kai paskaitai tai visi pomidorininkai turi pomidoru su veisles pavadinimu "KAIMYNES ar is GIMINES "ir jie buna patys patys
Bet kazkodel dar vis noris TO pomidoro neatrasto ir vis o GAL tas bus kaip tik toks labai labai skanus
QUOTE(AUSRONE @ 2011 03 04, 11:11)
tai kur man dabar tuos vyšninius sodint, į atskirą šiltnamį ar kaip ir kokia tikimybė, kad jų žiedadulkių neužpūs ant šalimais augančių didelių pomidorų įtariu nulinė, nes šiltnamyje nuolat vyrauja skersvėjai kažko aš čia nelabai suprantu arba jūs čia berniukai su tuo kryžminimu perlenkiat
Nu tai nuraminai o tai jau pradėjau galvot, kad antrą šiltnamį reiks vyšniniams statyt nors visai būtų gerai, antras...
eina sau
Nu tai nuraminai o tai jau pradėjau galvot, kad antrą šiltnamį reiks vyšniniams statyt nors visai būtų gerai, antras...
eina sau
Apie selekciją:
vieni iš svarbiausių selekcijos metodų yra atranka bei hibridizacija. Paprastai šie metodai papildo vienas kitą. Yra dvi pagrindinės atrankos formos -
masinė ir individuali, kiekviena iš jų dar gali būti vienkartinė arba daugkartinė. Masinė atranka paprastai būna daugkartinė ir ji daroma taip: iš pradinės medžiagos atrenkami geriausi augalai, kurių sėklos po to kitais metai pasėjamos kartu, paskui iš jų vėl atrenkami geriausi augalai, ir jų sėklos trečiais metais vėl pasėjamos kartu ir t. Masinės atrankos atveju geriausi augalai atrenkami tik pagal jų išvaizdą (fenotipą), o ne pagal jų palikuonių savybes (pagal genotipą). Be to, sėjamos kartu daugybės atrinktų augalų sėklos, todėl netgi savidulkių augalų atrinkta ir pasėta populiacija esti labai nevienalytė. Kryžmadulkių augalų prie to prisideda dar ir poveikis nežinomų tėvinių augalų, dalyvavusių susidarant atrinktų augalų sėkloms, o tai dar labiau padidina atrinktosios populiacijos heterogeniškumą. Todėl pagerintos veislės, sukuriamos daugkartinės masinės atrankos būdu, esti nevienalytės ir nepastovios ir, daug kartų sėjamos, gali labai pakeisti savo savybes (paprastai į blogąją pusę) dėl intensyvaus vienų populiacijos komponentų daugėjimo ir kitų išstūmimo.
Vadinamosios liaudies (vietnės) selekcijos veisles buvo kuriamos būtent masinės atrankos būdu ilgą laiką.atrinktų tinkamų augalų palikuonys sėjami ne kartu, o į atskirus sklypelius. Tai įgalina įvertinti atrinktas formas pagal palikuonių kokybę ir išbrokuoti visus tuos palikuonis, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nepatenkina selekcijos reikalavimų. Taikant individualiąją atranką, geriausi palikuonys visada būna kilę iš vieno kurio nors atrinktojo augalo. Todėl veislės, gautos individualiosios atrankos būdu, paprastai esti vienalytiškesnės ir pastovesnės, nei veislės, išvestos masinės atrankos būdu. Vienkartinė individualioji atranka paprastai taikoma savidulkių augalų selekcijoje, nes atrinktųjų augalų palikuonys esti labai vienodi ir tolesnė atranka yra jau nebetikslinga.
Daugkartinė individualioji atranka naudojama kryžmadulkių augalų selekcijoje. Atrinktų kryžmadulkių augalų palikuonys yra kilę iš nežinomų tėvinių augalų ir todėl labai nepanašūs. Taigi vienkartinės atrankos šiuo atveju toli gražu nepapanka.
Taigi individualioji atranka yra patikimiausia priemonė įvertinti ir sukurti selekcijos eigoje tam tikriems genotipams. Tačiau nereikia pamiršti ir to, kad veislės derinamos prie tam tikrų sąlygų, kuriomis jos egzistuoja.
Kitas svarbus augalų selekcijos metodas yra hibridizacija. Hibridizacija yra dviejų ar daugiau paveldimai skirtingų tėvinių formų tarpusavio kryžminimas. Taip gaunami hibridai, kuriuose sutelkta dviejų ar daugiau tėvinių formų savybės ir požymiai. Hibridizacijos sekmė priklauso nuo tėvinių porų parinkimo kryžminimui. Taigi selekcininkai vadovaujasi šiais tėvinių formų parinkimo principais: pagal 1) ekologinį - geografinį; 2) augalo produktyvumo elementus; 3) augalo vegetacijos tam tikrų fazių trukmes; 4) atsparumą ligoms skirtumus; 5) dialelinių kryžminimų duomenis. Taigi hibridizacija arba kryžminimas gali būti giminingas ir negiminingas. Giminingas
kryžminimas, kai augalai apdulkinami savo žiedadulkėmis. Paprastai tokių augalų sumažėja gyvybingumas, vislumas, atsparumas ligoms ir kt. Kaip gi paaiškinti šį reiškinį? Gamtoje nuolat vyksta mutacijos. Kryžminiu būdu apsdulkinančių organizmų recesyvinės muatcijos fenotipiškai nepasireiškia. Giminingo kryžminimo atveju recesyvinės mutacijos pereina į homozigotinę būklę, todėl išryškėja jų kenksmingas poveikis. Tačiau gi nustatyta, kad savidulkių augalų ilgalaikis giminingas kryžminimasis nėra kenksmingas, o priešingai - naudingas, daugeliui jų savidulka yra normalus reiškinys. Tai aiškinama tuo, kad savidulkių genotipui nebūdingos kenksmingos mutacijos, nes jis būna homozigotinėje būklėje ir yra veikiamas atrankos. Be to taip atsirandančių mutacijų būna ne tik kenksmingų, bet ir naudingų, dėl kurių didėja organizmo gyvybingumas. Matyt, natūralioji atranka tokias mutacijas išsaugodavo.
Negiminingas organizmų kryžminimas - tai kryžminimas individų, priklausančių tai pačiai veislei, skirtingoms veislėms, skirtingoms rūšims ir gentims (tolimoji hibridizacija). Dažnai dėl negiminingo kryžminimo pasireiškia organizmų heterozė. Heterozė - tai pirmosios kartos hibridų gyvybingumo padidėjimas lyginant su tėvinėmis formomis. Panaudojant šią savybę reikia atsižvelgti į tam tikrus augalų savitumus: 1) produktyvesni ir atsparesni nepalankioms sąlygoms tėra tik pirmosios kartos hibridai, o kitų kartų - gerokai menkesni; 2) savidulkių augalų būtina kasmet gauti heterozinių sėklų; 3) heterozės efektas priklauso nuo augalo rūšies, tadėl labai skirtingas įvairių augalų; 4) iš heterozinių sėklų intensyvių technologijų sąlygomis derliaus priedas esti didesnis. Heterozė daugiausia taikoma kukurūzų derlingumui didinti. Naudojant savidulkes linijas, heterozės efektas esti du kartus didesnis. Tam reikalui naudojama įvaisa - kryžmadulkiai augalai priverstinai apdulkinami savomis žiedadulkėmis. Todėl kai kurių linijų produktyvumas gerokai sumažėja, tačiau tokios linijos pasidaro homozogotinės, jų požymiai ir savybės stabilesni.
Čia apie selekciją taip rašo mokslininkai.
Lietuvoje buvo sukurti du heteroziniai hibridai: Sveikutis
ir Pirmutis, tarplinijinis indeterminantinio tipo hibridas Vaisa. Naujai sukurtas
Arvaisa pomidoru hibridas irašytas i Europos Sajungos daržoviu rušiu veisliu bendrajį katalogą.
Red Manul. Madison, Kulinar,Emotion, Delfine , Cameron. , Brooklyn
yra hibridinės.
Bet be reikalo čia tokia užvirė diskusija.
Kad labai pasikeistų rūšis turi praeiti gal ilgas laiko tarpas ir daug kruopštaus darbo.
Ne be reikalo ištisi selekcininkystės centrai veikia pasaulyje.
Jeigu būtų viskas taip paprasta tai kiekvienas matyt mielai susikryžmintų arbūzą su pomidoru.
Baisu būtų į šiltnamį įlysti
QUOTE(Gaudvilė @ 2011 03 04, 08:38)
tikrai įdomu, o kaip gi?
vyriškiai įsivažiavo ir bereikalo čia audrą sukėlė - jei sėklos nebuvo hibridinės, tai jos išlaiko savo savybes. Pomidorai yra savidulkiai, jų visai kitokia selekcija.
vyriškiai įsivažiavo ir bereikalo čia audrą sukėlė - jei sėklos nebuvo hibridinės, tai jos išlaiko savo savybes. Pomidorai yra savidulkiai, jų visai kitokia selekcija.
Tu kaip ir teisi, hibridiniu veisliu paciu susirinktos seklos su laiku gali prarasti tikrasiais savybes, o nehibridines veisles tokios ir islieka, bet jei surinktos seklos is susikryzminusio pomidoro, tai originaliu savybiu ten gali ir nebebuti.
Pernai buvau ikeles nuoroda apie pomidoru skiepijima, bet pats ten nelabai isiskaiciau, tik pamenu, kad i vienos veisles pomidoro kamiena iskiepija netgi keleta kitokios veisles pomidoru, tai gal ir taip daromi hibridai?
Jokio skirtumo vysniniai su dideleis ar vien tik dideli, jie vistiek gali susikryzminti, tiesiog kai visi pomidorai panasus, sunkiau pastebeti pakitimus, arba isvis sukryzminimas gali padaryti nematomus pakitimus, kaip kad atsparumas ligoms, aukstingumas ir pan.
As linkes manyti jog susikryzminimas nera toks jau lengvas dalykas, tiesiog kai uzeina morcius pomidorui tai ir apsivaisina nuo betkokios ziedadulkes (taip kaip kates su sunimis, jei nuolat barskintusi tai gal viena karta ir uzkibtu )
Pernai pas mane buvo 2 pagrindines pomidoru rusys ir 2 rusiu zemiu maisai, tai kad ivertinti, kurie maisai geresni, juos pastaciau skirtingose vietose ir sodinau skirtingus pomidorus i tuos pacius paisus, kad nekaltinti, vienu pamidoru ar geresnes vietos siltnamije. Zodziu vienodos salygos skirtingiems pomidorams. Nu ir lygtais nesusikryzmino tie sumaisyti
Vat mano siltnamiuko pernykstis planelis
Papildyta:
QUOTE(ausrap @ 2011 03 04, 10:51)
Pas mane siandien atvaziavo 14-ta rusis, pernai tilpo 24 pomidorai, o siemet dar ir arbuzu bus Bet galvoju sutalpinti daugiau nei pernai ~30 Jie nebus tankiau susodinti, tiesiog mazinsiu papriku ir agurku, o salotas ir ridikus sodinsiu tarp pomidoru
Papildyta:
QUOTE(lolita1960 @ 2011 03 04, 12:00)
kai paskaitai tai visi pomidorininkai turi pomidoru su veisles pavadinimu "KAIMYNES ar is GIMINES "ir jie buna patys patys
Bet kazkodel dar vis noris TO pomidoro neatrasto ir vis o GAL tas bus kaip tik toks labai labai skanus
Bet kazkodel dar vis noris TO pomidoro neatrasto ir vis o GAL tas bus kaip tik toks labai labai skanus
mano 14-tieji irgi kazkokie uosvienes drauges superinei geltonieji be pavadinimo gal tik 1 teauginsiu pabandymui
QUOTE(lolita1960 @ 2011 03 04, 12:50)
gal nori mesingu dideliu geltonu ir oranziniu pomidoru i savo rinkini galiu atsiust ,labai derlingi ,skanus gal tokiu neturi" jie is kaimynes "taigi be pavadinimo
noret, visada norisi, bet auginti siemet tektu namuose aplink lova apsistacius. Ot romantika butu... nu gal ikisciau kur nors viena"kaimyniniu" pomidoru daigeli...
Serzai, nagi, buk maloningas, primink, kokio dydzio tamstos siltnamis
QUOTE(Dzhine @ 2011 03 04, 13:33)
noret, visada norisi, bet auginti siemet tektu namuose aplink lova apsistacius. Ot romantika butu... nu gal ikisciau kur nors viena"kaimyniniu" pomidoru daigeli...
Serzai, nagi, buk maloningas, primink, kokio dydzio tamstos siltnamis
Serzai, nagi, buk maloningas, primink, kokio dydzio tamstos siltnamis
rasyk adresa i az
kaip ten pas serza viskas graaziai sudeliota ,malonu akiai ir tu man atsimink kas kaip buvo
bet cia vyrai duoda su aukstom materijom ,paskaicius viskas laabai moksliskai gaunas kur jau ten eiliniai pomidorininkei - savamokslei
QUOTE(Dzhine @ 2011 03 04, 14:33)
noret, visada norisi, bet auginti siemet tektu namuose aplink lova apsistacius. Ot romantika butu... nu gal ikisciau kur nors viena"kaimyniniu" pomidoru daigeli...
]
]
o ka- pomidorai gan dekoratyvus augalai
pries kokius 4 metus, kai dar darzo savo neturejau , eme ir isdygo man geles vazone daigelis. pagailejau ismest- nupirkau jam toki didoka vazona, persodinau ir augo jis pas mane bute ant palanges. veisle matyt pasitaike ta is aukstuju, nes susiraite jis pas mane lango nisoj kokiais 3 ratais, griuvo, teko biski prie lango rankenos rist. Uzaugino jis man pora kilogramu vaisiu. Labai graziai bute atrode tik biski nuo jo monstrisko dydzio bute tamsiau buvo- sviesa uzstojo . gaila, kad nelabai skunus buvo- toks daugiau transpotavimui- sportbatinis...
Miegamajame, aplink lova- itin gerai atrodytu
QUOTE(vobla @ 2011 03 04, 14:15)
o ka- pomidorai gan dekoratyvus augalai
pries kokius 4 metus, kai dar darzo savo neturejau , eme ir isdygo man geles vazone daigelis. pagailejau ismest- nupirkau jam toki didoka vazona, persodinau ir augo jis pas mane bute ant palanges. veisle matyt pasitaike ta is aukstuju, nes susiraite jis pas mane lango nisoj kokiais 3 ratais, griuvo, teko biski prie lango rankenos rist. Uzaugino jis man pora kilogramu vaisiu. Labai graziai bute atrode tik biski nuo jo monstrisko dydzio bute tamsiau buvo- sviesa uzstojo . gaila, kad nelabai skunus buvo- toks daugiau transpotavimui- sportbatinis...
Miegamajame, aplink lova- itin gerai atrodytu
pries kokius 4 metus, kai dar darzo savo neturejau , eme ir isdygo man geles vazone daigelis. pagailejau ismest- nupirkau jam toki didoka vazona, persodinau ir augo jis pas mane bute ant palanges. veisle matyt pasitaike ta is aukstuju, nes susiraite jis pas mane lango nisoj kokiais 3 ratais, griuvo, teko biski prie lango rankenos rist. Uzaugino jis man pora kilogramu vaisiu. Labai graziai bute atrode tik biski nuo jo monstrisko dydzio bute tamsiau buvo- sviesa uzstojo . gaila, kad nelabai skunus buvo- toks daugiau transpotavimui- sportbatinis...
Miegamajame, aplink lova- itin gerai atrodytu
Prisijuokiau iki tiek, kad net vaikas prabudes ne rekt, o juoktis eme Ant palanges raitytis labai tiktu sirdeles formos vaisius turintys pomidoriukai. amzina "valentinke"
QUOTE(Dzhine @ 2011 03 04, 14:21)
Prisijuokiau iki tiek, kad net vaikas prabudes ne rekt, o juoktis eme Ant palanges raitytis labai tiktu sirdeles formos vaisius turintys pomidoriukai. amzina "valentinke"
tai yra tokiu sirdeles formos pomidoriuku ,sek ir galesi kaifuot per vasara
QUOTE(Dzhine @ 2011 03 04, 12:33)
Serzai, nagi, buk maloningas, primink, kokio dydzio tamstos siltnamis
2.4X3.5
Papildyta:
QUOTE(lolita1960 @ 2011 03 04, 12:39)
kaip ten pas serza viskas graaziai sudeliota ,malonu akiai ir tu man atsimink kas kaip buvo
Seip tai sitas piesinukas dar nuo pernai metu islikes, kai labai kruopsciai viska planavau, studijavau SM ir laiko turejau siemet viskas vyksta daug greiciau ir paprasciau, "Patirtis daro savo"
Nors kai tik tiek veisliu ir tik toks plotelis tai kur ten neatsiminsi
QUOTE(samotas @ 2011 03 04, 10:03)
Del susikryžminimo.
O tai kaip jūs galvojate būna sukuriamos naujos veislės.
Tiktai kryžminimo būdu.
Šiap tai pagal idėją augant šalia dideliems pomidorams ir vynuoginiams turėtų gautis keleta pomidorų, kurie būtų kaip ir hibridiniai. Dalis savybių vynuoginių dalis normalių.
Ir jeigu tokį mišrūną palikti sėkloms turėtų kitais metais užaugti naujas savybes turintis pomidoras
Tiktai savybių pasireiškimas priklauso nuo to koks genas pradeda vyrauti ir ar jis dominantinis.
Visa tai remiasi genetika.
Gal dar iš mokyklos laikų atsimenate kaip Mendelis sodino žirnius?
Tai su pomidorais vyksta kažkas panašaus.
O tai kaip jūs galvojate būna sukuriamos naujos veislės.
Tiktai kryžminimo būdu.
Šiap tai pagal idėją augant šalia dideliems pomidorams ir vynuoginiams turėtų gautis keleta pomidorų, kurie būtų kaip ir hibridiniai. Dalis savybių vynuoginių dalis normalių.
Ir jeigu tokį mišrūną palikti sėkloms turėtų kitais metais užaugti naujas savybes turintis pomidoras
Tiktai savybių pasireiškimas priklauso nuo to koks genas pradeda vyrauti ir ar jis dominantinis.
Visa tai remiasi genetika.
Gal dar iš mokyklos laikų atsimenate kaip Mendelis sodino žirnius?
Tai su pomidorais vyksta kažkas panašaus.
Pomidorai yra savidulkiai augalai, apdulkinimas ivyksta dar pries ziedui issiskleidus; be to, pomidoru ziedadulkes yra sunkios, todel, auginant juos siltnamyje (kur nera vejo bei gana didele dregme), susikryzminti veislems galimybes (praktiskai) nera.
Zirniai - tai jau visai kas kita...
Sakykite prasom, ar kas auginote Black cherry - ar gera veisle?
Man idomu, ar juoduosius pomidorus marinuoti galima (kazkaip neteko matyti niekur), ar jie tinka tik salotoms?
QUOTE(lolita1960 @ 2011 03 04, 12:50)
gal nori mesingu dideliu geltonu ir oranziniu pomidoru i savo rinkini galiu atsiust ,labai derlingi ,skanus gal tokiu neturi" jie is kaimynes "taigi be pavadinimo
pradedu galvot, kad aš irgi tokių geltonų, skanių, derlingų noriu Nors jei ir nebus, tai nieko tokio, gal iš geltonų užteks tada tik Lemon boy, kurį žadu augint
Daugybė Samotui ir Seržui už informacijos apie selekciją ir pomidorų skiepijimą pasidalijimą (matyt, pernai net taip atidžiai ir skaičiau, jei apie skiepijimą tik dabar pirmąkart išgirdau )
[quote=*TAU*,2011 03 04, 17:28]
issitrink az,nepriima daugiau
issitrink az,nepriima daugiau