Aš turiu labai aktyvų ir sunkios formos atopinį dermatitą
Tikra tiesa, ką sako, jog tepalai pagydo tik pasekmes, t.y sumažina niežėjimą, nuima sausumą, raudonį, bet priežastys lieka. Esu dariusi tuos tyrimus ir iš kraujo ir skarifikaciniu būdu (kai brėžiama ant rankos ir lašinami alergeno lašeliai). Nustatyta buvo, berods, 150 alergenų, logiškai mąstant beveik nieko negaliu valgyti. Bet patirtis parodė, kad sėkmingai ieškant būdų ir laviruojant, galima daug ką valgyti.... dabar valgau daug ką, kas rodė, kad netinka, kad baisu ir pan...manau, kad labai svarbu, kur ir kaip tas produktas augintas, paruoštas ir pan.
Paguosti negaliu- tai reikalauja daug nervų, ašarų, kantrybės ir nevilties, kai atrodo jau oda švari, bet kitą dieną atsikeli raudonas, norisi nusidraskyti visą odą, pasikasai ir tą sekundę jautiesi toks laimingas, bet sekundės malonumas baigiasi ir taip skauda, kad rodos gyvas žemėn sulįstum.
Man labai padėjo žarnyno valymas (valiausi paprasta klizma su druska, bandžiau su Glauberio druska, bet kažkodėl nesuveikė), atsisakiau mėsos (dabar jos valgau, bet minimaliai arba kai mėsa iš kaimo), daug daržovių, 2 l vandens per dieną minimum, atsisakiau prausiklių, kremų kūnui...tepdavausi visą kūną alyvuogių aliejumi, įsivyniodavau į paklodę ir išmiegodavau visą naktį....
Badavau po 2 sav (tik vanduo), net urinoterapiją išbandžiau
griebiausi net šiaudo.......
Tikrai pagerėjo
bet žmogus toks padaras- pagerėja ir atsipalaiduoji.....dabar vėl jaučiu, kad organizmas užsiteršęs, vėl beria, tinsta kai kurios vietos...vėl bandau grįžti į vėžes.....
Ir mąstymas, patikėkit, jis tiek daug duoda.....tuo juodu (prieš 2,5 m.) periodu skaičiau daug pozityvios literatūros, vaikščiodama mieste visada šypsodavausi, net jei kas supykdydavo ar įskaudindavo, niūniuodavau sau mintyse gražias dainas..... tai man padėjo gyti iš vidaus...
p.s kas liečia apsiplovimus, turėjau omeny, ne į vidų apsiplauti, bet apsiprausti šiaip, paprastai...irigatoriaus jau prireikia, jeigu bėda su vidumi
Papildyta:QUOTE(vaižgantė @ 2011 03 11, 19:49)
Aš nepykstu, tiesiog kiekvienas naudojamės savais metodais. Man paprasčiau kreiptis pagalbos į kolegas nei eiti į kitoje gatvės pusėje esantį šeimos gydytojų kabinetą...
šiaip aš pritariu vaižgantei, kad liaudies medicina (jei galima taip pavadinti) didelis pagalbIninkas, o kartais vos ne paskutinis išsigelbėjimas.....aš štai griebiausi Malahovo patarimų badauti, jo patarimų dėl urinoterapijos, gydausi ir pas homeopatą (bet tradicinės homeopatijos šalininko, nes Folio metodas man nepasitvirtino), kalbėjausi ir su Karaliūnaite, bandžiau Balvočiūtės žoleles, lankiausi pas masažuotoją ir osteopatą..... Taip kad manau, jog viską reikia bandyti, nes viso to kaina- sveikata...o tai labai svarbu