QUOTE(minha @ 2011 02 26, 23:16)
sveikos.
QUOTE(minha @ 2011 02 26, 13:07)
delete, dazniau rankas ranku kremu telpk, maziau atsilupines odele, man taip manikiurininke patare
ir dar aliejuku odeles prie nagų - kuo dažniau, tuo geriau... ir pasidėk kur nors po akim,kad nepamirštum.. tikrai padeda..
QUOTE(_delete_ @ 2011 02 26, 14:18)
turiu valgymo problemu,kai gydytoja klausia kaip jauciuosi,tai ir sakau kad gerai tik kaip valgau,tai sako gerai kad apetitas yra ai nemoku as jai isaiskinti kad tai yra problema,nera pinigu,tikrai mazinciau skrandi ir geda ir beda...ai biskeli i tema,ma vis dar miega
žinau apie ką tu.. nes ir pati buvau ''emocinė valgytoja''....
bet stengiuos blogus įpročius keisti gerais..
QUOTE(_delete_ @ 2011 02 26, 17:52)
visiskai sutinku,sunku yra matyti kai tavo mylimas zmogus save skandina...
man baisiau buvo suvokt ( o gal pripažint pačiai sau), kad pati skęstu vos ne greičiau nei jis.. nors atseit visoje toje situacijoje ''gelbėtoja'' esu...
tas suvokimas iškart padėjo atsimerkt ir imtis radikalių sprendimų..
QUOTE(giurza @ 2011 02 26, 19:03)
As pati uzbridau i sia tema tik pries pora menesiu, bet, atradusi ja, suradau visas pries tai einancias nuo pat 2007 metu ir perskaiciau, todel priskiriu save prie senbuviu (niekas nepriestarauja? ).
oi cia tamstai uz kantrybes turejima perskaityt belekiek temu reiktu medali kabint kur cia priestarausi dar
QUOTE(_delete_ @ 2011 02 26, 19:51)
galiu pasakyti kad meile tai buvo is pirmo zvilgsnio,daugiau is jo puses,jis paprasciausiai sugebejo mane prisijaukinti visam
nu garbes zodis, ir man tas pats. kokie jie profesionalus dresuotojai, ka, nu taip mus suvyste, prisijaukino, naminemis tokiomis padare, ir tupim tyliai uztat, bijom vel i laisve islekti..
Nikute, o kaip sekas tavo vaikuciu tevui? negeria dar? kaip tas gydymasis jojo?
as mastau dabar taip giliai, nu kiek tas neprietelius man skausmo yra suteikes, nu kiek per ji prisikankinau as, nu kiek yra tokiu dalyku kuriuos ir dabar prisiminus labai pasidaro liudna, nesitiki, kad jis taip galejo elgtis. net jei ir negeria (nebe tiek ir nebe taip geria), net jei ir skaitos braukem bruksni praeiciai, bandom klijuoti kazka, nu kaip sunku yra pamirsti viska kas buvo.. sakiau atleisiu, bet niekada nepamirsiu. o kadangi nepamirsiu, kartais islenda toks pyktis zveriskas, kaip jis taip galejo elgtis...... tai jei jau atleidau, manyciau reiketu kazkaip ir nebezvelgti i praeiti, nebeprisiminti nuoskaudu visu, o gyventi sia diena, ziureti i zmogu kuris salia "bando is naujo" kaip jau jam ten besisektu, jo suvokimu, nes visiskai negerti jis nenori, kaip ir deletes vyras. zino, kad turi bedu, bet visiskai atsisakyti alkoholio, net alaus prie saslyku kazkaip jam niekaip nesuvokiamas dalykas. jei jau bandom klijuoti dar ka turim, tai reiketu man nebesidairyti i visas jo klaidas, nes siaip naudos jokios. kas buvo nebepakeisi jau, o tie prisiminimai tik mane velnioniskai skaudina. tik va klausimas, kaip nebegalvoti? kaip neprisiminti tu nuoskaudu?
QUOTE(ssiimmaa @ 2011 02 27, 11:55)
as mastau dabar taip giliai, nu kiek tas neprietelius man skausmo yra suteikes, nu kiek per ji prisikankinau as, nu kiek yra tokiu dalyku kuriuos ir dabar prisiminus labai pasidaro liudna, nesitiki, kad jis taip galejo elgtis. net jei ir negeria (nebe tiek ir nebe taip geria), net jei ir skaitos braukem bruksni praeiciai, bandom klijuoti kazka, nu kaip sunku yra pamirsti viska kas buvo.. sakiau atleisiu, bet niekada nepamirsiu. o kadangi nepamirsiu, kartais islenda toks pyktis zveriskas, kaip jis taip galejo elgtis...... tai jei jau atleidau, manyciau reiketu kazkaip ir nebezvelgti i praeiti, nebeprisiminti nuoskaudu visu, o gyventi sia diena, ziureti i zmogu kuris salia "bando is naujo" kaip jau jam ten besisektu, jo suvokimu, nes visiskai negerti jis nenori, kaip ir deletes vyras. zino, kad turi bedu, bet visiskai atsisakyti alkoholio, net alaus prie saslyku kazkaip jam niekaip nesuvokiamas dalykas. jei jau bandom klijuoti dar ka turim, tai reiketu man nebesidairyti i visas jo klaidas, nes siaip naudos jokios. kas buvo nebepakeisi jau, o tie prisiminimai tik mane velnioniskai skaudina. tik va klausimas, kaip nebegalvoti? kaip neprisiminti tu nuoskaudu?
Nekankink ir nekaltink saves, SSIIMMAA, kad negali uzmirsti.
Atleisti ir uzmirsti - skirtingi dalykai.
Daug kam (ir daug ka) atleidau gyvenime, bet kai kurias nuoskaudas iki siol negaliu istrinti is atminties, nors ir praejo 20-30 metu.
Svarbiausia, jei jau atleidai, neprimink prie progos (pvz.kai susipyksite) apie savo nuoskaudas jam.Tada, jei "klijavimas" vyks sekmingai, pyktis pamazu nugarmes i praeiti, ir nuoskaudos jau nebeskaudes, net jei ir prisiminsi. Siuo, kaip ir daugumoje atveju gyvenime, laikas - vienintelis vaistas nuo skausmo.
savaitgalis baliavojat ane visos
Papildyta:
nu nenugarma nors tu ka
Papildyta:
QUOTE(giurza @ 2011 02 27, 16:59)
Nekankink ir nekaltink saves, SSIIMMAA, kad negali uzmirsti.
Atleisti ir uzmirsti - skirtingi dalykai.
Daug kam (ir daug ka) atleidau gyvenime, bet kai kurias nuoskaudas iki siol negaliu istrinti is atminties, nors ir praejo 20-30 metu.
Svarbiausia, jei jau atleidai, neprimink prie progos (pvz.kai susipyksite) apie savo nuoskaudas jam.Tada, jei "klijavimas" vyks sekmingai, pyktis pamazu nugarmes i praeiti, ir nuoskaudos jau nebeskaudes, net jei ir prisiminsi. Siuo, kaip ir daugumoje atveju gyvenime, laikas - vienintelis vaistas nuo skausmo.
Atleisti ir uzmirsti - skirtingi dalykai.
Daug kam (ir daug ka) atleidau gyvenime, bet kai kurias nuoskaudas iki siol negaliu istrinti is atminties, nors ir praejo 20-30 metu.
Svarbiausia, jei jau atleidai, neprimink prie progos (pvz.kai susipyksite) apie savo nuoskaudas jam.Tada, jei "klijavimas" vyks sekmingai, pyktis pamazu nugarmes i praeiti, ir nuoskaudos jau nebeskaudes, net jei ir prisiminsi. Siuo, kaip ir daugumoje atveju gyvenime, laikas - vienintelis vaistas nuo skausmo.
nu nenugarma nors tu ka
aciu giurza graziai pasakei. tik labai sunku ivykdyti, nes ir taip vos sustoju minutei ir pagalvoju apie praeiti tai pyktis toks suima, o jei dar susipykstam lyg netycia mazdaug tuo momentu, tai oj verdu atrodo ir uz tai, del ko susipykom, ir uz visa kita ko pridirbo per 5 metus man. jis tai ka, zino ir taip ka man yra pridirbes, ir kaip mane iskaudines, tai nei silta nei salta kad primenu. o pati paskui kankinuos valanda, skauda labai... paskui po kurio laiko pagalvoju, kad nu gal durna as ar ka, kokio velnio reikia save skaudintis, musu daugiau negu puse pykciu dabar itariu ir kyla tik del to, kad vis prisimenu ka jis padares. oi sunkus darbas su savo smegenine laukia
labas vakarėlis,
nugi nenoriu prikarksėt nieko,bet neblogai sekas jam.negeria, iškart po Minesotos išskrido, tai dabar Londone,darbą susiradęs ir sėkmingai dirba. va kitą savaitgalį turi atskrist 3 dienom vaikų aplankyt.tgai bus matyt.bet kadangi dukra kasdien per skaipą kalbasi (išgėrinėjimų atveju tai nebūtų įmanoma,nes kaip nuluptą atpažįstu nors ir nedaug išgėrusį ) ,tai visai normaliai jam ten. jau nuo rugpjūčio mėn. negeria...tikiuosi,kad dar ilgai ilgai neužeis tie atkryčiai ar kaip ten juos vadint...
o dėl skausmingų prisiminimų, - labai sunku su tuo dorotis.. ypač jei leidi sau labai giliintis į tas emocines būsenas buvusias tuo metu.
linkiu,kad jei jau gyvensit toliau kartu, kuo sėkmingiau susitvarkyt savo viduje su skausmingais prisiminimais.
QUOTE(ssiimmaa @ 2011 02 27, 08:55)
Nikute, o kaip sekas tavo vaikuciu tevui? negeria dar? kaip tas gydymasis jojo?
tie prisiminimai tik mane velnioniskai skaudina. tik va klausimas, kaip nebegalvoti? kaip neprisiminti tu nuoskaudu?
tie prisiminimai tik mane velnioniskai skaudina. tik va klausimas, kaip nebegalvoti? kaip neprisiminti tu nuoskaudu?
nugi nenoriu prikarksėt nieko,bet neblogai sekas jam.negeria, iškart po Minesotos išskrido, tai dabar Londone,darbą susiradęs ir sėkmingai dirba. va kitą savaitgalį turi atskrist 3 dienom vaikų aplankyt.tgai bus matyt.bet kadangi dukra kasdien per skaipą kalbasi (išgėrinėjimų atveju tai nebūtų įmanoma,nes kaip nuluptą atpažįstu nors ir nedaug išgėrusį ) ,tai visai normaliai jam ten. jau nuo rugpjūčio mėn. negeria...tikiuosi,kad dar ilgai ilgai neužeis tie atkryčiai ar kaip ten juos vadint...
o dėl skausmingų prisiminimų, - labai sunku su tuo dorotis.. ypač jei leidi sau labai giliintis į tas emocines būsenas buvusias tuo metu.
linkiu,kad jei jau gyvensit toliau kartu, kuo sėkmingiau susitvarkyt savo viduje su skausmingais prisiminimais.
Ale ir pripliurpėt... Pavargau skaityt, kurią kitą dieną išsamiai perskaitysiu... O dabar užkliuvau ties iškylančiom nuoskaudom. Mano psicholgė susakė: daug paprasčiau į viską reaguoti, kai įvykusį (analogiškai ir su vykstančiu) dalyką pritempi prie kažkokio neilgai trunkančio nemalonaus proceso, kaip pvz. įvardijo bjaurių vaistų gėrimą. Tu žinai, kad pakeist nieko negali - nori pasveikt, būtina išgert tuos bjaurius vaistus. Galimi keli variantai: užsimerki, užsikemši nosį ir staigiai nuryji, arba mazochistiškai po truputėlį, tarpuose pažiaukčiojant. Jei pasirenki pirmą variantą (nuoskaudų situacijoj tai tarkim atleidimas) - tai nera jokio reikalo, išgėrus šlykstų vaistą, atidarinėt jo buteliuką, uostinėt, tyrinėt ir t.t., žodžiu reik įvardint faktą - buvo, bet nėra reikalo bandyt jį nagrinėt. Nesakau, kad tai lengva, man pačiai teko nemažai su savim kovot, bet turiu pripažint toks pritempimas prie kazkokio trumpo, bet būtino proceso, man realiai padeda.
Tikiuosi supratot ką bandžiau pasakyt Galva veikia lovos rėžimu.
Tikiuosi supratot ką bandžiau pasakyt Galva veikia lovos rėžimu.
QUOTE(Blusiukė @ 2011 02 28, 00:52)
Tikiuosi supratot ką bandžiau pasakyt
supratom. o as matyt is tu tipo, kurie megsta ryti tarpuose paziaugciojant smagiai tas palyginimas nuskambejo, bet jis tikrai geras. kagi, mokysiuos uzsimerkti, uzsikimsti nosi ir greit nustumti viska giliai i skrandi
Galiu pasakyti,kas man padeda. Suvokimas, kad visa ka as patyriau is vyro ar kitu, tai labai svarbios ir naudingos pamokos man,kurias pati ir susikuriau. Nors ir per dideli skausma, bet kazka ismokau, supratau ...
Labas vakaras
Jungiuosi prie Jūsų. Temos nesekiau ir nuo pradžių neskaičiau, todėl, jei mano klausimai atrodys kvailoki, nepykit
Taip jau nutiko, kad šiuo metu namuose gyvename aš, vyras ir dar 2 asmenys.
Tie 2 asmenys geria. Geria ilgai, seniai ir pastoviai. netgi kalendoriuje kurį laiką žymėjome dienas. Rezultatas 18-22 dienos per mėnesį.
Na ne kasdien, bet apie du trečdaliai gyvenimo yra prageriami.
Šiai dienai galimybių išsikraustyti kitus neturime.
O net jei ir turėtume... aš noriu jiems padėti. Tik bėda ta, kad jie patys nenori...
Ar aš galiu čia ką nors padaryti?
Ar ymanoma kažką pakeisti?
Gal kvailai nuskambės, bet ar nebandėte eiti pas būrėjas ir visokių kitokių būdų "sutvarkyti viską tam žmogui nematant"???
Jungiuosi prie Jūsų. Temos nesekiau ir nuo pradžių neskaičiau, todėl, jei mano klausimai atrodys kvailoki, nepykit
Taip jau nutiko, kad šiuo metu namuose gyvename aš, vyras ir dar 2 asmenys.
Tie 2 asmenys geria. Geria ilgai, seniai ir pastoviai. netgi kalendoriuje kurį laiką žymėjome dienas. Rezultatas 18-22 dienos per mėnesį.
Na ne kasdien, bet apie du trečdaliai gyvenimo yra prageriami.
Šiai dienai galimybių išsikraustyti kitus neturime.
O net jei ir turėtume... aš noriu jiems padėti. Tik bėda ta, kad jie patys nenori...
Ar aš galiu čia ką nors padaryti?
Ar ymanoma kažką pakeisti?
Gal kvailai nuskambės, bet ar nebandėte eiti pas būrėjas ir visokių kitokių būdų "sutvarkyti viską tam žmogui nematant"???
QUOTE((ne)eiline @ 2011 03 01, 03:28)
Labas vakaras
Jungiuosi prie Jūsų. Temos nesekiau ir nuo pradžių neskaičiau, todėl, jei mano klausimai atrodys kvailoki, nepykit
Taip jau nutiko, kad šiuo metu namuose gyvename aš, vyras ir dar 2 asmenys.
Tie 2 asmenys geria. Geria ilgai, seniai ir pastoviai. netgi kalendoriuje kurį laiką žymėjome dienas. Rezultatas 18-22 dienos per mėnesį.
Na ne kasdien, bet apie du trečdaliai gyvenimo yra prageriami.
Šiai dienai galimybių išsikraustyti kitus neturime.
O net jei ir turėtume... aš noriu jiems padėti. Tik bėda ta, kad jie patys nenori...
Ar aš galiu čia ką nors padaryti?
Ar ymanoma kažką pakeisti?
Gal kvailai nuskambės, bet ar nebandėte eiti pas būrėjas ir visokių kitokių būdų "sutvarkyti viską tam žmogui nematant"???
Jungiuosi prie Jūsų. Temos nesekiau ir nuo pradžių neskaičiau, todėl, jei mano klausimai atrodys kvailoki, nepykit
Taip jau nutiko, kad šiuo metu namuose gyvename aš, vyras ir dar 2 asmenys.
Tie 2 asmenys geria. Geria ilgai, seniai ir pastoviai. netgi kalendoriuje kurį laiką žymėjome dienas. Rezultatas 18-22 dienos per mėnesį.
Na ne kasdien, bet apie du trečdaliai gyvenimo yra prageriami.
Šiai dienai galimybių išsikraustyti kitus neturime.
O net jei ir turėtume... aš noriu jiems padėti. Tik bėda ta, kad jie patys nenori...
Ar aš galiu čia ką nors padaryti?
Ar ymanoma kažką pakeisti?
Gal kvailai nuskambės, bet ar nebandėte eiti pas būrėjas ir visokių kitokių būdų "sutvarkyti viską tam žmogui nematant"???
Šiame pokalbyje nedalyvauju tik paskaitau, bet perskaičius šį noriu pasakyti. Mano vyras alkoholikas nes geria didesinę dalį mūsų bendro gyvenimo. Ir į visokius siūlymus ir problemų sprendimo būdus neriaguoja. Nes jis tiesiog nemato problemos. Prieš kurį laiką vyro sesuo pasiūlė kreiptis nurodytu adresu pas "būrėjus". Galima buvo ir be jo žinios tik reikėjo nuotraukos. Nunešė nuotrauką ir dar tiesa reikėjo turėti bonke baltos po to ten kažką darė ir sakė reikia degtinės po šaukštą į maistą. Sumokėjo daug 500Lt. Žaidžiau su tuo šauktu kol galiausiai rado jis tą bonkę pavogė ir išgėrė. Nei pinigų nei degtinės ir vyras kaip gėrė taip gere. O išvada viena jeigu pats nenori tai ir pagalbos per prievarta negali būti. Su gerenčiais gyventi reikia milžiniškos kantrybė ir geležinių nervų. O ilgainiu geležis rūdyje ir pačios pasidarom. Piktos irzlios ir niekam nuo to negeriau. Man anyta kažkada sakė palikti vyrą nu sūnelį jos ir eiti nes gyvenimo nebus aš jos neklausiau, o gaila....