QUOTE(ada21lt @ 2011 03 05, 14:05)
nu va skaitineju anksciau ideta nuoruoda , tai man visai patinka, cia kita tame paciame psl radau, nu grynai atitinka mano supratima. Jei idomu pasiskaitykit, rasoma, kad padeda ir aretimiesiems , siaip gan idomi informacija
vienas straipsniukas:
Ar alkoholizmas liga? Ir juo labiau ar tai nepagydoma liga? Ir ar išvis ją reikia "gydyti"? O gal užtenka pašalinti šio sutrikimo priežastis? http://www.laisvi.lt...lkoholizmasliga
Tik idomu ar kas su siais zmonems buvo susitike? Nes teoriskai tai ir as taip issivaizduoju pagalba, bet kazin kaip visa tai veikia praktiskai
vienas straipsniukas:
Ar alkoholizmas liga? Ir juo labiau ar tai nepagydoma liga? Ir ar išvis ją reikia "gydyti"? O gal užtenka pašalinti šio sutrikimo priežastis? http://www.laisvi.lt...lkoholizmasliga
Tik idomu ar kas su siais zmonems buvo susitike? Nes teoriskai tai ir as taip issivaizduoju pagalba, bet kazin kaip visa tai veikia praktiskai
Interpretacija pagal tavo nuorodą.
Išvežame į negyvenamą salą alkoholiką, narkomaną, rūkorių ir du, vartojančius alkoholį, karts nuo karto parūkančius, bet neturinčius priklausomybės.
Po trijų metų rasime juos visus sveikus gyvus (darant prielaidą, jog abstinencija nesukėlė nei viemam šoko ir nei viens nenumirojo), visi bus negeriantys, nerūkantys, švarūs nuo narkotikų.
Parvežame juos. Valio, apsidžiaugė chebrytė, gryžom į realų gyvenimą, ta proga atidaromas šampano butelis, surūkoma po cigarą. Vėliau seka susitikimai su giminėm, draugais pažystamais....po kiek laiko, darau prielaidą, jog alkoholikai sėkmingai užsikabliąvę, rūkoriai vėl sėkmingai rūkantys, narkomanai vartojantys gal narkotikus, o gal dabar jau alkoholį ir tik tie du, kurie neturėjo priklausomybės, jos ir neturintys. Tiek ir tėra tos galimybės išgyti -rožinė priklausomų svajonė.
Dėl to "išsiaiškinti gėrimo priežastis", tiksliau reikėtų sakyti "išsiaiškinti kodėl žmogus nevado savo gėrimo". Imkim tarkim mūsų artimą (mano vyrą ). Nagrinėjasi, turlinasi kodėl jis pradėjo gerti, ne vartoti alkoholį, o gerti nevaldomai. Tarkim atkapsto:
- paveldėta, genai. Nu ir? Ką tas keičia? Jis ir toliau turi nevartoti nei lašo, jei nori būti blaivus.
- stresai, įtemptos situacijoc. Nu ir? Kur jam dėtis šitam gyvenime, užsikasti po lapais, kad stresai nepasiektų? Jis ir toliau turi nevartoti nei lašo, jei nori būti blaivus.
- kažkokios vaikystės traumos, liekanos. Nu ir? .....................
- kažkokios jo pačio būdo savybės. Taip, dėl savęs jis gali tą būdą keisti, bet jis ir toliau turi nevartoti nei lašo, jei nori būti blaivus.
Kokio bieso gilintis į tai, ko nepakeisi? Ar ne naudingiau gilintis kaip šiandien būti blaiviu?
Alkoholikui, būtent pripažinimas, jog jis alkoholiku bus visą savo likusį gyvenimą ir supratimas, kad turi nevartoti nei lašo, jei nori būti blaivas, ir suteikia tą viltį, duoda galimybę gyventi, būti blaiviu, nors ir alkoholiku.
Tiek, kiek aš kalbėjusi su blaiviais ir nemažą laiko tarpą, alkoholikais "pa dušam", visi vienu balsu tvirtina: "tie, kas sako, jog nebenori išgerti- meluoja, visų pirma, patys sau. Taip manydamas žmogus pas sau atveria duris užgėrimui". Praktika tai patvirtina, išimčių aš nežinau.
Mano vyras jau keturiolikti metai, tuoj bus, kai sau kasdien pasikartoja "turiu vengti, apeiti viską, kas man leidžia suabejoti, jog ir šiandien esu alkoholikas". Rezultatai, šiai dienai, liuks, be jokio atkryčio. Sunerimčiau, jei jis pradėtų tvirtinti priešingai.
p.s. aš ne daugiskaita, aš vienaskaita.