QUOTE(*almera* @ 2008 09 05, 02:13)
Mes augino šunį. Su pavydu problemų lyg ir nebuvo, bet kai sūnus pradėjo šliaužioti ir šunį tampyti, išraudavo plaukus kuokštais ir visa tai anksčiau ar vėliau atsidurdavo burnoje Vien tas vaizdas man padėjo apsispręsti ir šuo buvo padovanotas kitiems šeimininkams...
Nu zinot, as gal kategoriska situ klausimu, bet man tai cia yra nezmoniska . O jus pagalvojot apie pati gyvuna? kaip jam, suaugusiam suniui reikia adaptuotis prie kitos seimos? Aplamai, kam tada reikia isigyti gyvuneli, jei po to jo lengva ranka atsisakai, vietoj to, kad priziuretum ir suni ir vaika... tiesiog suo turi buti auklejamas, zinoti savo vieta, o kad plaukai kuokstais neitu, tai ir sukuoti reikia. O kai vaikas paaugs ir prie virykles prades landzioti ir (neduok dieve!) nusidegins rankyte tai virykle ismesit??? O dar jusu situacijoj suo net nekaltas.
Musu kleckelis dar tik vartaliojasi ant pilvo, tai mes jam ant grindu irengiam "manieza" su zaislais, dekiais ir t.t. ir visa ta teritorija atitveriam jeigu suo baisiai cekavas buna, nors siaip ji zino savo vieta, pasakai "negalima" ir nelenda...
fe, kaip net nuotaika dingo Jeigu myli sunely, tai tikrai sugalvosi kaip issisukt is sutuacijos, o ne lengviausios iseities griebtis...