Adenoidai - VII

O kokie dar daktarai Kauno klinikose operuoja adenoidus? Pas Minkeviciene buvo labai dideles eiles (iki spalio laukti), tai eisim pas koki kita daktara. Gal kas nors kitu zino? Negali gi Minkeviciene su Sauliu viso Kauno operuoti Ir kiek jus dedat pinigeliu i vokeli?

Ir mes ryt važiuojam į ligoninę adenoidų operacijai
Visiškai nežinau kiek už tokią operaciją duodama į vokelį
Parašykit, prašau mergaitės į AŽ

As is pradziu galvojau duoti 100lt, bet norejau duoti pries operacija, o kadangi gydytoja pamaciau tik po operacijos tai nedaviau nieko kam cia jau duoti po visko jau

Gal galite poarasyti kaip jums viskas praejo?
Siandien mums irgi pasake,kad geriau operuotis ir tempti nera ko

operavo ir mano dukrytę, vakar. jai 2,5m. šalia mūsų gulėjo mergaitė 11m. , išoperavo jai taip pat adenoidus... reikėjo girdėti, kaip ji džiaugėsi po operacijos, kai jau pamiegojo po narkozės, mama aš GALIU KVĖPUOTI , kažkas nerealaus... mažiukai taip nesuvokia dar visko, o ji va
mano panelę operavo puikus specialistas, viskas sekėsi gerai, mūsų poliklinikoje sakė nieko nėra, ji maža,kam skubat operuot, švari ta nosis, bla bla bla, o išoperavę rado trečio laipsnio, labai plačius ir apipuliavusius adenoidus. jai buvo pablogėjusi ir klausa...Aišku skaudėjo širdį, kai ji apsiverkė, kad nenori čia būti, nes palata, tai ne namai...Kai išgėrė svaiginimo tabletę, vos laikiausi, neverkus, nes vaikas patiria , ko aš visą gyvenimą nesu patyrus , ( neturėjus jokių operacijų ), kai jos judesiai lėtėjo, kelia galvytę, o ji sunki... palydėjom iki lifto, drąsiai laikėsi, grįžusi po narkozės labai verkė. Visi verkė,vaistai taip veikia. Nei vėmė, nei pykino, nei temperatūros nebuvo. Atsikėlus iškart norėjo gerti, gėrė vandenuko tada suvalgė jogurtukų, dar actimelio išgėrė... matyt vėsaus , gaivaus labai norėjosi, tai mus labai drąsino, o paskui sunku jau buvo lovoj nulaikyti, kad nedūktų...Tą pačią dieną paleido, namų rėžimas dabar, irgi sunkiai sekasi ramiai pabūti, kojos pačios keliasi
Ai, mamos rašė, kad vaikams kvapas neskanus iš burnos, daktaras sakė, gali taip būti, nuo žaizdos , kai ji gyja, užsideda toks sluoksnis, užmiršau jo pavad. jis gali skleist tą kvapą, būtina daug skysčių, jie pašalina, kai mažai skysčių vaikas gauna, pradeda karščiuoti.
šiandien blenderiavau mėsą, ji mėgdavo irgi blenderiuoti, šiandien atėjo, jau spaus mygtuką, kai paspaudė, sako, mama aš bijau, labai garsiai burzgia... ausytėms reiškias jau geriau

mindaiva, ačiū pozityviai nuteikėt mums operacija po 2 savaiciu, su ausytem irgi blogai...

Mes jau po adenoidų operacijos mažikei jau šešta diena. Viskas kolkas gerai, kaip nieko ir nebuvę. Tik kvėpuoja sakyčiau geriau naktį ir per nosytę.
Nuvažiavom iš vakaro. Ten tokių jau buvo nemažai. Iš karto priėmime paklausė ar dėl operacijos. Apžiūrėjo daktaras. Ryte operavo mano vieną pirmųjų - po 9 val. Operavo Škrutas.
Bet po narkozės tai košmaras Nešiojau valandą - prisnūsta, bandau pakeisti padėtį ar paguldyti vėl verkimas. Šiaip nevėmė ir tempos neturėjom. Vėliau užmigo, bet po nepilnos valandos, šoko klykdama - ar tai išsigando, ar paspringo, ar gerklytę suskaudo - nežinau. Nusiramino, net piešti papiešė, pavalgė. Bevalgydama matyt užsigavo - pradėjo verkti ir pakosėti taip negražiai. Gydytoja budinti išgirdo- pasiuntė mus pakvėpuoti su aparatu, dar paskui davė nuskausminimą ir kaip niekur nieko vakare jau namie. Pora dienikių dar gerklė skaudesnė matyt buvo, nes nelabai valgydavo. O vėliau be nuskausminamujų - valgo dūksta kaip ir anksčiau - lyg nieko nebuvę. Tempos neturėjom, bet dar pasaugau, kad nelakstytų, nesiustų ir į lauką dar neinam. Galvojau, kad bus baisiau

Na ir nuotykių dar apturėjau - laukiu vaiko po operacijos - girdžiu atveža verkiančią. išeinu iš palatos - kolidoriuje prieblanda - keista taip - plaukučiai tokie šviesūs, gelsva visa (mintyse galvoju - jetus ką čia su mano vaiku taip padarė,negi taip pasikeičia). Priėjau prie veiduko - žiūriu toks keistas, patysęs (ji apsimiegojus, apsiverkus). Paėmė seselė duoda man - akys mėlynos...Seselė man - imkit, o aš atbula ne savo balsu lėtai - "čia ne mano vaikas..." Seselės susižvalgė - juk sakė į 9 vežti... Tuoj jūsų atvešim... Man vos ne infarktas buvo O visiems juoko ir palatoj ir seselėms - sakė reikėjo mane pamatyti tuo momentu. O visus vienodom pižamom aprengę, mergytė sudėjimu panaši į mano tik šviesi, o dar apsiverkusi. Vienžo...

Smagu tokia istorija skaityti, musu irgi jau ne uz kalnu operacija laukia, tik vis ramybes neduoda, ar gerai padarysiu jei operuosimes, nes nesergam gi, tik kad kvepuojam pro burnyte...bet raminu save vis...

neramu buvo ir man - netyčia pakliuvom pas Lor (po eilinių slogų mažoji kažko skundėsi, kad vieną pusę nosytės skauda), tai apžiūrėjus davė tel. ir liepė užsirašyti adenoidų operacijai - kolkas jokių pakitimų nėra, bet gali plyšti ausytės. Aš iš to streso nieko ir neklausiau, nei ką apie juos žinojau. Nulėkiau ryt pas daktarę ir paklausiau ar būtina. Ji - žinoma, 2-3 laipsnio parašyta, operuokitės - vaikui gi sunku kvėpuoti. Užsirašiau operacijai po mėn.
Kažkaip anksčiau labai nekreipiau dėmesio, o tada pradėjau stebėti - naktį visada kvėpuoja tik pro burną, nosytė kaip užimta, pakrapšto kartais ausytes, pabalus tokia, nors mažakraujystės nėra.
Visą tą laiką abejojau ar gerai darau, o dar mano mama atkalbinėjo - esą pas juos kaime tokių dalykų niekas ir negirdėję, kas čia tokio, kad išsižioję vaikšto
Tačiau operacijos baimę nustelbė baimė, kad nepasidarytų vaikui blogiau - neplyštų ausytės, problemos dėl deguonies trūkumo...

Nuraminot mane, pozytiviai nuteiket, aciu

aš ir už, jei tik yra problema, kam prisidengiant, "anksčiau to nebuvo ", ar dar kokiu atkalbėjimu, kuriuos l. mėgsta ypač poliklinikoj , nesiimti veiksmų?

ina prajuokinot , mums tai siūlė savas pižamas vežtis, vaikas ramiau jausis savais rūbais, žaislų, knygelę turėjom, operacinėje sakė šalta, tai pižamą ilgom kelnytėm buvo. Veidukas išbalęs irgi buvo, nuo vaistukų , bet tiek neverkė, matyt ją taip veikė, namie ir valgo viską puikiai, ir dūkt labai nori, ko aišku negalima...nesiskundžia, kad kažkas skaudėtų, paklausus, sako ne , džiugu, po operacijos jau irgi šešta diena
Stiprybės mamytėms, supratingumo, o vaikučiams daug sveikatėlės

gal kartais paskaito šį skyrelį mamytės iš panevėžio, kurių vaikučiams bus operuojami arba jau išoperuoti adenoidai? mes išgirdę kelių gydytojų nuomones visgi nusprendėm operuotis, tai domina visokeriopa info būtent mūsų mieste