na mes turim rotveileri. tai iš pradžių kaip tik parsivežėm vaikelį kokia savaitę buvo košmaras. šuo staugdavo vos tik pradėjus mažajam verkti, vis stengdavosi palaižyt, pauostyt... na o poto apsiprato ir geriausi draugai dabar. dabar ne vaiką nuo šuns reikia saugoti, bet atėjusius svečius kurie sumano pasidžiaugti vaiku. nes saugo jį kaip savo akį. kol kas jokių priešiškumo ženklų nepastebėjau, jei ir atima iš vaiko kokį daiktą tai daro tai labai profesionaliai švelniai kad vaiko neužgautų.
svarbiausia parsivežus vaiką namo reikia jo neslėpti nuo šuns o atsargiai pratinti ir aišku pradžioje stebėti stebėti ir dar kartą stebėti
Aš irgi be proto pergyvenau kaip bus su mūsų "pirmagimę" - airių seterę Keri, kai gims vaikelis. 
Kalytė buvo mylima, miegojo mūsų lovoje ir buvo lepinama kai tik įmanoma. Jos teises apribojome jau kai buvau 
, nebeleidome miegoti mūsų lovoje (nors buvo labai skaudu 
) Kai parsivežėme dukrytę, bijojau, kad ji nepradėtų pavydėti. Keri buvo sutrikusi, bet ne dėl Katerinos, o dėl mano elgesio, kad aš jos neglostau ir nemyliu taip, kaip anksčiau. Ji nevalge 3 dienas, kol aš (kvaila) pagaliau neatsiprašiau jos ir nepasakiau, kad labai, labai ją myliu ir ji visada bus pats gražiausias ir mylimiausias šuniukas pasaulyje 
.
Keri kuo puikiausiai viską suprato. Dabar aš labai džiaugiuosi jos elgesiu , ji supranta, kad vaikas šeimos narys ir myli Kateriną, kai ji verkia pirmoji bėga pažiūrėti ir niekada nepyksta.
Supratau, kad turiu ne šunį, o angelą! Ji taip ir liko mūsų "pirmagime", taip ir vadiname "vyresnioji dukrelė" ir mažoji. 
Kalytė buvo mylima, miegojo mūsų lovoje ir buvo lepinama kai tik įmanoma. Jos teises apribojome jau kai buvau , nebeleidome miegoti mūsų lovoje (nors buvo labai skaudu ) Kai parsivežėme dukrytę, bijojau, kad ji nepradėtų pavydėti. Keri buvo sutrikusi, bet ne dėl Katerinos, o dėl mano elgesio, kad aš jos neglostau ir nemyliu taip, kaip anksčiau. Ji nevalge 3 dienas, kol aš (kvaila) pagaliau neatsiprašiau jos ir nepasakiau, kad labai, labai ją myliu ir ji visada bus pats gražiausias ir mylimiausias šuniukas pasaulyje .Keri kuo puikiausiai viską suprato. Dabar aš labai džiaugiuosi jos elgesiu
, ji supranta, kad vaikas šeimos narys ir myli Kateriną, kai ji verkia pirmoji bėga pažiūrėti ir niekada nepyksta. Supratau, kad turiu ne šunį, o angelą!
Ji taip ir liko mūsų "pirmagime", taip ir vadiname "vyresnioji dukrelė" ir mažoji.
Sveikos, mamos,
laukiuosi savo pirmojo kūdikėlio, labai džiaugiuosi, tačiau tiek mama, tiek anyta labai nerimauja, kad turim šuniuką. Kol kas nebuvo jokių problemų, mano spanieliukas atsigula šalia manęs, padeda galvą ant pilvo ir miega, o kleckutis pilvelyje sportuoja
ir nieko, šuo visai nereaguoja, bet juk tikrai girdi ir jaučia..
Gal turite patirties, kaip šunys reaguoja į naują šeimos narį?
laukiuosi savo pirmojo kūdikėlio, labai džiaugiuosi, tačiau tiek mama, tiek anyta labai nerimauja, kad turim šuniuką. Kol kas nebuvo jokių problemų, mano spanieliukas atsigula šalia manęs, padeda galvą ant pilvo ir miega, o kleckutis pilvelyje sportuoja
ir nieko, šuo visai nereaguoja, bet juk tikrai girdi ir jaučia..Gal turite patirties, kaip šunys reaguoja į naują šeimos narį?
Sveiki. Mano namuose buvo panaši situacija . Laikome šunį ir gan didelį. Visi įrodinėjo, kad šuniui ne vieta prie mažo vaiko. Maža kas. Pradžioje baiminausi, kaip viskas bus. O šunelio gaila...Kaip ne kai 5-ti metai ėjo. 
Bet laikas viską parodė. Kai mažyli parsivežėme iš ligoninės namo, savaitę šuo girdėjo tik leliaus garsus. Po savaitės oficialiai pristatėme 
. Apsiuostė ir to pirmam kartui pakako.Nuo tos dienos rodžiau vaikelį kiekvieną dieną. Pradžioje labai stipriai reagavo į vaiko verksmą, o laikui bėgant nusiramino. Dabar 6 mėnuo Nojukui, didesnės laimės vaikui nereikia. Kai pamato šunį krykštauja, cypauja, juokiasi, griebia už ausų. Ir šuo puikiai sutaria, tiesa nuo tampymu už ausų bando išsisukti . Aš Manau vaikai augdami su gyvūnėliais yra atsparesni ir jų vystimasis yra spartesnis. Sekmės busimai mamytei ir stiprybės 
Bet laikas viską parodė. Kai mažyli parsivežėme iš ligoninės namo, savaitę šuo girdėjo tik leliaus garsus. Po savaitės oficialiai pristatėme . Apsiuostė ir to pirmam kartui pakako.Nuo tos dienos rodžiau vaikelį kiekvieną dieną. Pradžioje labai stipriai reagavo į vaiko verksmą, o laikui bėgant nusiramino. Dabar 6 mėnuo Nojukui, didesnės laimės vaikui nereikia. Kai pamato šunį krykštauja, cypauja, juokiasi, griebia už ausų. Ir šuo puikiai sutaria, tiesa nuo tampymu už ausų bando išsisukti . Aš Manau vaikai augdami su gyvūnėliais yra atsparesni ir jų vystimasis yra spartesnis. Sekmės busimai mamytei ir stiprybės
Aš nuoširdžiai pati tikiu, kad viskas bus gerai Taip ir mąstau, kad neleisiu iš karto, paskui po truputį pratinsiu vieną prie kito... Kažkodėl galvoju, kad šuniukas turėtų vaikučiui daugiau džiaugsmo suteikti nei problemų, nes mūsų keturkojis prižiūrėtas, sveikas, tik maža problemikė, kad triukšmadarys vat dėl to labiausiai ir nerimauju...
Taip ir mąstau, kad neleisiu iš karto, paskui po truputį pratinsiu vieną prie kito... Kažkodėl galvoju, kad šuniukas turėtų vaikučiui daugiau džiaugsmo suteikti nei problemų, nes mūsų keturkojis prižiūrėtas, sveikas, tik maža problemikė, kad triukšmadarys vat dėl to labiausiai ir nerimauju...
O as kazkur skaiciau, kad raikia dar kol mamyte su vaikeliu gimdymo namuose, kad kas nors, na tarkim tetis, parnestu namo is gimdymo namu koki rubeli, kvepianti maziumi ir duot gyvuneliui apsiprasti su kvapu. Vienu zodziu ruosti ir gyvuna tam susitikimui. O parvezus maziuka is gimdymo namu, neslepti nuo gyvunelio, o irgi leisti prieiti pauostyti, paziureti. Aisku, jokiu budu nepalikti ju diveju be prieziuros!
Pas mus katinas. As pati labai pergyvenau, kai laukiausi. Nezinojau, ka daryti su tuo katinu, nes atiduoti gaila - juk jau seimos narys
. O katinas nelebai ramus, megstantis padukti ir pasikandzioti... Bet, kai grizome is gimdymo namu, padejau dukrele ant lovos ir leidau katinui prieiti, apuostyti. Jis ir pats elgesi labai atsargiai. O kai dukryte pradejo verkti, jis iskar pabego sleptis 
. Taip kuri laika ateidavo, paziuredavo is toliau, kartai atsargiai prislinkdavo ir pauostydavo. O dabar visai nesidomi. Katinui i kambari kur vaikelis neleidziame eiti. nebent ten esu as ar vyras. Tai bedu kol kas nera. Vat, kai ji prades sliauzioti ir tampyti katina uz uodegos 
. Vat kas bus tada, tai paziuresim .
Pas mus katinas. As pati labai pergyvenau, kai laukiausi. Nezinojau, ka daryti su tuo katinu, nes atiduoti gaila - juk jau seimos narys
. O katinas nelebai ramus, megstantis padukti ir pasikandzioti... Bet, kai grizome is gimdymo namu, padejau dukrele ant lovos ir leidau katinui prieiti, apuostyti. Jis ir pats elgesi labai atsargiai. O kai dukryte pradejo verkti, jis iskar pabego sleptis . Taip kuri laika ateidavo, paziuredavo is toliau, kartai atsargiai prislinkdavo ir pauostydavo. O dabar visai nesidomi. Katinui i kambari kur vaikelis neleidziame eiti. nebent ten esu as ar vyras. Tai bedu kol kas nera. Vat, kai ji prades sliauzioti ir tampyti katina uz uodegos . Vat kas bus tada, tai paziuresim .
Mes irgi turime maza suniuka, bet labiausiai bijau kad nepadarytu ko vaikeliui, nes jau aktyvumas suns neispasakytas baisiausia kad neuzoktu kur ant lovytes kur butu lelius...
baisiausia kad neuzoktu kur ant lovytes kur butu lelius...
QUOTE(vaida m @ 2006 04 01, 08:15)
Aš nuoširdžiai pati tikiu, kad viskas bus gerai Taip ir mąstau, kad neleisiu iš karto, paskui po truputį pratinsiu vieną prie kito... Kažkodėl galvoju, kad šuniukas turėtų vaikučiui daugiau džiaugsmo suteikti nei problemų, nes mūsų keturkojis prižiūrėtas, sveikas, tik maža problemikė, kad triukšmadarys vat dėl to labiausiai ir nerimauju...
Taip ir mąstau, kad neleisiu iš karto, paskui po truputį pratinsiu vieną prie kito... Kažkodėl galvoju, kad šuniukas turėtų vaikučiui daugiau džiaugsmo suteikti nei problemų, nes mūsų keturkojis prižiūrėtas, sveikas, tik maža problemikė, kad triukšmadarys vat dėl to labiausiai ir nerimauju...Nepergyvenk, viskas tikrai bus puiku!!!
Pati turiu didelius 3 sunis, kurie gyvena namuose ir saziningai saugo savo teritorija nuo pastininku ir kitu praeiviu. Loja jie tikrai netyliai
Bet panasu, kad lelius dar pilve priprato prie to garso ir gimes visiskai nereaguoja i lojima Absoliuciai O ir kitais atzvilgiais lelius ir sunys puikiai sutaria. Is ligonines parvezta maziuka is karto davem pauostyti sunims. Pirmom dienom visi trys miegojo prie lovytes, paskui jau "budedavo" po viena
Iki siol sunys savo meile maziukui reiskia vis lyzteldami tai rankyte, tai galvyte, o mazius tik issiviepia patenkintas O i kitu zmoniu pamastymus nekreipk demesio. Maza, kas ka masto
Sveika pas mus taip patyra šuniukas ir nieko mūms dabar 9 mėn tai vaikai užvaiko ji.Jis bėga slepesi nuo vaikų ir tikrai nepyksta tik su lojimu sunkiau kartais pabunda sūnelis o dūkryte miega nereguoja
Mes taip pat turime suni( pudeli). Iki dukrytes gimimo suo buvo mano vaikas. Labai bijojau,kad bus didelis pavydas, bet klydau. Suo geriausia aukle.Jei tik dukryte suverkdavo lovyteje suo pirmas begdavo ziureti
Dabar dukrai 4 men, ir suo jau jai vis idomesnis darosi, visur sekioja ji akimis, glosto, kabinasi jam i ausis ar usus, o jis ja laizo. Vienu nepalieku, nes jis megsta jai galva, veida laizyti, tai stengiuosi neleisti, bet ne visada speju pamatyti
Dabar dukrai 4 men, ir suo jau jai vis idomesnis darosi, visur sekioja ji akimis, glosto, kabinasi jam i ausis ar usus, o jis ja laizo. Vienu nepalieku, nes jis megsta jai galva, veida laizyti, tai stengiuosi neleisti, bet ne visada speju pamatyti
Kai vaiksciojau su pirmagimiu 
tai turejom suni, kuris nuo manes nesitrauke nei zingsnio, net ir i tualeta eidavo kartu Kai gimdziau ir as vos neatsisveikinau sugyvybe, suo niekur nesiytrauke nuo mano lovos, mama sake, kad net nevalge
Gryze namo iskarto leidau apuostyti kudiki
Jokio poto pavydo nebuvo is suns puses. Tik viena dideli minusa gavom nuo suns infekcija(bent gydytojai mane itikino, kad tai nuo suns) 
Dabar mano vaikelis su protine negalia.
Tu nepergyvenk viskas bus pas jus
P.S. nors del gydytoju itikinejimu as nepilnai sutinku, yra visokiu niuansu Sesuo pagimde sveika mergaite(o tas pats suo gyveno kartu)
tai turejom suni, kuris nuo manes nesitrauke nei zingsnio, net ir i tualeta eidavo kartu Kai gimdziau ir as vos neatsisveikinau sugyvybe, suo niekur nesiytrauke nuo mano lovos, mama sake, kad net nevalge Gryze namo iskarto leidau apuostyti kudiki
Jokio poto pavydo nebuvo is suns puses. Tik viena dideli minusa gavom nuo suns infekcija(bent gydytojai mane itikino, kad tai nuo suns) Dabar mano vaikelis su protine negalia.Tu nepergyvenk viskas bus pas jus
P.S. nors del gydytoju itikinejimu as nepilnai sutinku, yra visokiu niuansu
Sesuo pagimde sveika mergaite(o tas pats suo gyveno kartu)
