Mano artimas žmogus - alkoholikas

Iš esmės žinojau, kad taip atsakysit. Tiktai tikėjausi, kad "o gal ką pasiūlys"... Kaip kvaila



Na taip. Jūsų teisybė. Nors aš net neįkalbėčiau tikriausiai.




1. Nerašiau, nes kažkaip pagalvojau, kad gal kas iš pažįstamų gali paskaityt. Bet ai, tegul skaito.
Tie žmonės - vyro tėvai. Jiems abiems beveik po 50m. Namai Jų - ne mūsų...

2. Gyvenom 3 metus ne su jais. Tik prieš metus atsikraustėm. Situacija ta pati, ar kartu gyvenam, ar ne.
Dvasinis mano vyro atsiskyrimas nuo jų - visiškas. Jis nekalba, nebendrauja, pyksta, nemyli... Nebežinau. Manau, kad tai ne išeitis. Jis tuo jiems tikrai nepadės. Čia gaunasi gal labiau savi principai.
Jo tėvai žino, kodėl jis nebendrauja, bet jiems visiškai vienodai...

3. Nemanau, kad čia kiškio pagalba briedžiui užmigti. Nes nieko nedarymas - dar blogiau tikriausiai. Kai nieko nedarom (o tiksliau - nežinom, ką daryti) tai taip viskas ir teka sava vaga... iš 28 vasario dienų buvo blaivi tik 8 dienas...

4. Nenoriu aš atimti šanso iš žmonių užsigydyti, bet jie ir nesigydo. Tai - gyvenimo būdas ir tiek. Liga. Gyvena ir nemato tame problemos.
Jeigu tai būtų mano vyras (tfu tfu tfu) aš bent jau galėčiau normaliai pasišnekėti, išsakyti, ką galvoju ir t..t.. bet tokioj situacijoj kitaip. taip sakant jie su manim kiaulių neganė... Kas aš pagal juos? vaikas... Negaliu "auklėt" žmonių, kurie man į tėvus tinka.

5. Nenoriu, kad nuo jų šiluma sklistų tada, kai jau ateis laikas mirt. Juo labiau, su tokiom sveikatos problemom jie tą mirtį tuoj prisišauks.
Nebežinau, ką ir galvoti. Jei abu būtų sveiki, gal kitaip galvočiau, bet vyro tėvui - inkstų nepakankamumas, diabetas ir dar begalė ligų.
Kasdien gauna vaistų + alkoholio kokteilį. O vaistų daug. Nu gi taip ir nusivarys į kapus.
Nenoriu, kad gerus prisiminimus apie juos turėčiau iš tos "šilumos prieš mirtį". Tokio amžiaus būnant juk dar gyvent ir gyvent...



Aš jau visiškoj nevilty. Metus ištvėriau. Žiūrint į tai, kad esu dar laaabai jauna ir kad mano charakteris ne iš lengvųjų, pati savim stebiuosi. Niekada neįsivaizdavau, kad galiu turėt tiek kantrybės.
Kita vertus, viskas turi ir kitą pusę. Nemiegu naktimis, krūpteliu nuo kiekvieno balso pakėlimo, vaikštau ant pirštų galų ir t..t.. Pavargau baisiausiai. Įtampa galima sakyt - pastovi. Juk patys žinot, kaip arti yra didžiulis konfliktas ir agresija, kai žmogus geriantis...
Bet noriu padėt ne tiek sau, kiek jiem.
Kol jie blaivi, jie nuostabūs žmonės. Bet kaip pasikeičia išgėrę...

Lengviausia būtų išsikraustyt ir nematyt, bet išsikraustymui nėra galimybių, o net jei ir būtų, tai nebūtų problemos sprendimas. Tai būtų tik pabėgimas nuo jos. Nenoriu pabėgt, noriu padėt...

Labas rytas

Sveik giurza


Įdomiai čia tu suvartei


Nesupyk, bet iš kur toks motinos Teresės noras padėt Nu jiems ir taip gerai, toks gyvenimo būdas, kad ir kaip stengsies nieko jie nekeis jei nenorės Tik sugadinsi sau sveikatą. Bėk iš ten, kol dar vaikų neturi.

taip ir buna su tokiais zmonem. Kartais moterys gyvenancios kartu uzduoda sau klausima, kodel tiek metu gyvenu su juo? o todel kad kai blaivi, geri zmones, zada permainas ir tuo tiki. O isgere kankina artimuosius, sukelia daug neigamu emociju...

nepadesi tu tiems zmonems,nes jie nenori. Gali aisku bandyti kalbeti apie AA, apie Minesota, bet tik tada kai jie blaivus.

Laba diena
Aciu visoms uz sveikatos palinkejimus

Man jau geriau, temp.37,5, gerkle skauda, bet ne taip stipriai kaip vakar.
Butu visai gerai, jei nereiketu 13 val.vaziuoti i dalykini susitikima
Galejau atsaukti, bet vakar ne tas galvoje buvo, visai uzmirsau, o siandien jau velu, nes zmones is Klaipedos vaziuoja...
Na nieko baisaus, kaip nors atlaikysiu pora valandu, o per iseigines issigulesiu ir pasveiksiu.
Kaip gerai, kad siandien penktadienis!

Visoms geru iseiginiu

Norit patarimo is zmogaus turincius alkoholikus tevus? Ar jus klauset vyro del ko jis nebendrauja su savo tevais? Ar isiklauset i tai ka jisai sake? Manau ne, nes vis tiek norite padeti. Jei norite padeti savo vyrui, paprasciausiai supraskite, kad jo tevai alkoholikai ir nieko nepakeisit, susigyvenkit su tuo. Jusu vyrui tikrai zymiai labiau palengves.
Labai nekesdavau, kad mano brolio zmona kisdavosi i mano gyvenima ir aiskindavo, kad as turiu nueiti pas tevus pasisneketi, kad turiu juos aplankyti, kad jie mano tevai, kad ir kokie butu, kad pasigailesiu kai jie mirs. Mire tevas, nusigere. Nei asaros neisliejau. Atleiskit, bet as neturiu jokiu jausmu nei vienam is tevu. Per juos as tik isvydau pasauli ir nieko daugiau. Siluma neateis jusu vyrui, kai jo tevai mirs. Jis tik su palengvejimu atsidus, kad pagaliau. Mano mama del alkoholizmo atsidure ant lovos, invalide. Net tada nesuminkstino musu, jos vaiku, sirdziu. Visi tik ir galvojom, kad be to, jog uzaugom kentedami nuo jos gerimo, uzaugom patys, bet va dabar ja vis tiek reikia priziureti tiems patiems vaikams. Sesuo apsieme, bet tik todel, kad gauna papildomai pinigu uz slauga. Silumos tai nera... Dauguma alkoholiku niekada nepasikeis. As susitaikiau su tuo, kai suaugau. Ir atsiribojau visiskai nuo tevu. Nenoriu, kad mano vaikai juos pazintu, kam.. jie vis tiek jokio gero pavyzdzio negali rodyti. Jie suauge zmones, tai ju pasirinkimas. Lai taip ir gyvena.
Susitaikykit ir jus su tuo. Pamatysit, gyvenimas jum asmeniskai pageres.

Labas merginos
Jau pusė metų, kaip gyvenu be jo, be vyro alkoholiko... Kitame bute, palikus jį tuose namuose, kur tiek skausmo ir pažeminimo patirta...
Laikas pralėkė labai greit. Žymiai ramesnis, gražesnis laikas....
Vyras maldavo grįžt algal... Į svečius leidau ateit, bet ne daugiau, pabūni su vaikais ir drožk atgal... Tai kai gerdavo, kol neišpūsdavo, tol nei skambučio, nei SMS, o į svečius ateidavo jau blaivus
Dabar išvykęs užsienin, darbuojasi, susirašom, susiskambinam.
Net nežinau, kaip mūsų santykius šiuo metu pavadinti, bet žinau viena, kad kartu kaip normali šeima jau niekada nebūsim.
Aš nebenoriu siet ateities su juo...
Didžioji dukra tik džiaugiasi, kad nemato tėvo. Per daug neigiamų emocijų jai sukelia jis.
Mažė tai pasiilgsta...

Ziauru, bet tiesa.
Sioje situacijoje svarbiausia yra ne vyro tevams padeti, o vyra palaikyti.
Jam ir taip sunku gyventi, o jei dar zmona vis bando itraukti ji i beprasmiska tevu gelbejima, kai niekas nepraso jos pagalbos, ir dar, neduok Dieve, priekaistauja, kad jis nemyli ir nesirupina tevais (tikiuosi, (NE)EILINE, kad Jus taip nesielgiate), tai lieka tik uzjausti ji ir palinketi nepaluzti.
(NE)EILINE, priimkite nuosirdu patarima is moters-alkoholikes, kuri pagal amziu artima Jusu vyro tevams: palikite juos ramybeje, saugokite savo seima, savo vyro sveikata ir ramybe, atsiribokite nuo ju, nes jiems Jus niekuo padeti negalite, ir aplamai - ju gyvenimas ne Jusu reikalas.
Ar Jus norite padaryti vyro tevus savo priesais?
Jei mano suauge vaikai nusprestu, kad man reikia pagalbos ir pabandytu padeti man, kai as jokios pagalbos neprasau, jiems butu taip riesta, kad noras padeti ilgam atsoktu!
Tiesa pasakius, neisivaizduoju, kuo man gali padeti marti, ka tokio ji gali zinoti apie alkoholizmo gydyma, ko nezinau as. Ir nemanau, kad Jusu vyro tevai debilai, nieko neismanantys apie alkoholizma. Susitaikykite su tuo, kad gerimas - ju gyvenimo budas, ir Jus niekaip negalite jo itakoti, nes tikrai NEGALITE, ne nuo Jusu tai priklauso.

P.S.Jusu vyras - saunuolis, palaikykite ji

Dvasinis atsiskyrimas tai ne pyktis ar nebendravimas, galima ir su meile paprasciausiai leisti zmogui gyventi savo gyvenima. Aisku galima pasiulyti pagalba, bet taip pat priimti neigiama atsakyma.
Liga ir yra gyvenimo pamoka ir reiktu leisti zmogui paciam ja ismokti .
Aisku visi noretumem ,kad artimi zmones pasikeistu cia ir dabar,kad gyventume laimingi visi darnoje ir meileje, bet viskas kas nuo musu priklauso , tai mes patys, megink keistis pati ,keisti savo poziuri tiek ,kad gakl but ir tavo aplinka pasikeis, gal ir uosviai pasikeis
Placiau gali pasiskaityti Sinelnikovo knygose, kaip dirbti su pasamone Kazin ar padesi jiems jei pati pradesi sirgti? Siaip labai stiprus zmogus gali gyventi kartu su tokias problemas turinciais zmonemis ir pats islikti sveikas, ramus ir dar sugebeti realiai padeti.
Geriausia butu jums issikelti ir gyventi savo gyvenima, iseitis , galimybes visada atsiranda, jei tik buna noro

oi merginos, as jau dabar laukiu vasaros, susitikimo musu, oi itariu smagu bus, su nuomoniu ivairenybe ir iskalbos nestokojanciom alkoholikienem, bei joms prijaucianciomis

Labas visoms

duosiu aš tau "mūsų" , gerai, kad juokiesi


Gal ir taip, gal ir ne, gal mistiškai atrodo, bet, kai dabar prisimenu kas darėsi su vyro organizmu, kai jam už trijų dienų reikėjo gultis į minesotą, kažkokia nesąmonė, to jam niekada nebuvo buvę ir po šiai dienai nepasikartojo, jei būčiau vežus į ligoninę, o ne rizikavus gydyt namie, jokion minesoton nebūtų atsigulęs. Ne vienas vyras yra tokių istorijų patyrę, kad atrodo visas pasaulis stoja piestu, kad tik neišdegtų jiems atrasti blaivybę.
Aišku, galima sakyti- sutapimas, nu, bet tai kiek tų sutapimų tada gaunasi, visas dėsningumas išeina.


Tai ir nebėk, padėk, bet, visų pirma- pati sau.
Juk norint padėti kitam, visų pirma pats turi būti stiprus vidumi- nes silpnas nevaldys situacijos, ramus- nes reikia daug šalto proto, žinių- nes situacija ne iš lengvųjų ir, kas svarbiausia, turi išmokti atsiriboti nuo rezultato t.y. padėti neišsikeliant sau jokio tikslo- vat šita dalis yra labai sudėtinga, kai kalba eina apie artimą.

Kita vertus, pati sau atsakyk- kam tau viso to reikia?


Šaunuolė

Nežinau, mergaičiai, kaip čia su tuo "turi norėti,..dėl savęs,...savo noru" gaunasi.
Ar mano vyras pats, savo noru, dėl savęs atsidūrė minesotoje? Iš vienos pusės kaip ir taip, nugis sutiko, niekas jo surišto nenuvežė. Iš kitos pusės, toks ten ir noras buvo. Greičiau nebeturėjo kur dingti, turėjo du pasirinkimus- arba minesota, arba lieka viengungiu. Pasirinko minesotą- tai čia pats, savo noru gaunasi?
O kai amerikoje, pagautas neblaivus už vairo renkas iš dviejų bausmių- AA arba kalėti, tai pasirinkęs AA- savo noru gaunasi ar tik dalinai, tipo savo noru?

Su pagalba ir įdomiai gaunasi. "Turi norėti pats,...turi norėti pagalbos...", o jei pasakai žmogui savo nuomonę, pasiunčia jis pakeliauti, o tu toliau bendrauji su juo be paniekos, pykčio, be tikslo jį pakeisti, tik išklausai, vėl pasakai savo nuomonę, vėl eini pakeliauti, o po kokių n kartų pats žmogus ima ta tema šnekėti, klausinėti- tai čia skaitysis, kas jis pats užsinorėjo pagalbos, ar kaip?

nu va skaitineju anksciau ideta nuoruoda , tai man visai patinka, cia kita tame paciame psl radau, nu grynai atitinka mano supratima. Jei idomu pasiskaitykit, rasoma, kad padeda ir aretimiesiems , siaip gan idomi informacija
vienas straipsniukas:
Ar alkoholizmas liga? Ir juo labiau ar tai nepagydoma liga? Ir ar išvis ją reikia "gydyti"? O gal užtenka pašalinti šio sutrikimo priežastis? http://www.laisvi.lt...lkoholizmasliga

Tik idomu ar kas su siais zmonems buvo susitike? Nes teoriskai tai ir as taip issivaizduoju pagalba, bet kazin kaip visa tai veikia praktiskai
Papildyta:

Daug tiesos susaket, tai gal didziausia pagalba butu , ikvepimas kazka keisti, motyvu suteikimas (arba keitiesi arba gyveni vienas ir as taip vyrui susakiau, nors ir jis pats stengiasi ir neneigia problemu) Bet ,mano nuomuone, jei zmogus labai jau kategoriskas ir sako ,kad visai nemato tame problemu ir nezada nieko daryti, tai tada reiktu palikti ji ramybeje
O del Amerikos tai patinka man ir pas mus galetu buti panasiai ir dar panaikinti bet kokia leidziama promiliu norma