Sveikos, mamos. Turiu problemėlę, laikom šuniukę, ji siaubingai prie manęs prisirišus ir visiems manęs pavydi. Ji įsivaizduoja, kad aš jos mama. Ką reikės daryti kai gims vaikutis? Gal kas susidūrė su panašia problema?
O is kur tu zinai ka isivaizduoja suo?? ???
;D ;D
;D ;D
Užtat kad elgiasi viens prie vieno kaip kūdikis koks - į sijoną įsikabinus ;D ;D ;D
Be to, iš akių matosi... ;D
Be to, iš akių matosi... ;D
Nežinau ką tksliai reikia daryti,bet žinau ,kad bus sunku.Mano vienos draugės kalytė labai sunkiai sureagavo į naujo žmogučio pasirodymą..Žinau,kad patarimų šia tema yra knygoje "Pirmieji kūdikio metai",bet tik kad aš tos knygos neturiu. :
O tikrai, ka daryt? Semetos kursuose rase, kad suo su vaiku - suderinama, pripranta, bet ka konkreciai daryt, neatsimenu. Sunio neturiu. Gal kas turi?
mes turim suniuka, bet tiesa ne kalyte, taciau daugelio taip bijoma bulterjera.jis pas mus visai nepavydus, baisus miegalis, tai as jo ne nepastebiu...tiesa, save "kontroliuoju", saugau.kol kas viskas puiku( aisku spjaunu 3 k). suniui penkti metai, dukrytei 2 men- manau sunkiausia bus kai lelyte prades ropoti, vaikscioti..
Gal rasi kazka naudingo cia: http://www.supermama...;num=1060532034
Pas mus irgi buvo tokia problema. Suo labai pavydejo, na, kai vaikutis pradejo vaiksciot, kalbet, jis lyg ir apsiprato, kad cia naujas seimos narys. Taciau jei vaikas ant keliu, tai ir jis lipa ir pan. Viena karta net ikando i rankyte, kai dukryte bande savo zaisliuka, gulinti prie jo paimt >
Visa laika reikejo saugoti, kad vaikas neprieitu per arti, nepadarytu to, kas jam nepatinka ir pan. Taigi negaledavau ju vienu kambary palikt. Tiesa, neparasiau, kad si problema taip ir nedingo, tik dabar suns nebera- ji uosviai issiveze kartu soda gyvent. Kitaip turbut nebutu iseje : Na, bet gal jusu shunelis nebus toks pavydus ir pripazins nauja seimos nari. Tuo labiau, kad sakoma, jog sveikos psichikos suo neturetu pult vaiko, tuo labiau seimos nario.
Pas mus irgi buvo tokia problema. Suo labai pavydejo, na, kai vaikutis pradejo vaiksciot, kalbet, jis lyg ir apsiprato, kad cia naujas seimos narys. Taciau jei vaikas ant keliu, tai ir jis lipa ir pan. Viena karta net ikando i rankyte, kai dukryte bande savo zaisliuka, gulinti prie jo paimt >
Visa laika reikejo saugoti, kad vaikas neprieitu per arti, nepadarytu to, kas jam nepatinka ir pan. Taigi negaledavau ju vienu kambary palikt. Tiesa, neparasiau, kad si problema taip ir nedingo, tik dabar suns nebera- ji uosviai issiveze kartu soda gyvent. Kitaip turbut nebutu iseje : Na, bet gal jusu shunelis nebus toks pavydus ir pripazins nauja seimos nari. Tuo labiau, kad sakoma, jog sveikos psichikos suo neturetu pult vaiko, tuo labiau seimos nario.
Mano suo buvo pats tikriausias lepunelis-pupulelis. Ir zinojau, kad bus problemu kai atsiras vaikelis. Kai pas mus ateidavo i svecius draugai su vaikais - vajezau koks balaganas budavo: suo cypia, vaikas spiegia, nes bijo, suo nieko imti neleidzia (nekanda, tik labai cypia ir atimineja viska). Taigi maciau kas bus, kai turesim savo vaikeli. Todel nuvariau pas veterinara ir pasipasakojau savo beda. Dave tas veterinaras 10 raminamuju tabletyciu. Diena, kai turejau grizti i namus su suneliu, vyras is ryto sugirde ir kai mes visi pargrizom namo, suo jau nebebuvo toks judrus, jautrus ir t.t. Kordinacija nebuvo sutrikus, nebuvo mieguistas, rodos toks kaip visad, bet tik nenervuotas ;D O per 10 dienu suo ir visiskai apsiprato su vaiku.
Dar viena patarima dave veterinaras, kad vistiktai kuomet vaikeli parsivezi namo, duot nors rankyte suniui pauostyt. Suo susipazines siek tiek nurims. Be abejo kol visiskai jiedu neapsiprato, vienu kambaryje nepalildavau.
Bet dabar kai vaikui jau 1,5 metu kokie neisskiriami draugai pasidare. Vaikas pabudes po miegu pirmiausiai paklausia "Kur au-au-au?" O kokie zaidimai, dukimai buna! Fantastika! As dziaugiuos, kad turiu suni ir palyginti lengvai viskas issisprende
Dar viena patarima dave veterinaras, kad vistiktai kuomet vaikeli parsivezi namo, duot nors rankyte suniui pauostyt. Suo susipazines siek tiek nurims. Be abejo kol visiskai jiedu neapsiprato, vienu kambaryje nepalildavau.
Bet dabar kai vaikui jau 1,5 metu kokie neisskiriami draugai pasidare. Vaikas pabudes po miegu pirmiausiai paklausia "Kur au-au-au?" O kokie zaidimai, dukimai buna! Fantastika! As dziaugiuos, kad turiu suni ir palyginti lengvai viskas issisprende
| QUOTE |
Pas mus irgi buvo tokia problema. Suo labai pavydejo, na, kai vaikutis pradejo vaiksciot, kalbet, jis lyg ir apsiprato, kad cia naujas seimos narys. Taciau jei vaikas ant keliu, tai ir jis lipa ir pan. Viena karta net ikando i rankyte, kai dukryte bande savo zaisliuka, gulinti prie jo paimt > |
na musu suo (rotveileris, kale) tik keistai paziurejo ir lyg bande urgsti ar kazka tais. tai taip gavo i dantis, kad net ziezerbos paziro. ir suprato, kad jei kesinsis i si kasneli, bus labai blogai. dabar pati vaiko vengia, stengias pasitraukt is kelio pirma. bet aisku vienu ju kartu, niekada nepaliekam.
sveikutes! ir as turiu tokia problemele - suniuka taksiuka, kurie nepasizymi labai didele tolerancija. ir yra labai pavydus demesio - nusipirkom kompa, tai baisiai supyko, kad nebe jam skiriam demesi; nusipirkom dviracius, tai vel supyko ir kai tik lieka vienas, nuolat juos apsisioja . kai artimieji su kudikiais atvaziuoja (jie - vos keliu menesiu), suniuka uzdarom, nes jam baisiai smalsu, urzgia, nori apuostyti ir pan. baisu, kad neikastu ir vaikui soko neivarytu... tad labai bijau, kaip sureaguos, kai parsivesim maziuka namo? o suns kam atiduoti nelabai norisi, o ir nera kam... tikiuosi, isbandtyti Giedrulkios "receptura" su vaistais ir gal but tiketis, kad apuostes maziuka, suo pripras ir saugos ji kaip ir bet seimininkus (nes yra labai didelis seimos sargas:))...
. kai artimieji su kudikiais atvaziuoja (jie - vos keliu menesiu), suniuka uzdarom, nes jam baisiai smalsu, urzgia, nori apuostyti ir pan. baisu, kad neikastu ir vaikui soko neivarytu... tad labai bijau, kaip sureaguos, kai parsivesim maziuka namo? o suns kam atiduoti nelabai norisi, o ir nera kam... tikiuosi, isbandtyti Giedrulkios "receptura" su vaistais ir gal but tiketis, kad apuostes maziuka, suo pripras ir saugos ji kaip ir bet seimininkus (nes yra labai didelis seimos sargas:))...
net nzn is kur jus tokiu sunu randat :o Suo gyveno gan seniai - is pradziu buvo brolio dukryte ( jinai tik sveciuodavosi), po to maniskis - tikrai nebuvo jokio reikalo saugoti vaika nuo suns ar nepalikti ju vienu kambary.
Suo vyrui kando, nelabai ji seimininku pripazino - bet vaikas buvo nelieciamas. Dukterecia ji atvaziavusi nuolat karoliais puosdavo, skareles risdavo.
Kiek girdejau atsiliepimu is pazistamu, kurie turi suni ir vaika, tai nebuvo jokiu problemu.
Suo vyrui kando, nelabai ji seimininku pripazino - bet vaikas buvo nelieciamas. Dukterecia ji atvaziavusi nuolat karoliais puosdavo, skareles risdavo.
Kiek girdejau atsiliepimu is pazistamu, kurie turi suni ir vaika, tai nebuvo jokiu problemu.
O pas mus buvo labai dideliu problemu su sunim, tiksliau, viena problema, po kurios suniuko ir nebeliko 
Ir dabar dar labai gaila prisiminus, bet bijojom ji palikti, kad nepasikartotu.
Turejom taksiuka, kai gime vyresnysis. Darem viska, kaip ir rekomenduoja (tik apie vaistukus nebuvom girdeje), ir pauostyt leidom, ir palaizyt, ir t.t. Viskas buvo labai gerai, atrode, kad suo labiau vaika myli, negu mus. O kai sunui buvo metai, taip gavosi, kad sunui miegant salia vyro, priejo vaikas, ir jam turbut susirode, kad kazkas vyra puola, ir jis is miegu soko jo ginti, visiskai apsvaiges, matyt, nesusivokdamas, ka daro, ir kando vaikui i veida Viskas baigesi operacija, zaizdas reikejo siuti, labai bijojom, kad nebutu pakenkta akyte, nes dvi zaizdos buvo ant virsutinio ir apatinio voko, kitos po nosyte :-[ O paskui nutarem su vyru, kad ir kaip gaila suniuko, bet reikia jo atsisakyti, nes jei sikart viskas dar baigesi tik keliais randais, tai neaisku, kas dar gali atsitikti. Suniuka uzmigdem, ir iki siol liudim prisimine Gerai, kad nors sunus nieko neprisimena ir randai beveik issilygino, nesimato, pasekmiu jokiu neliko.
Nenoriu nieko gasdinti savo istorija, tikiuosi, kad kiti tik pasimokys is musu klaidu.
Ir dabar dar labai gaila prisiminus, bet bijojom ji palikti, kad nepasikartotu.
Turejom taksiuka, kai gime vyresnysis. Darem viska, kaip ir rekomenduoja (tik apie vaistukus nebuvom girdeje), ir pauostyt leidom, ir palaizyt, ir t.t. Viskas buvo labai gerai, atrode, kad suo labiau vaika myli, negu mus. O kai sunui buvo metai, taip gavosi, kad sunui miegant salia vyro, priejo vaikas, ir jam turbut susirode, kad kazkas vyra puola, ir jis is miegu soko jo ginti, visiskai apsvaiges, matyt, nesusivokdamas, ka daro, ir kando vaikui i veida
Viskas baigesi operacija, zaizdas reikejo siuti, labai bijojom, kad nebutu pakenkta akyte, nes dvi zaizdos buvo ant virsutinio ir apatinio voko, kitos po nosyte :-[ O paskui nutarem su vyru, kad ir kaip gaila suniuko, bet reikia jo atsisakyti, nes jei sikart viskas dar baigesi tik keliais randais, tai neaisku, kas dar gali atsitikti. Suniuka uzmigdem, ir iki siol liudim prisimine Gerai, kad nors sunus nieko neprisimena ir randai beveik issilygino, nesimato, pasekmiu jokiu neliko.Nenoriu nieko gasdinti savo istorija, tikiuosi, kad kiti tik pasimokys is musu klaidu.
