Įkraunama...
Įkraunama...

Vaikai ir visokie naminiai gyvūnai

mes augintinį jau turėjom, labai išlepintą taksą ir labai bijojau, kad jis nemėgs mažosios ir teks jo atsisakyt. Ačiū dievui taip natsitiko 4u.gif Dabar mažoji jį tampo kaip išmano, o jis kenčia, o kai jau nebegali bėga slėptis, bet dantų nešiepia 4u.gif
Atsakyti
kada sugebes pats juo pasirupinti
Atsakyti
mes irgi turim šuniuką jau senai...kai atsirado mažylis, truputi bijojom, kaip ji reaguos (nes mūsų kalytė labai buvo lepinama), bet viskas buvo gerai, o dabar dar geriau, mūsų mažasis labai ją myli, tampo...o ji kenčia ir rodo jam labai daug meilės wub.gif
Atsakyti
Kai tik gime, musu pana, nupirkom juru kiaulyte.
Pries tai turejom suniuka, bet gal penkiu men., teko atiduoti. Nes seresi smarkiai, loja irgi nemazai, net mazyle prikeldavo. Sunkus,, bijojau, akd kai prades dukra ropoti, gali suzeisti zaizdamas, nes pats dar jaunas ir nelabai suprastu.
O su juru kiaulyte jokio vargo, nesikandzioja, nediduke.
Atsakyti
o mes katina jau turejom pries maziukui gimstant bet kai gime teko atiduoti jau antra diena nes verzesi ivaiko lova ir smarkai pavydejo.. tai pusmeti pagyveno pas mano teti, paskiau mes visi persikraustem i kita buta su katinu tai dabar visi sutariam nes ir katinas nuo musu pailsejes pasiilgo ir nebepavidejo susitaike ir dabar draugaujam 4u.gif ir zaisti ismoko po kurio laiko tai sunui katinas labai svarbus padarelis yra myli ji wub.gif
Atsakyti
Manau neanksciau 5 metuku, kuomet vaikas jau supras kaip su juo elgtis be to ir elergiju tikimybe mazesne blush2.gif
Atsakyti
Na, mes suniuka (toiterjera) isigijome anksciau nei gime vaikas. Ir tikrai viskas liuks. Jokios elergijos del suns nera, mazoji labai dievina suniuka. Tik va tas charakteri pikta turi, nors ir mazas, tai neprisileidzia per daug. Vis gasdina kai mazoji arciau prieina. Bet si nebijo. Vis stengias paglostyt, o kai suosuurzgia- pasitraukia. Ir maisto dukra nesa suniukui is jo indelio. Vienu zodziu, viskas liuks. Nereikia isigyti kovinio suns ir tada negres vaikui jokia gresme.
Savaitgali pas teta susipazinom su kate, tai vaikesi visa diena ja. Labai patiko ir netampe uz uodegos. Dukrytei 1,5 metu.
Atsakyti
Na, mes irgi jau labai rimtai svarstom apie augintinį (sūnui 5.5m.) rolleyes.gif . Norėčiau savo šeimynai Jorkšyrą įtaisyti, ale laukiu, kada kiek atpigs ax.gif .
Atsakyti
Mes savo dukrai nupirkom pirmiausia laboratorine ziurke. Galiu drasiai teigti, kad geresnio draugo nei nerasi. Tik isvaizda aisku ne pati patraukliausia, bet proto atzvilgiu, tai kaip suo. (Gyveno kaip ir visi grauzikai 2metus 2 men).
Paskui issizyziau sunio, nes man jo labiau reikejo, nei visiems likusiems seimoj. Tai gi dabar turim cvergsnauceri, jam trys metai, dukrai - astuoni. Sakyciau perkant suni reiktu apsispresti, kieno jis bus, kas ji vedzios, sers, priziures, aukles...
Mano akim ziurint labai saunu yra kai ir vaikas gali juo rupintis, nes taip yra ugdoma atsakomybes jausmas, supratimas apie kitus ir ju poreikius (est, siusiot...). Taciau vistik manau, kad tai turi buti tevu suo, nes sakysim guldymasis i lova ir valgymas is vienos lekstes, neprides tvarkos namie...
Turim ir akvariuma, bet tai ne tas pats....
Kai turesim nama isigysiu ir kate:).
Atsakyti
Iki 5m.galima laikyti žiurkėnukus,tada vaikas įpranta jais rūpintis,kartais išvalyti narvelį...
Atsakyti
Labutis aš pasidalinsiu sava patirtimi. Kai aš buvau 3-4 metukų amžiaus man tėvai nupirko mažą šuniuką. Manau tėvai patys labai jo norėjo, bet motyvavo, kad išmokčiau viskuom dalintis (aš vienturtė), rūpintis, na kad būčiau gera mergaitė. Ir manau tai suveikė 4u.gif
Aš tą šunelį tikrai be galo mylėjau, jis buvo pats geriausias mano draugas smile.gif aš su juo ir žaisdavau ir tuo pačiu turėdavau pasirūpinti, pašerti pavedžioti. Žinoma buvo visko, kai šuneliui trūkdavo kantrybė būti vystomam ir su vėžimėliu vežiojamam, doh.gif bet vis tiek manau kad mum kartu buvo tikrai smagu biggrin.gif
taigi aš už naminius gyvunėlius thumbup.gif
Atsakyti
Mes jau turejom islepinta kate 4 metus iki gimstant vaikui. Visi gasdino, kad teks ja atiduoti. Nieko panasaus neatsitiko. Kai parsivezem naujagimi, leidom apziuret, pauostyt, po to kelis kartus bande miegot vaiko lovytej prie kojyciu, bet bijojom, kad neuzgultu (kate sveria 6kg, o vaikutis musu svere tik 2.5) tai teko kelis kartus apibarti.
O dabar mazajai 3 metai ir ji neisivaizduoja namu be kates. Draugaujasi labai labai. Ir matosi, kad labai myli viena kita, nes kate kitu vaiku is viso neprisileidzia, o musiskei leidzia net uz uodegos tampyt. Mazoji jau moka kate sukuoti ir maitinti, kai buvo mazute, tai kate man puse dienos sutrumpindavo (dukrai patikdavo ropineti is paskos, stebeti). Pastebejau, kad daug pazistamu vaiku neturi supratimo, kaip elgtis su gyvunais, net nelabai supranta, kad tai gyvi padarai. Naminis gyvunelis reikalingas ne tik kaip pramoga, bet ir ugdyti meile gyvoms butybems
Atsakyti