QUOTE(fancy @ 2011 02 25, 15:36)
o taip, vakar grizau is savo lauktojo pokalbio ir supratau, jog pavargau..pavargau save pardavineti ir irodineti kodel. Del vakar dienos nesu tikra ar mane isgirdo, ar sugebejau itikinti...kazkaip nejauciu, kad taip....na bet teik jau to, jei ats bus ne, tai reiskia man ten ne vieta
vakar buvo liudna, bet sianakt sumasciau (!), jog as nieko pakeist negaliu, padariau ka galejau, o tolimesni sprendimai jau ne nuo manes priklauso.
Papildyta:
beje, kas ismano tokius dalykus, gal galetu man pagelbeti suprasti kai ka...
Koks yra zmogus, kuris neziuri i pasnekova? Arba kodel taip yra? Ar pasnekovas jam tiesiog neidomus ir jam visiskai vienodai sviecia? Ar jis pernelyg susireiksmines ("pasikeles")?
labai tave suprantu, man irgi taip buvo. aš tiesiog išlaukiau savo vietos (tfutfutfu): manimi irgi ilgai netikėjo (o aš savęs ir nepardavinėjau), man tiesiog pasisekė, kad darbdaviai buvo kantrūs ir pamatė mano potencialą iškart. tie 3 susitikimai buvo jų nuoširdus bandymas ištraukti iš manęs įrodymų, patvirtinančių jų nuojautą. esu tikra, kad jų nenuvilsiu, o dar nepradėjusi dirbti matau, kad jie į mane deda dideles viltis, susijusias ne vien su tiesioginėmis pareigomis.
dėl nežiūrėjimo į akis - nebūtinai nesidomi, žmogus gali pats turėti bendravimo problemų. iš patirties - man su tokiais būdavo sunku dirbti, jie nemokėdavo pateikti užduočių, bijodavo kritikos, labai asmeniškai reaguodavo į bet kokias pastabas, bijodavo atsakomybės ir pan.
QUOTE(Geltonazuvis @ 2011 02 25, 15:47)
Kaip manot, kaip juos įtikinti, kad kompetencijos aš turiu?
QUOTE(fancy @ 2011 02 25, 15:52)
mano lygiai tokia pati situacija, kartais net matau, kai atsakau i klausima kiek darbuotoju imoneje, kaip pasikeicia viskas. Kai kuriu net mimikos isduoda
Nzn, manau tiesiog reikia, kad pamatytu poteniciala...kad patiketu. kitaip nieko nebus. As, sakau, irgi su tuo vargstu, o ypac kai pretenduoju db i dideles imones, nes i maza nenoriu.
aš tokiais atvejais parduodu save "atvirkščiai" - jei matau, kad nepatiki manim, aš dar įpilu druskos: "matau, kad neapsisprendžiate, gal ir jūsų tiesa, šiaip norėjau padėti ir galvoju, kad galėjau, bet jūs turite daugiau patirties ir, tikriausiai, geriau žinote, kad man seksis prasčiau nei aš maniau".. dažnai atsakymas būna "ne ne ne, ką jūs, mes kaip tik galvojame, kad...."
kitas variantas - "matau, kad abejojate, gal galėčiau padėti tas abejones išsklaidyti, jei tik pasakytumėte, dėl ko konkrečiai manimi nepasitikite". kartais tai juos irgi nuginkluoja.
bet aš būnu iš tiesų stipri ten, kur pretenduoju... tokiu atveju ir rizikuoju mažiau. nežinau, kokia jūsų situcija.
Papildyta:
QUOTE(mamucis @ 2011 02 25, 16:26)
Faktiskai jau dirbi. Tik algos uz tas dienas negausi
O su sutartim linkiu, kad viskas butu ok! Esu berods pasakojusi kaip mane vienoj imonej isdure su DS-ja dave pasirasyt tik 3 darbo diena ir alga buvo dvigubai mazesne
nebijau nei tos darbo sutarties, nei tos negautos algos
ne taip algą skaičiuoju, ir ne taip matau save toje organizacijoje. gal už tą dieną algos ir nebus, bet informacija, kurią gausiu ir mano indėlis į tos organizacijos veiklos sėkmę bus nesulyginimas su tuo, ką prarasiu. o dėl algos - net nežinau, kokia ji bus, per visą atrankos laiką algai buvo skirtos gal 2 minutės. mąstau taip - jei jie matys mano naudą įmonėje, algą gausiu tokią, kokios esu verta. jei nematys naudos - tai alga nieko nekeis, lėksiu iš ten, bandomojo pabaigos nesulaukus. o jei matys naudą, o pakankamos algos negausiu - yra du variantai: 1. eisiu ten, kur gausiu geresnę; 2. dirbsiu už tą, kurią gaunu. aš turiu savo skaičiukus ir darysiu viską, kad juos ir gaučiau
žo, stengsiuosi tapti "nepakeičiama"
. primink, ar tu dabar kažką dirbi (turi kokių "chaltūrų"), ar visą save atiduodi tik darbo paieškai? 
