Vaikai ir visokie naminiai gyvūnai

As taip pat turiu taksyte, bet tfu tfu tfu pakolkas jokiu problemu... Kai tik parsiveziau is ligonines, leidau jai pauostyti vaikiuka. Nors ir sunyte musu labai protinga, bet vistiek pavydi, 2 savaites nejo i vaiko kambari, bet po to pradejo kisti nosyte. Ir taip palaipsniui apsiprato, netgi keldavosi kartu su manimi nakty vaiko maitinti ( sededavo salia). Diena guli salia lovytes ir jei tik suverkia, atsistoja ir ziuri i lovyte...Karta leidau ant lovos suniui kartu su maziuku, tai ji atsigule salia ir stebejo.( aisku salia ir as stebejau abu, maza ka)
Zodziu elgiasi labai gerai, bet kaip sakant suo yra suo, nezinai kas jam saus i galva...Niekada nepalieku suns su vaiku vienu....
Tikiuosi, kad kai pyplys prades sliauzioti jie tas gerais draugais...

As zinau viena kalyte, kuri buvo baisiai nerami, o kai seimoje atsirado vaikelis, tai ji baisiai priziureti ji pradejo, o dabar vaikas ir suo geriausi draugai:)

na mes irgi turim suni namie-penkiameti taksa.manau,kad su juo problemu nekils,nes kiek maciau,tai vaikus jis myli-trimetis pusbrolis ji uz uodegos patampo,kiti vaikai irgi paniurko.nemanau,kad turetu i mano vaikeli kitaip reaguot.parsiveze is ligonines leisim apziuret,apuostyt,pripratinsim.tik va viena beda-jis megejas ziuret pro langa ir aploja pastoviai ka nors,o dar kai pamato kita suni...tai bijau,kad maziuka mano gali tas lojimas isgasdint.nezinau,ka reix daryt.gal galit ka patart?

Mano dukrytei, pradzioj, tai labai tas lojimas suns nepraeidavo. Gasciodavosi, krupciodavo, gal kokius 4 menesius pirmuosius,o dabar tai tik mes suauge krupciojam, o jai tai idomu, kai jis loja
O jei apie santykius, tai mirk is koto kokie draugai abu. Is musu dukra kaulyja dziuvesius, baronkytes ir specialiai jam atiduoda, tai suo myli ja nerealiai

As turejau kalyte. Tai is pradziu ji vaikus mego, nes kelios musu draugu poros labai mazus vaikus turejo ir i svecius daznai uzsukdavo. Su visais vaikais ji budavo draugiaska, bandydavo zaisti, aplaizydavo, kol viena diena nepasitaike gana agresyvus mazasis svecias, kuris be ilgu cermoniju tam suneliui i kudlas kibo. Cypimas sunelio buvo nerealus, bet nekando. Nuo to karto, kai tik vaikas pro duris, suo po lova, ir ten pratunodavo, kol sveciai iseidavo.

Aš turiu rusų spanielį. Pradžioje ir gi buvo baisu, kas čia bus , kai vaikas atsiras. Plius ir plukų tų isvengti neįmonama . Bet nieko, jam pačiam buvo baisu , kai verkdavo. Odabar dideli draugai, dalinasi maistu . Kaip bebutų keista, šuo žaislų jos niekada neima, nors begalo megsta žaist. Turi savo ir puikiai žino , kur ne jo. Ar suverkia ar kas, pirmas bega žiurėt Paugo , pergyvenau , kaip bus su šliaužiojimu, bet mano panelyte šaunuole apsiejo be to , iškarto pradėjo vaikščiot

Musu suo labai triuksmingas - gan daznai ir skardziai loja. Pergyvenau, ar gimus vaikuciui jo negasdins. Bet kol kas viskas Mums jau trys menesiukai, ir mazule nereaguoja niekaip. Tikriausiai pilvelyje budama priprato prie sio garso
Regavo iki siol tik viena diena - suniui sulojus pradedavo verkt. Nusprendem, kad iki siol neatskirdavo to garso, o ta diena pazino. Taigi paverke kokius keturis kartus nuo lojimo, ir viskas. Tikriausiai is naujo priprato

Mes turim 5 m bokserę, kuri pas mus irgi buvo labai didelė lepūnėlė, bet kai parsivežėm tik labai jai smalsu buvo, o agresijos tai - 0. Tiesa, mes jau iš anksto ją pripratinom neiti į vaiko kambarį, tai ji dabar ant slenskščio stovi ir stebi, kas vyksta. O šiaip tai vis nori ką nors vaikui palaižyti tai rankytę, tai kojytę. Man tik atrodo, kad ji kažkokia liūdnesnė pasidarė, kai naujas šeimos narys atsirado . Stengiamės aišku ir jai dėmesio parodyti, bet akivaizdu, kad jo žymiai mažiau.

Štai ką mums pasakojo apie problemą ,,šuo ir naujas šeimos narys" psichologė.
Ji siūlė iki vaikiuko gimimo kažkiek apriboti šuns teises. O kai atsivešim į namus vaikiuką, kažkuo palepinti šunį, suteikti jam naujų teisių. Na, pvz. skaniau maitinti, leisti užilpti ant fotelio (jei anksčiau nebuvo leidžiama). Esmė ta, kad naujas šeimos narys šuniui neturi asociuotis su kažkokių privilegijų netekimu, kažkokių naujų apribojimų atsiradimu. na, ir aišku, nepamiršti jo pakalbinti bei paglostyti, kai atsiras mažiukas. Svarbiausia, kad šuo nesijaustų nebemylimu...

Pažiūrėsim kaip čia bus, tuoj bus proga išbandyti šias rekomendacijas ir pačiai.

Aš tai irgi nustebus - ar tikrai reikėjo tai smarkiai su šunim. Jei juk bandyt gražiuoju tai ir vėliau, gal būtų patiems ramiau?

Vaikui musu puse metuku, o vokieciu aviganei greit bus du.
Kai dar laukiausi, kale vis megdavo padejus galva prie pilvo klausyt. O siaip tai dar "zaisdavom" su vyru taip: sakom "Ara (musu kales vardas), zinok, mes tuoj vaika turesim, tai tau supt reiks...", tada suo iskart suurgzdavo ir nuo musu nusisukus atsiguldavo... Mes tai supratom kaip protesta savotiska. Pekla zino, supranta tie sunys kalba ar nesupranta, bet... kita karta kai liepi kazka daryt - daro... lyg supratus. Buvo nelabai ramu parsivezant pypliuka is ligonines.
Pradzioj jai buvo labai idomu, kas tas kvykiantis ir besimaskatuojantis. Davem pauostyt tik "nauja" parsiveze. Vis pauostydavo ir stengdavosi palaizyt rankute ar veida lyztelt. Neleidau veido laizyt (ir dabar neleidziu, jei speju ) Visalaik stebejau (ir dabar stebiu) ka suo veikia ir kaip salia vaiko elgiasi. Kai vaika maitinu, ateina ir suo, salia atsistoja, palaukia kol paglostau ir nueina (kaip ritualas gavosi), stengiames suniui irgi skirt demesio. Vyras gal kiek daugiau su ja uzsiimineja. Nepastebejau, kad bandytu skriaust maziu ar neatsargiai elgtis. Na, gal padejo ir taip, kad praejusi dresuros "pora klasiu". Kai keiciu sauskelnes, ateina palaizyt kojos... irgi neveju salin. Linksmiausia, kai mazius pradejo susigaudyt kad su suniu galima zaist. Ima krykstaut, suo atlekia.. vaikas istiesia delniuka, o suva laizo... matyt maziui kutena... tas prisimerkes juokiasi. Abu patenkinti. O as paskui nesu vaika ranku plaut... Dabar tai man net baisu pasidaro kitakart, kai pamatau, kad suni nuo vaiko gelebet reikia, isikimba abiem rankom uz pasmakres, ar lupos (nu, uz ko nutveria)... suva cypt, o vaikas isirezes stojasi... arba isikimba i gaurus ir tempia, suva vel cypt (reikia gelbet), o paskui jau lekia pasislept... Kai suo pajaucia, kad mazius prisidirbo i sauskelnes, intensyviai uosto uzpakali ir inkscia... vadinas reikia sauskelnes keist... Kas cia dar... na, man tai labiausia nepatinka, kad negaliu suns atpratint vaiko laizyt... tik nusisuk ir mazius jau "nupraustas" O tam kas... patinka, krykscia visas laimingas prisimerkes...
Tikiuosi jie sutars ir veliau.
Kai klausem psichologes ka daryt su suniu (pries vaikui gimstant), tai irgi patare, kad butinai nepamirstumem suns ir jokiu budu jo neisvezt niekur, jei ruosiames kazkad parsivezt ji atgal. O siaip tai pirma reikia vaika, paskui suni isitaisyt... nes kitaip suva vaika atseit laiko zemesniu uz save seimos nariu ir t.t.
Nu logiska, kas vyresnis, tas svarbesniu save laiko
Issipleciau as cia... bet gal bus kam naudos

Daug naudingos informacijos yra čia: http://fauna.savel.o...iais;thread=630

Šiek tiek gal padės ir šitas straipsnis: http://fauna.savel.o...at=sunys;id=351