QUOTE(Moonte @ 2011 03 11, 19:32)
1. Siaip kalbejau ne apie tai, nors kodel gi ne...
2.
Jus akcentuojate fizine prievarta, tam numatyta BK bausme, o kaip su moraline?
Fizinis smurtas yra jau pasekme, o ne priezastis, nes nusikaltima paskatino ivykdyti moters-zmonos-motinos elgsena, girtuoklio elgsenos toleravimas, neva mylejimas, padejimas jam.
Jei moteris is pat pradziu nebutu to toleravusi, iki fizinio smurto nebutu prieita.
Butent tas toleravimas, nenubaustumo jausmas ir yra priezastis toliau degraduoti zmogui.
3. Kita vertus, kodel akcentuojamas kraupus nusikaltimas, bet niekas cia neakcentuoja, kad ne ka maziau baisu kai "zagina" kiekviena diena alkoholikai vaiku siela, kokie zmones is ju isaugs, jei jau nuo vaikystes yra traumuoti. Man tenka kars nuo karto susitikti su tokiais vaikais, problema yra tame, kad augdami tokioje seimoje, neturi kitokio suvokimo apie seima, seimos vertybes. Tuomet yra labai didele tikimybe apie 70 procentu, kad tokie vaikai eis tetusio pedomis, nes kito seimos modelio pazinimo neturi.
4. Tame ir yra esme, kad motina aukojanti savo vaikus alkoholikui, juo sukeliamam smurtui, yra lygiai tokia pat ligone. Kai alkoholikas meta gerti, ju zmonos lygiai taip pat privalo eiti pas psichoterapeuta, net yra tokia savoka, kaip alkoholiko zmona.
1. Matomai nesupratau, ta jau ir Forget patvirtino. Bet nenusimenu, as kiekvieno cia pasisakiusio postuose randu sau tiesu, ar minciu pamastymams
2. Neakcentavau, tik atsakiau kaip suprantu teigini "kirvis kota atitiko". Cia jau manau abieju zmoniu galutinis taskas.
Apie pradzia atsakysiu Forget uzduotame klausime.
Visiskai sutinku su tuo, kad turi buti nubaustas. Gaila, kad musu visuomenej mazai informacijos, zmones nezino kaip atpazinti alkoholizma ir kaip su juo kovti nuo pat pradzios. Kaip reikia elgtis, labai gerai aprasoma "alkoholiko zodis seimai". Savo nezinojimu mes talkinam alkoholizmui ir leidziam jam kerotis
3. As neakcentavau nusikaltimo, sakiau, kad apibudinau savaip teigini "kirvis kota atitiko"
tikrai su jumis sutinku, as ir esu toks vaikas 100%
mano tevas alkoholikas. Del savo jautraus igimto budo, tevo nebuvima isgyvenau ir uzauginau savyje "nemeiles sau" formoje. Prisiminimai kaip tevas grasino mamai, muse ja ligi siol neisdile ir skaudina. Skaudina nereikalingo vaiko sindromas. Visu baisiausia, kad budama disfunkcine negaliu sukrti normaliu santykiu, ir bijau uzauginti tokius pacius vaikus. Ir esme ne tik dabartiniame gyvenime su alkoholiku, as iki tol turejau nevykusius santykius, nes akivaizdu, nemokejau sveikai mylet, nes nemoku sveikai ziuret i gyvenima ir i save pacia. Dziaugiuos kad tai suvokiau, gydausi ir tikiuosi, kad sugebesiu iskiepyti maksimaliai sveika pasaulejauta savo vaikams.
4. Be abejones, ir ne tik tada kai meta gerti
vaikstau pas asmenini psichologa, pas priklausomybiu psichologa, lankau Al-anon, skaitau tiek alkoholiku artimuju tiek AA forumus, vaisktau su vyresneliu pas psichologus.
QUOTE(Forget @ 2011 03 11, 19:43)
Apie tai aš ir šnekėjau...
Va dar norėjau prie viso ko rašyti. Ku yra ta riba, kai jau tikrai bus gana: kai suduos (yra kam būvę, viskas po senovei, vadinasi čia ne riba). Kai išprievartaus? Kai vaiką nuskriaus? Kur ta riba kad jau tikrai tikrai? Nes net ir tada sumuš ar nuskriaus vaiką (gink diev niekam to nelinkiu) lygiai taip pat nebus pinigų išeiti, lygiai taip pat bus sunku padalinti turtą ir aibė kitų priežasčių... Kur ta sgalutinis taškas išeiti iš namų kaip stovit?
Tiesiog kiekviena sau esat ar ne nusistatę tą ribą?
va, apie tas ribas. Sakoma, kad alkoholikas turi prieiti savo riba/dugna, kad pripazintu liga, kad pradetu ja gydyti. Taip pat sakoma kad
alkoholizmas yra seimos liga. Pirma kart isgirdus nesupratau, kas cia per velniava. O gi taip: daugumai alkoholizmas vystosi palaipsniui (buna aisku ir staigaus degradavimo atveju), tas ratas sukasi ir isuka artimuosius visom prasmem, isgyvenamas ilgas kelias iki pripazinimo. Ir pripazinimas turi ateiti ne tik paciam alkoholikui kad jis serga, bet ir artimiesiems. Kaip as pasiekiau savo riba/dugna:
isgyvenau ta pati kaip ir Moonte, todel to etapo nerasysiu, bet man buvo biski kitaip, as patyriau patycas, grimzdau i emocine duobe vis gilyn ir gilyn, kuo labiau grimzdau, tuo blogiau buvo - vis daugiau skandalu, dar daugiau piktu zodziu, santazo, zodziu viskas taip isisiubavo, kad baisu prisiminti. Mano emocine bukle tapo tokia, kad pradejau galvot apie mirti....jokios savibertes, skuduras, daigtas, buvau NIEKAS...kadangi savizudybe principingai priestarauja mano isitikinmams (nenoriu plestis kodel), supratau, kad arba as kazka darysiu, arba atsidursiu durnyne, nes panasu kad jau krausciausi is proto, ir sakau tai labai rimtai
tada pradejau ieskot info, radau sita foruma, po metu alanon, vaikstau pas gydytojus. Nera malonu tai pripazint, bet yra kaip yra. Siandien viskas keiciasi, esu ramesne, vaikai ramesni, zinau savo tikslus, pradedu save mylet ir saugot
taigi, griztant prie minties, kur ta riba. Kalbant apie alkohlikus, kaip pasakojo psichologe, vienam uztenka girtam padaryt avarija, kitam prarast seima, kitam darba, kitam atsidurt gatvej, kitas niekada ir nesustos. Taip manau ir artimiesiems, jie itraukiami i ta beprotiska rata. Vienam uztenka patirt grasinimus, kitam iskyla fizinis pavojus ir tik tada jis jis nutraukia santykius su alkoholiku, kitas smunka dar zemiau. Mano drauge issiskyre su alkoholiku po puses metu bendravimo, taip ir neivyko ju vestuves. Kiti, degraduoja, kaip cia mineta istorija apie prievartavima... O kiti? jiems vayksta iveikti liga, ir gyvena kartu 10, 20 ir daugiau metu.... va taip va
na, cia tokios mano mintys...nepykit mergickos, issipleciau, bet darau pauze, laaabai idomu skaityti diskusijas, daug minciu, bet atsakyti uzima nu nerealiai daug laiko, ypac jei nori atsakyti is esmes, ka galvoji, ka jauti. Ir tai nepilnai pasiseka, nes maziai savo demesio reikalauja, atrasineju kelias valandas, nepavyksta susikaupti
nera tai jau faina nuogintis atviroj erdvej, ypac zinant, kad gali buti atpazintas, bet zinau, kad si foruma skaito begale zmoniu, tad tikuosi, kad musu pokalbiai kazkam pades, nebijoti, eiti i prieki, issilieti, nesijausti vienisam...noretusi kad daugiau zmoniu prisijungtu, ir kad visi butume tolerantiski vieni kitiems, nes tema labai skaudi ir sunki
