Kadangi dabar esu tokios apie save nuomones, kad nemoku nieko daryt ir ne tik velt, tai mano patarimai gal ir ne naudingi, o gal ir naudingi... nezinau. Niekad nieko neskaiciavau. Kazkada vienoj is pirmu temu uzmaciau, kaip formules isvedineja priklausomai nuo to kiek traukiasi vilna ir atidejau bandyma velt kuriam laikui. Galvojau, kad tokiam vidutiniam protui, kaip mano - tai neikandama. Istiesu, tai viska darau is nuojautos. Kartais ta nuojauta megsta papokstaut ypac jei veliu is naturalios, nedazytos vilnos. Su sluoksna man dirbt paprasciau. Sablonui uzmetu kazkur 5 cm is galu ir 3 cm is sonu (salyginai). Nors jei ir didesni paiimi, sluoksna gali davelt iki mazesnio dydzio ( gera sluoksna).
Buna jei sluoksna trumpesnio plauko, slepete labiau "nori" trumpet, bet ne siauret... Ai ir aplamai kuo toliau i miska tuo daugiau medziu... Kuo daugiau vilna ciupineju, tuo labiau suprantu, kad nieko as nesuprantu.
Iskirpta krastuka aptrinu muilinu vilnos gabaleliu. Kai darau slepetes su gumute, tai iskirpt reikia iskart reikiama anga, tai velimo eigoj apsilygina krastas, o jei be gumutes ir noriu padailint, tai irgi i pacia pabaiga netempiu. Dar po kirpimu koki virduli karsto vandens isnaudoju. Gal nieko baisaus, jei matosi kirpimo linija, bet man asmeniskai nepatinka, todel sau as turiu nusistacius, kad reikia ja uzvelt. Vis Kazi prisimenu. Tai maciau ten slepetes, kur per kirpimo linija galima buvo sluoksnius suskaiciuot ir netgi juos atskirt viena nuo kito.
srauni_upe tikrai grazus ir geri tavo darbai ir jokiu cia kosmaru nera. Tiesiog reikia tai priimti, kaip pamoka, ja ismokti. Betkoks patyrimas yra naudingas, jei is to gali pasimokyt. As itariu, kad tai vilnos kalte. Nors buna ir nesiotoju, labai greit sunesiojanciu daiktus. Kaip bebutu gaila, bet nieko nera amzino.