kur geriau gimdyti?

Gal kam nors pravers mano straipsnis apie Vilniaus, Kauno ir Traku gimdymo namus.

http://www.laimingas...iai/kur-gimdyti

Tikiu, kad visa tiesa atskleisti (ir suprasti) sunku (o visur gi pati nepagimdysi), bet stengiausi bent jau kazka surinkti, nes padorios info vienoje vietoje apie LT gimdymo namus kaip ir nera.

Vajezau,bereikalo as ikisau cia nosi savo ot as Pirma gimdziau Lietuvoje,Kauno Klinikose,nesitariau su jokia gyditoja prieziura tikrai buvo gera,nei puse zodzio pasakyti negaliu,po gimdymo akusere padejo ir isimaudyti ir visa kita dare tikrai labai gerai Dabar planuoju antra,gyvenu UK ir cia paskaicius apie reples vakumus,ir t.t. kad iki galo moters nesutvarkiusios isbego pas kita gimdyve nu sakes,su mano charakteriu buciau paleidus gerkles ant visos ligonines Net cia UK eina per TV apie gimdymus rodo,ne karta pastebejau kaip jie pasieme buvo reples,bet aisku jai jau neisvengiama ju ima ir Lietuvoje.Prisiskaiciau cia visko,ir turbut reiks lekti i Lietuvele suplanavus antra gimdyti

Gimdziau ne lietuvoje, o Anglijoje. ir viskuo likau labai patenkinta. akuseres visos malonios, rupinosi ne tik manimi ir leliuku, bet ir B. atnese pagalve, kad galetu pailseti ir t.t. aisku cia smulkmena, bet vistiek. padejo ir po gimdymo, mokino maitinti krutimi (nekaip sekesi pirmas dienas), netgi iskviete specialiste, kad padetu mums. priziuredavo maziuka, jei noredavau eiti i dusa, nereikejo laukti, kada B atvaziuos. tikrai neturiu nusiskundimu...

vertejos gali pasiprasyti visada, ji ateis i visus tavo susitikimus su akusere, kai scana eisi darytis. ir tau tai nieko nekainuos. o del vertejo gimdymo metu, tai nzn na as angliskai sneku gerai, susisneku su visais ir visur kur man reikia, bet kai atejo laikas gimdyti, neistariau nei vieno zodzio angliskai (jau ir lietuviskai buvo sunku kalbeti) viska vyrui sakydavau, o jis isversdavo... tai atsimenu, keikiausi , o akusere vis klausia... KA SAKE?

manau, kad tik Lietuvoje, nes turiu drauge kuri gimde UK, tai nelabai man patiko jos pasakojimai apie gimdyma...

Gimdžiau pirmąjį Lietuvoje, tariausi su akušere, mokėjau jai pinigus - patenkinta
Antrąją gimdžiau Lietuvoje, su niekuo nesitariau, nes pamąsčiau, kad gimdau pati, o šypsenų papildomų man kaip ir nereikia, gimdymas buvo normalus, bet po gimdymo ėmiau kraujuot neaišku iš kur - sulėkė daug gydytojų, tarp jų ir skyriaus vedėjas,o gimdžiau per vyr. gydytojo pamainą - likau patenkinta Nepaisant vieno minusėlio, kad po dienos tas vyr gydytojas atėjo į palatą ale paklaust kaip jaučiuos, bet realiai mačiau, kad pinigėlių nori
Trečiąjį gimdžiau Anglijoje, likau gal labiausiai patenkinta Abu su vyru buvom nustebę KAIP galima susilaukt tokio nuoširdaus dėmesio ir pagalbos nemokant nė penso
_____________

O šiaip, kiekvienai skirtingai ir apsispręst temutė nepadės - tai ir nuo brigados, ir nuo šalies, ir nuo pačios moters požiūrio, pasiruošimo priklauso... Pernelyg skirtingos patirtys, nes net toje pačioje šalyje gimdant pas tą pačią brigadą viena gali likti patenkinta, o kita - nusivylusi Svarbiausia yra pačiai nuspręst ir paklausyt širdies ir nedėti daug vilčių į gydytojus, juk jie tik pagalbininkai
Pvz, Domke, jūsų patirtis - siaubinga, bet ką pati jautėte prieš antrą gimdymą? Tikiu, kad jautėte, jog bus sunku, gal net į LT norėjot gryžt. Baimė gimdymo metu irgi savo duoda Žinau iš savo patirties - kai man per dvidešimt minučių asidarė paskutiniai keturi centimetrai, negalėjau patikėt, kad galiu stumt jau, išsigandau, ko pasekoje stūmiau 20min, nors pirmąjį išstūmiau per tris stūmimus Todėl beveik esu įsitikinusi, kad ir pačios baimė, nusiteikimas, blogi kitų atsiliepimai nepalengvino ir taip sunkaus gimdymo... Kita vertus, kas dabar žino kaip būtų Lietuvoje buvę? Na būtų cp padarę, bet kas žino jo pasekmes organizmui? Kitą kartą Dievui, ar kuo jūs tikite, juk geriau žinot Kad ir kaip sunku, mėginkit visais būdais atsigaut su meditacija ar malda, na jūs pati geriau žinot kas jums padeda. Sėkmės

Taip, Jus teisi Antro gimdymo laaaabai bijojau, labiau nei pirmo .. Nes jau zinojau, kad bus nelengva (kadangi pirmas buvo sunkus, komplikuotas ir ilgas).. O dar kai pagimdziusios toje ligoninej, kur man priklause gimdyt, pazistamos pasakodavo apie savo gimdymus - isvis apmirdavau is baimes .. Kas antra gimde su vakumais/replem .. Jei tik ilgesnis gimdymas, iskart airiu gyd. nesicackina .. Kadangi zinojau, kad trumpai gimdyt as nemoku (musu giminej moterys visos gimdo sunkiai, su komplikacijom), tai ypac bijojau, kad man nepanaudotu visu tu minetu irankiu.. Taciau ko bijojau, tas ir atsitiko ..
Tiesa, paskutinius 2 menesius tikrai svarsciau apie galimybe grizt gimdyt LT, bet norejau but salia vyro ir sunaus, tai nevaziavau .. Ir tai jau buvo net ne baime, o panika, nerimas .. Kartojau sau, kad viskas bus ok, bet nepadejo .. Matyt, pasamonej netikejau pati tuo
Ir dar kas mane "uzblokavo" gimdant, tai viena akusere .. Ji mano vyrui nuolat kudakavo kaip vista - ji nepagimdys pati, neisstums, per daug pavargus, nusilpus.. ji nepagimdys pati .. Ir tai kartojo zmogus, kuris turi kaip tik paskatint, padet, pastumet - kad tu gali, viskas bus gerai ... Va ji ir padejo galutini taska, tiesiog jauciau kaip viskas "uzsirakino" manyje .. Del to labai pykstu - nes pvz toj ligoninej tai gimdoma pagal principa - kuo greiciau .. Visas med. personalas suinteresuotas kad viskas vyktu kuo greiciau

Suveike tas principas kaip Mamontovo dainoj: "ko bijosi, tas ir bus".
Man asmeniskai irgi gimdymai nepasitaike lengvi, skausmo atzvilgiu ir laiko... Bet vat tame ir esme, toje baimeje ir saves programavime Fiziologija, paveldimumas - yra svarbiausia, bet jei nejaustumem tos baimes - butu kur kas lengviau. Vat man pavyzdziui, pirmas gimdymas - 12 valandu, skausmo skale paciame virsuje dar vis su tokiu tarpu, kad akusere siule vaistuku tokiom akim kaip as cia dar sypsausi... Bet, kai nezinai ko laukti, ir lauki TO skausmo didziojo, ir vis galvoji, kad bus blogiau - sunelis jau gulejo ant mano pilvo Antrasis ir treciasis gimdymai - gi puikiai zinojau KOKS tas skausmas ir kas po ko eina ir baime nestumo metu, o ir gimdymo, procesa tik labiau stabde ir dare skausmingesni.... O kaip sau pasakyt, kaip save itikint tam nebijojimui - cia jau aukstasis pilotazas, man po triju vaiku dar nepasiektas, zinau, butu 4tas ir vel naktim gimdymus ziureciau, skaityciau gimdymo istorijas ir galvociau kaip cia bus man, kaip skaudes ir t.t...
O akusere pasitaike tikra neprofesionale Juk ju zodziai daug reiskia, ir dar gimdanciai moteriai Sutinku, kad turejo sakyt, pagimdys, dar turi jegu, o ne programuot blogiausiam Cia panasiai kaip mirstanti pacienta gelbeja, juk kruva tokiu istoriju, kai gydytojas pasako - isgyvens ir isgyvena, o jei tik pasako - nieko nebus ir mirsta Kiek zinau, medikai net mokosi dabar tokius dalykus, kad negalima kalbet blogai prie paciento, kad ir kaip blogai jam yra... O turint omeny,kad medicina zmogaus kuna tepazysta 5% ir realiai labai daznai lieka nustebinti zmogaus kuno galimybemis, is vis siukstu kazka programuot...
O jus, sakau, na ivyko - ivyko - praeities nebepakeisi, stenkites dabar kiek imanoma issisprest savyje ta trauma, kuria patyret Gal net pameginkit atsigulus kada ramiai tokioj kaip meditacinej busenoj isgyvent is naujo ta gimdyma, tik lengva ir neskausminga, su gerais gydytojais. Pasistenkit atleist visiems jiems, nes, patikekit, tie jausmai (pyktis, apmaudas, kalte) - niekur nedingsta, o virsta ligomis jumyse ir vaikutyje

Smarkiai pagyvenus moteriske, matyt, seno sukirpirmo dar Pries tai pamainoj buvo jaunute tokia, tai labai gerai nuteike ji mane
Jo, vis mintimis griztu ir griztu prie to pacio, labai skaudu ir pikta... Juk girdziu ir nuostabiu gimdymo istoriju is sitos salies, bet vis galvoju: nu kodel man taip turejo nutikt, kodel papuoliau tokiam personalui i rankas Dar kol kas esu tam etape, kai atleist per sunku .. Ateity, tikiu, uzsimirs visi baisumai su laiku

Siaubas
Uzsimirst ir nederetu, nes taip neisspresit problemos... Geriau tada koki complaint'a parasyt tai istaigai, tuo paciu padesit tom, kurios dar tik gimdys pas tokius "medikus"... Bet viduj, sirdy, reikia tvarkytis, ir cia yra darbas, bet tas darbas gi del saves pacios ir vaikuciu
Bet kokiu atveju - sekmes Matyt nuklydom kiek nuo temos esmes, tikiuosi moderatore nesupyks

Manau, nenuklydom nuo temos ..
Del complain'o tai gera mintis, dekui Blyn, nei vienos pavardes nei vardo neprisimenu tu mediku (pagrindinis gydytojas buvo tamsiaodis, kiti airiai, dar turkas vienas).. Bet siaip bendra ligoninei manau, tikrai reiktu parasyt .. Gal susiims labiau, nes nei vienai nelinkeciau tokio siaubo

Nereikia nei vardu, nei pavardziu, svarbu data ir laikas, juk jie patys viska turi - pamainas, ju vardus ir pavardes, gimdyves, ju duomenis, kas prie ju budejo ir t.t. As butinai rasyciau, nes cia tylet tikrai negalima Svarbiausia, kad Airija - ne Lietuva, atsakomybe cia nesa medikai ir laaaabai bijo complaint'u, nes nera pazinciu-kysiu sistemos. Bent jau kitom dalia palengvinsi, siaubas kazkoks