gavau darbą
džiaugsimės kovo 1-ąją.
trumpai įsilieju į jūsų diskusijas:
dėl darbo studijų metu - aš nedirbau ir didžiuojuosi, kad turėdama po 16 dalykų per semestrą (magistrantūroj) nepraleidau nei vienos paskaitos, o ko išmokau, dabar ant pečių nenešioju. išgyvenau dirbdama vasaromis užsienyje, tuo pačiu dar išmokau kalbų. pati rinkčiausi darbuotoją ne pagal tai, ar būdamas studentas žmogus dirbo. tiksliau, ne vien pagal tai.
dėl darbo radimo po studijų - radau per pažįstamus už minimumą, bet super įdomų ir atsakingą darbelį; važinėjau po užsienius, organizavau muges, etc.
dėl darbdavių nenoro priimti studentus ar tik baigusius už normalią algą - suprantu juos ir pati taip daryčiau: arba ariat už minimumą užgniaužę savo ambicijas ir įgyjat patirties bei išlavinat reikalingas savybes, arba toliau filosofuojat apie aukštojo mokslo svarbą asmenybės vystymui ir tikitės savo svajonių darbo.
studentams ir žmonėms be patirties ne kartą ir ne vienoje temoje rekomendavau pasavanoriauti (nevyriausybinės siūlo milijonus biuro darbų, ne tik vaikus prižiūrėti ar ligonius slaugyti), rasti galimybių stažuotėms ir praktikoms verslo įmonėse ir taip įgyti patirties, rekomendacijų, ryšių, o ne samdytis ir tikėtis iškart 2000 algos vien dėl to, kad turi aukštąjį.
Ir ... rinkčiausi tarp kitų kandidatų