Sveikos,
senokai berašiau, o čia, žiūriu, temos jau kelios per tą laiką prirašytos. Paskaitinėjau... Vis nauji ir nauji vardai, kaip bebūtų gaila... Naujoms mamoms - tik stiprybės ir kantrybės. Kaip tanler įkeltuose žodžiuose - ir tai praeis...
Tas suolelis nuotraukoj...

Sėdėčiau ir sėdėčiau, atrodo...
O aš auginu dukrą dar kartą... Kaip tam eilėrašty: "Taip lengva ir paprasta viskas - užaugsiu... O jei neužaugsiu - auginki dar kartą". Auga, storėja, šypsosi, bet mano baimės niekur nedingo. Kažkokie susimaišę jausmai - ir laimė, ir baimė, ir džiaugsmas, ir ilgesys.
Labai ilgiuosi kitos dukters... Vasario 4 buvo jos gimtadienis... Būtų sukakę 2 metukai. Vietoj žvakučių ant torto degė žvakutės ant kapo...
Priėjo čia kurią dieną sūnus prie manęs, paglostė Ievą ir sako : aš labai myliu savo mažytes sesutes. Taip ir aš: bučiuoju vieną, o mintyse bučinį dviems padalinu...
Kad ir kiek laiko praeitų, kad ir kaip susigyventum su skausmu, šalia tarsi šešėlis visada yra ir bus tas kitas gyvenimo variantas, kuris būtų buvęs, jei viskas būtų buvę kitaip...
O čia mano Ievukas: