| QUOTE (avei @ 2004 05 05, 17:06) |
Maniskis irgi yra gaves "lupti". Buvo uz ka. Nezinau ar tai issprende ta problemyte, bet kol kas taip nebedaro. Aisku, sirdi labai man skaudejo, ir paskui norejosi jo gaileti, bet... buvau tvirta iki galo.  O visus psichologu aiskinimus, kad musat, jei jauciaties bejegiai pries vaika - zinau. Neina kalba apie pastovu vaiko musima uz bet ka, bet ir as pvz per savo gyvenimeli gavau kokius 5-6 kartus dirzu ir nesijauciu, kad man tevai jau labai suzalojo gyvenima. |
Pritariu
Buvo maniškiams abiems toks metas(panašiai apie9metus),pradėjo iš mūsų savintis pinigus,tai už tai gavo tikrai,bet ir pamoka buvo jiems.Paklausiu dabar jų,ar prisimena,sako-tikrai blogai darėm.Aš irgi nuoskaudų neturiu,esu gavus gal 2 kartus,bet buvo už ką.
| QUOTE (Aist @ 2004 05 05, 21:12) |
| Paskaiciau cia-kokios dauguma saunuoles,kad niekad nemusat saviskiu.Na,tiesiog zaviuosi kantrybe.Pasakysiu atvirai,mazdaug karta per savaite,vienas ar kitas gauna per sedyne.Nestipriai,ranka pliauksteli,bet tai suveikia(nors pries tai jau kokius 5kartus buni isaiskines,kodel negalima daryti to ar ano ir rezultatas nulinis).Vyresneliui ,dabar pagalvojau,seniai jau nedaviau per sikna,kazkaip jau supranta pagristus teiginius(dazniausiai),nu bet maziaus isterinis bliovimas,pvz.uzsinorejus saldainio,nervus istampo.Nesusivaldau,tarksteli per subinyte,tai nustemba ir nutyla. O dar veiksmingesnis budas-isvesti i kita kambari.Pabuna vienas kokias 5 minutes,po to ateina nurime,kaip as juokiuosi,apgalvoje gyvenimo prasme,oziai ir pabega. |
.........va,va as irgi i kita kambari liepiu nueit ir bliaut kiek nori,duris-pridarau biski ir liepiu issirekt i,tada ateiti!Labai veiksmingas sitas variantas,pabliauna kelias minutes ir ziuri iskises galva ir klausia,ar gali ateiti ir dar mamyte -atleisk,nepyk! :rolleyes:mano va vaikinas uzsimano kokiu KUBUS,arba surelio vakare,viskas buna suvalgyta,nes kasdien gauna,tai va turiu is niekur jam duoti,nes jis to nori,tai ragai net issisakoja,kaip pradeda zysti ir reikalauti!
.....Jau tie jo norai man kartais 
Kai sunus buvo maziukas yra gaves, bet as tikrai labai galiuosi - malalietka buvau, nesubrendele , bet sugebejau save iveikti ir su savo vaikais tik snekuosi, tariuosi, buna, kad baru. Saiip mano taktika su vyresneliu, tai apie visut viska kalbetis, visad pasakau ka jauciu, kodel pykstu, ar paprasau nekreipti demesio, jei esu super nervuota, as daug nuolaidziauju, bet jei jis neivykdo savo pazadu, tai tada turi atsisakyti kazkokiu malonumu savaitei laiko.
Ne, negaleciau musti savo vaku, per daug juos myliu....
, bet sugebejau save iveikti ir su savo vaikais tik snekuosi, tariuosi, buna, kad baru. Saiip mano taktika su vyresneliu, tai apie visut viska kalbetis, visad pasakau ka jauciu, kodel pykstu, ar paprasau nekreipti demesio, jei esu super nervuota, as daug nuolaidziauju, bet jei jis neivykdo savo pazadu, tai tada turi atsisakyti kazkokiu malonumu savaitei laiko.Ne, negaleciau musti savo vaku, per daug juos myliu....
| QUOTE (tolita @ 2004 05 05, 13:40) |
| Kai pirmoji mano dukra gime, galvojau, kad niekada nemusiu savo vaiku.Siandien jau turiu ir kitokiu minciu.Ir i kaili dirzu gave.As manau, kad yra vaiku kuriems tikrai dirzo nereikia, bet yra tokiu, kurie savo pasiutimu ir kvailu elgesiu, gal ne tiek kvailu kiek piktybisku elgesiu privercia taip pasielgti.Gal as silpna jei nesugebu susitvardyti, bet vaikas juk nera visiskas kvailys, kad nekontroliuotu savo elgesio ir nesuprastu, kad yra atsakingas uz savo veiksmus.Jei nuo mazens vaikas nesupranta , kad jis irgi turi elgtis deramai, kaip to reikalauja musu gyvenimo normos , o ant musu aiskinimu jam tfu nes visi draugai tevu neklauso ir nieko, tai as ir parodau vaikui jo pasirinkimo ribas. Bet baisiausia, kai tevai niekad nemuse ir taip myleje vaikus veliau kencia nuo ju egoizmo , savanaudiskumo, o senatveje dar ir paliekami likimo valiai. Todel as manau, kad dirzas kaip ir kitos auklejimo priemones jei jos veiksmingos ir naudojamos protingai , neperlenkiant lazdos, reikalingos. |
Pritariu visom keturiom
Už nieką niekas vaiko nemuša, bet už rimtas šunybes arba kvailystes - tenka.
| QUOTE (tolita @ 2004 05 05, 13:40) |
| Kai pirmoji mano dukra gime, galvojau, kad niekada nemusiu savo vaiku.Siandien jau turiu ir kitokiu minciu.Ir i kaili dirzu gave.As manau, kad yra vaiku kuriems tikrai dirzo nereikia, bet yra tokiu, kurie savo pasiutimu ir kvailu elgesiu, gal ne tiek kvailu kiek piktybisku elgesiu privercia taip pasielgti.Gal as silpna jei nesugebu susitvardyti, bet vaikas juk nera visiskas kvailys, kad nekontroliuotu savo elgesio ir nesuprastu, kad yra atsakingas uz savo veiksmus.Jei nuo mazens vaikas nesupranta , kad jis irgi turi elgtis deramai, kaip to reikalauja musu gyvenimo normos , o ant musu aiskinimu jam tfu nes visi draugai tevu neklauso ir nieko, tai as ir parodau vaikui jo pasirinkimo ribas. Bet baisiausia, kai tevai niekad nemuse ir taip myleje vaikus veliau kencia nuo ju egoizmo , savanaudiskumo, o senatveje dar ir paliekami likimo valiai. Todel as manau, kad dirzas kaip ir kitos auklejimo priemones jei jos veiksmingos ir naudojamos protingai , neperlenkiant lazdos, reikalingos. |
siaip labai pritariu ....
nors mes dar dirzo nebuvom paeme bet su ranka pliauksteleti teko ir ne karta... musu mergina yra is tu uzsispyrusiu vaiku kuriems gali aiskint kiek tik nori ir kaip nori bet atejus tam tikram momentui pasielgia taip kaip visada.... nors paskutiniu metu pastebejau kad aiskinimai pailiustruoti pliaukstelejimu per sikna suveikia
QUOTE(avei @ 2004 05 05, 18:06)
Maniskis irgi yra gaves "lupti". Buvo uz ka. Nezinau ar tai issprende ta problemyte, bet kol kas taip nebedaro. Aisku, sirdi labai man skaudejo, ir paskui norejosi jo gaileti, bet... buvau tvirta iki galo. 
O visus psichologu aiskinimus, kad musat, jei jauciaties bejegiai pries vaika - zinau. Neina kalba apie pastovu vaiko musima uz bet ka, bet ir as pvz per savo gyvenimeli gavau kokius 5-6 kartus dirzu ir nesijauciu, kad man tevai jau labai suzalojo gyvenima.
O visus psichologu aiskinimus, kad musat, jei jauciaties bejegiai pries vaika - zinau. Neina kalba apie pastovu vaiko musima uz bet ka, bet ir as pvz per savo gyvenimeli gavau kokius 5-6 kartus dirzu ir nesijauciu, kad man tevai jau labai suzalojo gyvenima.
pritariu 100roc. paskaicius kai kuriu mamyciu komentarus tai atrodo, kad visos tooookios geros, kad net sunku patiketi, gal jom vaikus padeda auginti artimieji as vargstu viena ir kartias ne is blogos valios o is issekimo pasielgiu griezciau nei deretu bet jau buna veli ka nors keisti
QUOTE(tolita @ 2004 05 05, 14:40)
Kai pirmoji mano dukra gime, galvojau, kad niekada nemusiu savo vaiku.Siandien jau turiu ir kitokiu minciu.Ir i kaili dirzu gave.As manau, kad yra vaiku kuriems tikrai dirzo nereikia, bet yra tokiu, kurie savo pasiutimu ir kvailu elgesiu, gal ne tiek kvailu kiek piktybisku elgesiu privercia taip pasielgti.Gal as silpna jei nesugebu susitvardyti, bet vaikas juk nera visiskas kvailys, kad nekontroliuotu savo elgesio ir nesuprastu, kad yra atsakingas uz savo veiksmus.Jei nuo mazens vaikas nesupranta , kad jis irgi turi elgtis deramai, kaip to reikalauja musu gyvenimo normos , o ant musu aiskinimu jam tfu nes visi draugai tevu neklauso ir nieko, tai as ir parodau vaikui jo pasirinkimo ribas. Bet baisiausia, kai tevai niekad nemuse ir taip myleje vaikus veliau kencia nuo ju egoizmo , savanaudiskumo, o senatveje dar ir paliekami likimo valiai.
Todel as manau, kad dirzas kaip ir kitos auklejimo priemones jei jos veiksmingos ir naudojamos protingai , neperlenkiant lazdos, reikalingos.
Todel as manau, kad dirzas kaip ir kitos auklejimo priemones jei jos veiksmingos ir naudojamos protingai , neperlenkiant lazdos, reikalingos.
visapusiskai
mano sunus is tu kurie graziai nesupranta,ir bando kantrybe iki paskutinio laso,uzteko vieno karto,bet be jokio gailescio,aisku pati paskui zliumbiau daugiau nei vaikas,bet daugiau nebe reikia,uztenka pora kartu pasakyti
Na pripazinkim, visos mes esam pratruke, pakele balseli, rankele, ar dirzeli pries savo atzalas. Galim teisintis susiriesdamos, kad musimas kartais pateisinamas, bet sazine vistiek griauzia bet kuriuo atveju 
Tai kaip ta simtaja sekundes dali suimt save i naga, kad tu blogu emociju butu kiek imanoma maziau musu kasdienybej... Juk tema apie tai
As asmeniskai, kai jau visai nervai nelaiko, isigju homeopatiniu uspakajoncu (sedativ PC berods), ar kokiu raminanciu arbatu pageriu
Na bent jau atrodau sau ramesne, tai ir vaikai maziau psichuoja 
Tai kaip ta simtaja sekundes dali suimt save i naga, kad tu blogu emociju butu kiek imanoma maziau musu kasdienybej... Juk tema apie tai
As asmeniskai, kai jau visai nervai nelaiko, isigju homeopatiniu uspakajoncu (sedativ PC berods), ar kokiu raminanciu arbatu pageriu
Na bent jau atrodau sau ramesne, tai ir vaikai maziau psichuoja QUOTE(japoska @ 2006 03 16, 12:41)
pritariu 100roc. paskaicius kai kuriu mamyciu komentarus tai atrodo, kad visos tooookios geros, kad net sunku patiketi, gal jom vaikus padeda auginti artimieji as vargstu viena ir kartias ne is blogos valios o is issekimo pasielgiu griezciau nei deretu bet jau buna veli ka nors keisti
Tavo vaikui dar nė metų nėra, o tu "pasielgi griežčiau, nei derėtų"
Bandau įniršį išlieti ant tatos 
Jis nepasiduoda prikuliams, o velnių išrašyt niekada nemaišo. Pastoviai yr už ką. Kai "sudrebinu", tai bent praregi, kad ir jis vaikų turi 
.
Jis nepasiduoda prikuliams, o velnių išrašyt niekada nemaišo. Pastoviai yr už ką. Kai "sudrebinu", tai bent praregi, kad ir jis vaikų turi .
na manau,kad visom ateina toks laikas,kad tiesiok instinktyviai pliaukšteli ir apie jokias sekundes negalvoji,atrodo ,kad kažkoks refleksas suveikia,bet man buvo tokia situacija,kad nei diržas nepadėjo ir supratau,kad tai tikrai ne išeitis,bet vaiko žalojimas,nors kažkuria prasme gal rezultatas ir buvo,kai jau visai ima negirdėt ,kad aš su ja kalbu,tai pamini diržą ir iškart sureaguoja
QUOTE(godule @ 2006 10 12, 01:04)
na manau,kad visom ateina toks laikas,kad tiesiok instinktyviai pliaukšteli ir apie jokias sekundes negalvoji,atrodo ,kad kažkoks refleksas suveikia,bet man buvo tokia situacija,kad nei diržas nepadėjo ir supratau,kad tai tikrai ne išeitis,bet vaiko žalojimas,nors kažkuria prasme gal rezultatas ir buvo,kai jau visai ima negirdėt ,kad aš su ja kalbu,tai pamini diržą ir iškart sureaguoja
O dabar prisimink, ar tikrai visi tie pliaukstelejimai, ar grasinimai dirzu buvo vienintele ir paskutine iseitis
? Manau daugeliu atveju (ne visais zinoma 
) bloga vaiku elgesi isprovokuoja prasta tevu nuotaika (nuovargis, nesekmes, laiko trukumas ir tt), del kurios dazniausiai ir labai greitai netenkama kantrybes "kariaujant" su mazaisiais uzsispyreliais 
Tiesiog isliejam visa savo susikaupusia itampa ant vaiku. Kuo jie deti 
? Tokiais atvejais taip ir norisi sustabdyti ta akimirka, sekundes dali, kai labiau susierzinus refleksiskai keliam ranka pries vaika ir "atsitoketi".. Ir tikrai daugeliu atveju galima su vaiku susitart, nukreipt demesi, cia tik laiko ir kantrybes klausimas. Tik is kur jos, po velniu, gaut... 
