Mano artimas žmogus - alkoholikas

Kaip suprantu, jūs dirbate soc. rūpyboje su tais 70-čia procentų.

Ne. Tik remiu ir padedu.

Man tai gailėtų laiko ieškoti ginčo dėl ginčo. Ypač iškreipiant kito mintis. Čia ne oponavimas, čia priekabiavimas. O gyvenant su alkoholiku priekabiavimas tik veda į duobę. Abu.

Tai diskusija, kai lyginamos skirtingos nuomones. Juk jos ir esme yra tame.

Na gal... Ne mano problema, kad nesugebat apginti savo teignius, izvalgas.
Deklaruoti bet kas gali, va sugebeti tai ka teigia pagristi, taijau sudetingiau

Kiti išsiverčia su Klausimėliu. Aš Ados ir nerašau pilnai. O ir, manau, nereikia. Juk daug kas į forumus registuojasi nežinodami visų taisyklių. Aš ir va galvojau, kad tarpo nepriims, tai ir uždėjau žvaigždutę. Bet vis tiek yra pagrindinis vardas. Na, bet jei kam patinka kodais ir tai atpažįstama, tada gerai. Tik, supratau, kad šį sykį ne visiems buvo atpažįstama.

Va, Aimeja, kazkaip man pasirode, kad jus suerzino mano prsipazinimas meilej alkoholikui,na man taip pasirode vis galvojau, kaip cia issakyti savo jausenas, ir radau toki straipsni. Patiko, jis dalinai atsako i mano mintis: taigi, manau, kad svarbu pripazinti sau tiesas, kokios jos nemalonios butu. As pripazystu, kad vis dar myliu sita zmogu. Tai pripazinus klausiu saves, o uz ka as myliu sita alkoholika? sudedu pliusus, minusus...jei minusu daugiau, tai kas man tada yra? Stai vienas is galimu atsakymu:

"Kiekvienas žmogus įgyvendina pasąmonėje "įdiegtą" programą. Pavyzdžiui, jeigu jūs turite aukos programą, jūs nuolat ieškosite "budelio" - antraip negalėsite įgyvendinti savo vaidmens. Visus žmones, kurie neatitiks "budelio" kategorijos, pasąmonė atmes - ir jums su jais nepavyks užmegzti kontakto. Iki tol, kol jūs išspręsite problemą. Kai tik tai įvyks, į jūsų gyvenimą ateis nauji žmonės."

stai ka tuejau omenyje sakydama, kad man pirma reikia pasveikti, o jau tada ateis atsakymas, ar man su siuo zmogum pakeliui ar ne. Kaip minejo klausimelis, "ispjauti" zmogu is savo gyvenimo galima, tik ar tai istiesu isspres visas problemas? (cia nekalbu apie moralinio ir fizinio smurto atvejus, juos vienareiksmiskai reikia nutraukti). Manau neisspres, grandine tesis....as jau ne viena kart girdejau, kad moteris issiskyrusi su alkoholiku, bandydama kurti naujus santykius, isimyli vel alkoholika. vel ji palieka. Po to vel isimyli, ir issiaiskina, kad sis zmogus ir vel alkoholikas...
manau reikia pripazint ir ivertint ne tik kito zmogaus prblemas, bet ir savo pacios, kad situacija daugiau nesikartotu

apie ta svente parasysiu veliau, kuo skiriasi ankstesne ir dabartine feja, pakeitusi poziuri

ZR, gal apie tai ir buvo uzsiminta del tavo santykiu? jei du zmones tavo gyvenime, pasizymejo distrukcija (t.y. vienas buvo mergisius ir musesi, kitas alkoholikas), tai gal tavyje yra kazkokia problema, del kurios tu trauki tokius zmones, o visu svarbiausia, pati juos issirenki?

as pvz supratau, kad normalus vyrai manes netraukia, jie man nuobodus, man istiesu patinka blogiukai

apie tai labai gerai aprasoma knygoje "Moterys kurios myli per stipriai".


o cia straipsnis

http://www.ve.lt/nau...campaign=blokas

Is esmes, man tai nera problema. Viskas zmogiska, tik nepatiko jusu izvaga apie oponento motyvus, ir tiek

Blusiuke, greiciau sveik!

Nu sutiku,kad apsvaiges zmogus, nesugebes advekvaciai ivertinti aplinkos, tik nesuprntu kokiam kontekste apie tai raso , kokios is o isvados?
Taip pat nesuprantu, kas pgl jus pateisina nieksybes, pilnai pritariu ,kad smurtas yra blogis ir zaloja zmones ir vaikus ypac. Bet man smurts yra smurtas ne geresnis ni blogesnis ar girti ar blaivus tevai musa vaikus ar kitaip terorizuoja , ar vaikui geriau nuo to ,kad jie blaivus ar girti Nesitikiu ,kad man vaikai dekos, bet stengiuosi del ju gyventi kaip sugebu geriausia. O ka jus man siulote?

Labai saunu ,kad jus nesibardavote, bet va as taip nemoku, bet mokinuosi ir ka man dabar gyvai i zeme lysti ?tai kad issiskirsiu as geresne nepasidarysiu
O siaip vyra as jau senai paleidau niekad ir nebuvau joo prisirisusi, ne karta siuliau iseiti ir buvo isejes, nu bet va sugrista Buvo vienas kartas kai tada as nustojau varoti alkoholi ir vyras, nes tada pasakiau viskas kartu nebenoriu, dar vaiku neturejom, ka jo blaivybes periodas tesesi apie 3 men....Labai grazu, kad jusu vyras rado ta kelia, jegu ir t.t. bet va ka man patartumet, ka galeciau konkreciai savo situacijoje padaryti?

Na, diskusijos lygis yra tame, kad stengiesi klausytis, o ne išvartyti žodžius ir spausti prie sienos pašnekovą dėl klausimų, kuriems dar nebuvo laiko ar galimybių atsakyti, kad dirbtinai susidarytų diskusija.

Ir dėl jokių įžvalgų aš čia kautis neketinu. Tiesiog dalijuosi savo mintimis. Jei kam jos naudingos, tai gerai.

Apskritai, mane toks bendravimas vargina. Gal jūs labiau skaitykite mintis tų, kurie jums patinka, o mano mintis gal skaitys tie, kuriems irgi patinka.
Papildyta:

Tai praleiskite. Tas žmogus pats savimi pasirūpins, jei reikės. Bet kad ji mano minčių, sakė, neskaitys, tai ir rūpesčio, kaip suprantu, nėra (jei čia kalbėjote apie Giurza).

Laba diena, kodel isvartyti, as gi jusu teiginiams, izvalgom netaikau nekorektisku apibenrinimu. Jus turejote aibe laiko, ir visi mano anot jusu isvartymai, yra jusu samprotavimo inspiruoti, ne is lempos.

Cia ne kova, o elemtarus dalykai diskusijoje, kuri ir paremta skirtingu nuomoniu sugretinimu, pagrindimu. Analogiskai, as dalinuosi savo opinija, ka izvelgiu jusu mintyse anot manes alogisko. Gerbdama jus, neuzmirstu pagristi argumentais kodel taip manau.

Na koks idomumas, skaityti mintis kuriom pritari. Unisonas tai taip nuobodu. Sutinku kad vargina, kai kiekviena karta parodo, jog teiginiai nera aksioma.
Papildyta:


Mano problema yra tame, kad negaliu buti abejinga neteisybei, jusu izvagos menkino giurza, kaip zmogu, nes sudare menkos kerstautojos ivaizdi. Ir tai vsiai nesvarbu skaitys ji jusu ar mano postus. Svarbu suvokimas, kad tu neatitaisei klaidos.

Mane stebina, jusu noras pastoviai pateisinti... Esme tame, kad ne pateisinti reikia, o viska vadinti savo vardais, tik tuomet kis situacija. Mes atsakingi uz salimais esancius zmones, bet mes negalime uz juos daryti sprendimus, gyventi ju gyvenimus, priversti juos myleti, negerti... Mes tik galime itakoti ir tik tiek, kiek jie mums leis, bandymos permesti visa atsakomybe uz ju elgsena, gyvenima sau ant peciu ir vilkti ta nasta, mes tvirkinam zmogu.

Analogiska situacija kaip ir su vaikais, lepuneliai gi yra vaikai istvirkinti meiles. Siaip jie yra salia musu, bet jie lygiai taip pat savistovus zmones ir kai uzauga, jus vargiai, ar galesite pragyventi ju gyvenimus. Jus leisite jiems gyenti savarankiskai priimti sprendimus. O nesikisti i ju gyvenima mums pades meile, suvokimas, kad jie yra individai, turintys teise i savo klaidas, atgailavima ir ju taisyma. Taip ir su musu vyrasi. Jei mes ir esame zmonos, tai neigauname teises i juos, ju vidu, siela, pagaliau gyvenima, mes turime teise kartu, salimais ju gyventi, bet nesavinti zmogu. Todel pasekmes uz savo veiksmus zmogus privalo pajausti savo kailiu, tik tuomet, ji privers keisti poziuri i situacija. Man paciai prireike spyrio i uzpakali, bandymo mane isprievartauti, nezinau, ar kada buciau palikusi vyra. Bet motinos pareiga pries vaika nusvere, poreiki rupintis vyru, nes vyras yra suauges.

Negaliu jums konkreciai patarti, kad ir psichoterapeutas nieko nepatare, tik jo pagalba sudeliojau man svarbius akcentus, tuo pasekoje ir padariau sprendimus.