Mano artimas žmogus - alkoholikas

stai tau postas minha, vienas is tu del kuriu mes cia kovojam

Rasiau apie atsipalaidavimo formas i giurzos minty,kad neina uzmigti...Turejau omeny zmogu ,kuris suvokia ,ka jam reikia pagalbos, kad iklimpes , ne siaip koki narkomana is gatves
O tavo tetis ir jo kolegos isbande visus mano isvardintus dalykus ir jam atsipalaiduot nepadejo
O siaip is idomumo kodel suplakat i viena : rukyti , gerti ir myletis ir dar pridedat lygybes zenkla su sexu?
O del to gyvenimo kaip vertybes, tai tikrai yra tokiu zmoniu, kurie visiskai nenori gyventi, bet ir nusizudyti del tam tikru dalyku negali, tai lieka viena kazkaip po truputi galabintis. Siandien ziurejau per TV kai vyriskis visaip save niokoja, apsidegina vis, vazineja su motociklu be salmo griuva, saudosi rankas ir t.t. laida buvo apie musu smegenis. Pasirodo jos formuojasi iki 25 metu ir pati paskutine priekine dalys atsakinga uz branda, taigi jei tuo laikotarpiu iki 25 m zmogus gauna daug narkotiniu medziagu , buvo mineta nikotinas, alkoholis, kiti narkotikai, jeipatiria smegenu trauma tai ta paskutine dalis gali ir nesusiformuoti
Papildyta:

O jus noretumet ,kad butu atrastas?
Skiriasi musu poziuris i zmogu, man atrodo zmogus sukurtas be broko ir nera vieni zmones galintis vartoti narkotikus, kiti ne Alkoholiku niekaip nereikia ivardinti , uztenka ivardinti alkoholi, kaip narkotika ir ivardinti,kad jis niekam netinkamas...
Jus pati sau priestaraujat : sakot,kad zinot alkoholiniu gerimu daroma zala net vartojant juos mazomis dozemis ir tuo paciu sakot ,kad nematot reikalo nustoti juos vartoti- tai arba zalos nezinot iki galo arba negalit sustot vartot arba jus is tu ,kuriems gyvybe ir sveikata nera vertybe
Papildyta:

Meile labai grazus jausmas pritariu, bet tas zmogus, kuri myli nevisada buna idealus ar ne, o kai myli prisileidi zmogu i duse ir ten jau jis gali suteikti skausmo....
Bet va kiek zinote seimu gyvenanciu meileje ir santarveje?As nei vienos.....
Man atrodo meile buna pgl zmogus, koks zmogus taip ir sugeba ta savo meile isreiksti

Manai, kad narkomanas ar alkoholikas iš gatvės nesupranta kas esą?
Pabandyk telefone nustatyti kas kokia 20 min. priminimą, kad skambėtų, ir taip apskritą parą. Su tuo telefonu šalia, pagyvenk bent porą dienų, gali su joga, meditacija......kitais nusiraminimo būdais. Sėkmės. Ai, dar pabandyk įsivaizduoti, jog tai ne šalia telefonas vis pypauna, o tavo galvoje dunksi "išgerti, dozės, parūkyti". Dabar jau sėkmės.

Gerai būtų, abu dalykai.

Tai kaip įvardyti šiandien jau esančius alkoholikus, jau sergančius, jau priklausomus?

Tai daug dalykų kenksmingų žinau- užterštas oras, kancerogenai, stresas.....ir ką siūlai, sveikai pasikast?

Kaip dėl akcijos "naikinam planetoj riešutmedžius".

Ir kas, kelios valandos, ir vėl gryžti į tą patį šūdą.

Mano draugė sakydavo, dar kokius du metus po skyrybų, kai baliavojau, išvykoje būdavau, ar šiaip tiesiog su draugais pasisėdėdavome, vis nusmelkdavo jausmas,kad tai laikina, va gryšiu, ir vėl vyras girtas, namie bardakas ,smarvė, priekabos. Ir tik paskui pajutau,kad ne atidarysiu duris, ir įeisiu į švarius , tvarkingus namus be jo.


Ir gryžai į ten pat-pas miegantį girtą vyrą.
Apgaudinėjimas savęs. Kad viskas gerai, kokia linksma aš su draugais.
Man pavyzdžiui daugybę kartų teko būti baliukuose, darbo vakarėliuose, šiaip kitur su moterimis kurios turi alkoholikus, ir visos ,,spirgėdavo'', tikrai tik dirbtinai būdavo linksmos, jau žiūrėk už kampo skambina, tai vaikams, ką jis daro, ar jau pabudo, tai vaikai jau skambina, kad tėtė kažką daro, tai pačios jau pirmos varo namo, nes neaišku kaip ten vyras, ar ko nepridirbo, vienu žodžiu visiškai npanašu į tai kaip linsminasi , kokios ramios būna tos kurių vyrai negeria.

Dešimt balų.

tai aimeja ir sako siame poste, kodel niekas nekeiciama, o tik skundziamasi

Mano. Ir dar žinau vieną (draugaujame), ir dar vieną. Yra ir daugiau tokių, bet jos labiau susijusios su tikėjimu. Žodžiu, žmonės, norėdami gyventi santarvėje, remiasi į dar kažką. Jėgą, kuri aukščiau mūsų ir stipresnė už mus. Tokiu atveju ir žmogus būna stiprus, kai remiasi į ją. Nes jis tada – ne vienas.

Pamasčiau, žinau labai daug tokių šeimų. Ir kuo toliau tuo daugiau tokių šeimų atsiranda mano pažystamų rate. Visokių ir labai jaunų, ir jau truputį pagyvenusių ir jau sidabrines vestuves atšventusių.


Jo, juk visiems teko matyti, kaip pastoviai lupama moteriškė tvirtina, kad čia iš meilės taip tas vyras daro. Neluptų, reiškia nemyli .

O kaip tada žmonėms, kurie turi sunkius ligonius? Jie irgi džiaugiasi, kad turi valandėlę kitą ištrūkti nuo ligonio (kuris būna ir prikakinęs, ir privėmęs, ir iš lovos iškritęs, o kitas dar ir savo kakučiais sienas ištepliojęs...) Ir ką – grįžus apsikuopi, ir toliau gyveni. Negi reikėtų atsisakyti, kad ir ne tokių jau dažnų, bet vis dėlto poilsio valandėlių? O juk tas „alchašiukas“ kai kada būna ir blaivas (ir dar koks jis būnas blaivas!) Čia ne taip, kaip koks alzheimerininkas, kuris tik gilyn ir žemyn. O išgyvenama ir su tais. Iki jų galo. O čia dar yra viltis, kad alkoholikas „pasveiks“ (t. y. užrauks gerti).
Tai gal tada reikėtų visiems atsikratyti sunkesnių ligonių, ir tada jau bus visiška „laisvė“?

Sunkus ligonis yra visai kas kita. Nepalyginama. Jaudulys nepalyginamas. Baimės nevienodos. Iš patirties.

Labas rytas

A vėl jūs nuorat atplėšt mus nuo mūsų brangenybių Nu neišardoma ši simbiozė, nu niekaip Nu kaip mes galam gyvent be savo bronginybių, taip kaip medis be pjūklo, kaip avis be vilko

Ech, kaip tau pasisekė Vienas klusimėli Kiek jau metų taip gyvenat, santarvėj ir meilėj?
Deja ir mano aplinkoje nėra nė vienos šeimos, kuri gyventų be kažkokių problemų. Kad ir draugės šiema - vyras nei geria nei rūko nei per mergas eina, a vistiek draugei yra likę vidinių nuoskaudų, kai kuom ji lieka nepatenkinta, netgi tai ją veda į neviltį.

Jau du dešimtmečius. O ta šeima, kurią minėjau, jau ir visus dvidešimt penkerius.
Papildyta:

Jo jo. Kai atsikeli iš ryto ir nesmelkia siaubas, nes nežinai, ką ligonio kambaryje rasi (jei apskritai esi miegojęs, o ne prie ligonio visą naktį šokinėjęs – „alchašiukas“ bent miega). Ir tas netikrumas dar išlieka ir po metų, kai to ligonio jau nebėra. Jaudulys tikrai palyginamas.
Iš tos pačios patirties.