Išvažiavimas į UK

nu jo , zinau kad tai normalus dalykas, tik zinai nezinau ko tiketis , ar spintas sniukstines, ar sienas su padidinimu stiklu ziurines dar yra tas kad su mumis gyvena ir dar vienas gyventojas, apie kuri agentura nieko nezino aisku jis iseis kai agentura atvaziuos, jo patalyne sukisim i spinta , kurios gal jie netikrins maniskis tai ramus, sako pamatysi, atvaziuos pamatys kad labai graziai gyvenam ir liks patenkinti, bet as jau tokia bailiuke cia toje anglijoje

Laba diena

Kaip ir kiekvieno tikro lietuvio galvoje mintys apie emigracija

Mano situacija bloga tuo, kad gyvenu nei blogai, nei gerai, bet norisi geriau. Turiu gera issilavinima, liteuviskai pusetina darba (is jo atlyginimo, aisku, neimanoma sutaupyti bustui), nepatinka LT daugeliu poziuriu, pradedant pilkom lietuviskom mintim. Nelaiko manes cia nei paskolos, nei nuosavas bustas (neturiu), laiko tik nezinomybe ir baime.

Nesu kvaila, bet vienas trukumas - anglu kalba. Susikalbeti susikalbu, nes mokiausi vokieciu, bet angliskai suprantu geriau (paprastus filmus galiu ziureti anglu kalba). Bet rimtesniam darbui - ne. I kursus eiti ne man As tikiu, kad nuvaziavus ismokciau greiciau.

Turiu spoka 3 metu ir vyra, kuris ne uz ka nevaziuos (bet seima nera musu labai stipri), todel cia dar viena prazastis.. Noriu gyvenima pradeti is naujo.

Draugu UK neturiu. Dar viena beda. Na is bedos tureciau, bet jie patys dar ten gan naujokai, tai yra darbo, tai ne (Birmingheme). Nelabai isivaizduoju su savo issilavinimu, darbine patirtim ir siaip visa tokia grazi dirbanti fabrike Aisku, as cia pusiau juokais, pusiau - ne. Kita vertus, kokia dar anglu kalba fabrike. O dar - is balto darbo..

Speju, kol neapsispresiu, tol nieko nebus. Reiketu kazkaip susirasti is anksto darba? Bet koki? Zinau viena, pramokus anglu noreciau eiti moketis i, kad ir ne pacia geriausiai, bet menu mokykla (neigyvendinta svajone, ka turejau daryti nuo pat 18 metu, o ne teises studijos).

Ka manot? Be vaiko vaziuoti nenoriu Nors tetis vaika myli labai, tikrai pasiliktu, bet as negaliu palikti. Na vaiko mes visa gyvenima nepasidalinsim, baisu, kad cia vienu zmoniu drama nepasikartotu

Tai tiek..

Labai sunki situacija, sakyciau, apsisprendimo prasme. Be vaiko tikrai nevaziuokite - nebent labai laikinai. Darba rasti nelengva, ypac su pusetina anglu kalba. Reikia buti pasiruosus viskam. Viskas cia vyksta labai letai, o ir ne rozemis klota tikrai...
Manau tam, kad vaziuoti cia, reikia buti 100 procentu apsisprendus, gerai pasiruosus ne tik materealiai bet ypac psichologiskai. Jei kolkas Lietuvoje Jums "nei blogai, nei gerai" - siulyciau nevaziuot...
Bet..Jusu nepazystu, remiuosi tik siuo pasakojimu.

P.S. Issilavinusiu ir graziu lietuvaiciu cia - piiilna...

Bandau sitoj temoj atsivert ...

Sedim aklavietej. Po pasauli bastemes ilgai ir nuobodziai..kol vaiku nebuvo. Tai ten tai sen,galiausiai i LT grizom. Darbus isitaisem,atrode gyvent jau lyg pradejom. Staiga..bac ir pabegom is salies. Cia jau kita tema ,kas kaip kodel ir su kuo. Faktas tame,kad nelabai pasirinkimo buvo .
Atvykom i sita sali..kabinomes visais imanomais budais. Busiu savikritiska ir pasakysiu,kad nepadarem visko ka galejom.Rezultatas liudnas. Darbas mazai apmokamas,kito surast neiseina. Vyras dirba vienas. Vaikai mazameciai,cia nieko nera kas galetu juos priziuret. Pasalpu neissireikalaujam,vaikams,beje,moka. Priezasciu milijonas. Aisku,savus pirma ziuri,o ne svetimsalius.Logiska. Mes ne is tu ,kad iskart "sest" ant pasalpu.Darbo paieskos vyko istisus metus ir vyksta dar dabar.
Gyvenam praktiskai kaime. Aplink nera ne gyvos dvasios. As turiu drauges - internetu. Vaikai mane. Tuoj bus laikas isleist i mokykla juos . Sitoj saly ateities nematau. Tikrai nenoriu,kad vaikai augtu tokie laukiniai . Darbo nera,pajamu nera.
Turim tris varijantus.Visi jie praktiskai vienodi.
1. Likti,keltis kazkur kitur ir bandyti is naujo ieskot darbo ir pan.Tai reiskia pradet nuo pradziu.
2.Keltis i kita sali.Skirtis su vyru,tevu ir gyventi laukimu. Jei pavyksta kazkoki darba gaut,laukt kol sugebes uzdirbt tam tikra suma,kad galetume atvykti mes.Kaip ir viskas vel nuo nulio.
3.Grizt i LT. Bandyt issinuomoti busta,grizt i darba (paskutiniu metu labai atleidineja darbuotojus) . Ne visai nuo nulio,bet nuo kuolo tikrai.

Visur tas pats - ateitis miglota. Ir del darbu,ir del namu. Visose varijantuose yra klausimas - ar isgalesim islaikyt viska. LT tik vienas punktas pliusinis - yra darbas. Bet yra ir mokesciai. Paskaiciavom,kad uz vaiku darzelius ir mokescius iseis abi algos . Visam pragyvenimui lieka 400lt. Cia bent vaikus islaikyt iseina,kad pavalge butu,apsirenge.
Sitoj saly yra dar vienas asmuo,kuris kartu gyvena ir taip lengviau susimokam mokescius.
Kalba mokam ne idealiai,bet susikalbam. Kad kas padetu nera niekur.

Ka pasirinktumet?

Labai nemoku minciu isreikst rasydama

Dar va.. kas galvoja su vaikais emigruot. Gerai gerai gerai pagalvokit . Sprendimas greitas,rezultatai - stulbinami. Issiaiskinkit viska,internete apstu informacijos. Pasiklausinekit per a.z.

Rinkciausi pirma varijanta... Dar kol vaikai neina i mokyklas - keisti gyenama vieta. Listi "i zmones", su vaikais ar be ju ieskoti nemokamu ar pigiu klubu, bendrauti... Gal ten Jusu laime? Pirmiausia darbo paieskos, tada busto...Na kad ir vyras vienas pradzioj.

Va del vaiko didziausias klausimas kyla ir man. Mergytei 5 metukai, vyras jau pusmeti UK, matomes kas menesi, o tie pinigeliai kurie isleidziami kelionei jau butu zenkliai prisideje prie tam tikru isipareigojimu dengimo, tad planuoju ir as su maze keltis pas vyra. Pradzioje galvojau vasari, tada gal geguze, dabar mastau apie rugpjuti. Turiu kuo greiciau apsispresti, nes nuo rudens pagal UK juk jau i mokykla laikas dukrytei. Tik tas nerimas, kad isimsiu is jos "komforto zonos", kur jos mociutes, draugytes visos, darzelio meile, kates, suniukas ir kiti vaikiski stebuklai...Kol nera vaiku, galima viska mest ir lost va bank, bet dabar kazkaip labai sunku.

Dar cia kelioms mergaites uzsimine apie isilavinimo dokumentu prilyginima. Kaip tai vyksta?

pagal UK ji jau dabar turetu but mokinuke.

Taip, Kuzia, jau dabar turetu buti.

Cia turbut turima omeny diplomu siuntima i NARIC.

Ingute ir dar turi būt su ta mintim,kad jau ir turėsit pasilikt ilgam arba net visam,nes jei Gretutė pradės eit čia i mokykla,tai jau geriau,kad ir baigtu cia,nes lb paskui sunku bus jei grizti i Lt po keliu metu.

Sedziu darbe su asarom akyse.. Na byra musu seima, nors as to labai nenoriu, bet suvokiu, kad iki vasaros pabaigos man reikia kazka keisti.
Problema ta, kad vyras neisleis musu i UK, nes nori dalyvauti vaiko gyvenime. O man bus per sunku, nes as lieku su juo (neva galetu ir jis likti), jau uzteko savaitgalio ir vaiko klausimu - kur tetis, kada grisi, tetis turi gyventi su mumis. Atrodo, kad pabegus kuo toliau, tuo lengviau butu. O namu sienus mane tiesiog prispaustu. Labiausiai gaila ne saves, o vaiko. Plius, as tikrai neisgyvensiu is savo atlyginimo, ty tik isgyvensiu, bet ne daugiau, o is vyro neimsiu as tu alimentu, tegu pasilaiko naujai seimai (bent jau kol kas toks tas mano isdidumas).

Todel keli klausimai.

Ar gali vyras teisiskai uzgincyti ir neisleisti musu i UK su vaiku?

Ar realu is karto nuvykus ir susiradus darba (isivaizduoju, kad dar budama LT tureciau susirasti) vaika is karto vesti i darzeli. Jauciu be sansu.. o kur adaptacija..

Nu jau tokioj nevilty