį saugo ir myli, aišku, nori, kad ir jį mylėtume, tai juokiuosi, kad auginam kaip dvykukus
kai maitinu mažiuką , šuo ateina irgi man ant kelių, tai aš leliuką paremiu ant jo- man lengviau laikyti
QUOTE(rasiukasxxx @ 2009 07 09, 10:27)
Musiskiai isvis vienas be kito negali , suniui netgi atrodo patinka kai ji vaikas tampo (nors suo sveria tri kartus daugiau uz ji) http://lt.uniteddogs...humb/211747.jpg
, suniui netgi atrodo patinka kai ji vaikas tampo (nors suo sveria tri kartus daugiau uz ji) http://lt.uniteddogs...humb/211747.jpgPirmoji nereali
Jei dabar galeciau rinktis nelaikyciau nieko...ko mes tik neturejom ir dabar turim kaciuka, pauksciuka ir zuvytes 
nu man tai per daug bet viskas tik del vaiku ...o prieziura kam mamytei
nu man tai per daug bet viskas tik del vaiku ...o prieziura kam mamytei
QUOTE
manau kai turesi vaika - galvosi truputi kitaip : apie tai kad jie seriasi, nesa purva, ar nebus vaikui alergijos, ar bus laiko vedziot ir t.t.
: apie tai kad jie seriasi, nesa purva, ar nebus vaikui alergijos, ar bus laiko vedziot ir t.t. mūsų šuo atsirado kai pirmas sūnus dar mano pilve tupėjo. tai kažkaip savaime nusiteikėm, kad auginsim abu. dėl purvo -- patys dar ne tiek prinešam. nes namas nuosavas, o kiemas -- pelkė
šiaip neįsivaizduoju dabar namų be didelio šuns. būtų smagu dar vienas šuo, bet nedrįstam -- mėgstam labai keliaut. vieną giminės pažiūri, o dviejų ar kažin žiūrės.
QUOTE(lina-kameja @ 2009 03 26, 10:23)
manau kai turesi vaika - galvosi truputi kitaip : apie tai kad jie seriasi, nesa purva, ar nebus vaikui alergijos, ar bus laiko vedziot ir t.t.
: apie tai kad jie seriasi, nesa purva, ar nebus vaikui alergijos, ar bus laiko vedziot ir t.t. Sveikos. Kiek teko domėtis, kaip tik nerekomenduojama vaikų auginti sterilioje aplinkoje, kur nei dulkelės, nei plaukelio (aišku, nekalbu apie astmą ir panašių bėdų jau turinčius vaikučius). Kadangi laukiantis pirmagimio jau auginome suaugusią prancūzų buldogytę, tai daug šia tema domėjausi. Pavyzdžiui, radau informacijos, kad dar mamos pilvelyje būdamas vaikas, jei namuose auga gyvūnas, tarsi pripranta prie alergenų, todėl vėliau retai kada būna jiems alergiškas.
Taip, sutinku, rūpesčio tikrai daug, kai reikia rūpintis ir kūdikiu, ir augintiniu. Tačiau viską suderinti tikrai galima. Mano vyresnėlis su kalyte buvo neperskiriami draugai. Kai ji susirgo ir iškeliavo į amžinos medžioklės plotus, tuomet 2,5 metų sūnus mėnesį buvo neramus ir ilgėjosi draugės.
Vis dėl to manyčiau, kad geriau, kai vaikai augintinį gauna jau sugebėdami suprasti, kad tai gyvas padaras, o ne žaisliukas, kurį galima tampyti ir skriausti. Arba gyvūnas jau yra suaugęs ir vaikas jo nenuskriaus. Tik šiuo atveju svarbu, kaip gyvūnas, pvz. šuo, reaguoja į mažylį.
QUOTE(merepopins @ 2009 07 29, 07:28)
Sveikos. Kiek teko domėtis, kaip tik nerekomenduojama vaikų auginti sterilioje aplinkoje, kur nei dulkelės, nei plaukelio (aišku, nekalbu apie astmą ir panašių bėdų jau turinčius vaikučius). Kadangi laukiantis pirmagimio jau auginome suaugusią prancūzų buldogytę, tai daug šia tema domėjausi. Pavyzdžiui, radau informacijos, kad dar mamos pilvelyje būdamas vaikas, jei namuose auga gyvūnas, tarsi pripranta prie alergenų, todėl vėliau retai kada būna jiems alergiškas.
Taip, sutinku, rūpesčio tikrai daug, kai reikia rūpintis ir kūdikiu, ir augintiniu. Tačiau viską suderinti tikrai galima. Mano vyresnėlis su kalyte buvo neperskiriami draugai. Kai ji susirgo ir iškeliavo į amžinos medžioklės plotus, tuomet 2,5 metų sūnus mėnesį buvo neramus ir ilgėjosi draugės.
Vis dėl to manyčiau, kad geriau, kai vaikai augintinį gauna jau sugebėdami suprasti, kad tai gyvas padaras, o ne žaisliukas, kurį galima tampyti ir skriausti. Arba gyvūnas jau yra suaugęs ir vaikas jo nenuskriaus. Tik šiuo atveju svarbu, kaip gyvūnas, pvz. šuo, reaguoja į mažylį.
Taip, sutinku, rūpesčio tikrai daug, kai reikia rūpintis ir kūdikiu, ir augintiniu. Tačiau viską suderinti tikrai galima. Mano vyresnėlis su kalyte buvo neperskiriami draugai. Kai ji susirgo ir iškeliavo į amžinos medžioklės plotus, tuomet 2,5 metų sūnus mėnesį buvo neramus ir ilgėjosi draugės.
Vis dėl to manyčiau, kad geriau, kai vaikai augintinį gauna jau sugebėdami suprasti, kad tai gyvas padaras, o ne žaisliukas, kurį galima tampyti ir skriausti. Arba gyvūnas jau yra suaugęs ir vaikas jo nenuskriaus. Tik šiuo atveju svarbu, kaip gyvūnas, pvz. šuo, reaguoja į mažylį.
ziuriu iscitavot cia mane kaip naminiu gyvuneliu priesininke, ale paskaityt kodel taip parsiau patingejot, niu niu niu
as manau, kad kai suvoki visa situacija realiai, paskui neateina nusivylimas ir pyktis kai tavo ale geriausias draugas sugriauzia mylimiausius batus, ar gryzes is rytinio pasivaiksciojimo po lietaus issvolioja tavo ar vaiku pataluose, neima pyktis kai pirktas vaikams suo tampa tavo, nes tu turi ji sert, vedziot sukuot ir praust...ir t.t turintus sunis zino ko gali pridirbti ju augintinis.
as su seima man tik pastojus nusprendem kad laikas turetu suni, kai jam bus metai o leliui 6 men jie jau bus vienas prie kito prate, nes kitaip reiks vel laukt 3-5 metus kol vaikas paaugs.
bet suo yra MANO, t.y as ji vedzioju seriu prausiu ir dresiruoju - neuzkraunu savo vyresneles - ji tik dziaugiasi ir vedasi i lauka tik kai pati nori...
o va mazyle musu suo isivaikino
ji gali daryt jam ka nori, paimt is nasru kramtalus, zaidzia su ja kitaip- svelniau, neatima is ranku zaislo, nors atrodo veiksmas vyksta kaip reikalas, jai pravirkus - puola aiskintis kas ivyko, o svetimi nelabai ir prisiliest gali QUOTE(merepopins @ 2009 07 29, 09:28)
Kiek teko domėtis, kaip tik nerekomenduojama vaikų auginti sterilioje aplinkoje, kur nei dulkelės, nei plaukelio (aišku, nekalbu apie astmą ir panašių bėdų jau turinčius vaikučius).
Pati uzaugau tarp sunu, nebuvo sterilios aplinkos ir nieko man neatsitiko.
Zinau, kad ateityje tikrai musu seimoje bus koks nors gyvunelis.
