Parašė: lengvute Parašyta: Šiandien 09:45:17
kai pykstu ant savo vaikų, juos pabaru, jie jau mane patys sustabdo, skatina nurimt, nes suglumina, sakydami"tu nerėk, jei rėki, esi negera" ir ką jiems atsakyt
Mano vyresnelis irgi koks gudruolis pasidare.Jei jau susiraukiu jis man sako :"nesinervink ,mama".
O jei vis tiek gauna barti tada patikina,kad dabar tai jau su manimi nedraugaus ir nekalbes.
QUOTE (JurgitaM @ 2003 09 04, 20:18) |
Jei jau susiraukiu jis man sako :"nesinervink ,mama". O jei vis tiek gauna barti tada patikina,kad dabar tai jau su manimi nedraugaus ir nekalbes. |
tikras gudrutis
mane tikriausiai juokas suimtu... o dabar, kol mano mazius nemoka dar taip pasakyti, stengiuosi atiduoti vaika vyrui arba palikti trumpam.
O palikusi rekianti vaikuti stengiuosi issikrauti emocijas su kokiu sunkiu fiziniu darbeliu - spintas perstumdau, dulkes nuo lubu nuvalau arba tiesiog i supermamos foruma ilendu
karta sukuos sukuos, vienam pietus padaryt, kitas tuo metu nenusedi ramiai... visa pikta, neissimiegojus, viskas is ranku krenta... benas prieina ir sako: "mamyte, sypsokis". nu net graudu pasidare - negi as visa laika susiraukus? tai daba visada prisimenu, ka man vaikas pasake - ir nebegaliu ant ju pykti.
Manasis tau jau didelis ir problemos jau ne dantuku dygimas , bet kai isveda is kantrybes tai visko buna... Grizti is darbo nusikalusi, namai aukstyn kojom apversti, pamokos neruostos, pasiekimu knygutei kokios dvi pastabos ir dar kruvos kaprizu Kartais norisi apsisukt ir vel eit i darba, kad tik visko nematyt...
Dovydas yra gavęs kokius 3 kartus "rimto" diržo, bet kai man jau atrodo truks kantrybė, tai aš suploju , kad net pačiai svyla delnai, tai jis išsigasta turbūt to pliaukštelėjimo arba užrekiu, kaip kokia beprotė , arba paimu už rankos ir ramiu balsu duodu pastabą, jei nėra reakcijos pradedu lėtai skaičiuoti iki 3. Skaičiavimas kol kas gelbsti
Maniškis dar nėra gavęs diržo. Kartais užploju su ranka per dupcę, bet ir tai stengiuosi to išvengti. Šiaip tai nepritariu aš mušimams, tačiau būna, kai išnervuoja iki paskutinio kantrybės taško. Tėvo tai labiau prisibijo, nors tas visai jo nemuša. Dažnai aprėkiu. Kartais skaičiuoju iki 3 Būna, kad į kampą pastatau. Tai gana veiksminga.
Musimas nieko gero neduoda, man atrodo... Vaikystej abi sus sese buvom lupamos, ir labai smarkiai... O buvom tikrai geri vaikai... Rezultatus prisimenu tik tokius, kad galvodavau, kaip duosiu atgal, kad net dantys barskes, kai tik uzaugsiu ir pajegsiu... Zinoma, nedaviau, bet faktas, kad taip galvodavau. Ir daug kartu...
Mama turejo rimta "psichologinio kankinimo" iranki, kai jau mes buvom vyresnes ir protingos: ji su mumis nustodavo kalbetis, ir gan ilgam laikui... Va, cia tai veikdavo kaip reikiant! Man asmeniskai tai budavo nu kur kas veiksmingiau nei musimas, tokiu dienu labiausiai bijodavau ir tikrai nelaukdavau. Po tokiu "terorizmo aktu" su sese planuodavom, kaip iseisim is namu, pasistatysim miske trobele ir gyvensim, uogom ir grybais misdamos.
Kai labai supykstu (nors Paulius is viso retai buna su tuo tikrai susijes...) ant vaiko, stengiuosi "pabegti" i kita kambari arba kelti balsa, bet nesuduoti. Na, esu delnu "kepstelejusi" pora kartu per pukaliuka, bet daugiau juokais nei rimtai. Galima susitvarkyti kitaip. Tikrai tikrai galima, net jeigu kartais taip ir neatrodo.
Mama turejo rimta "psichologinio kankinimo" iranki, kai jau mes buvom vyresnes ir protingos: ji su mumis nustodavo kalbetis, ir gan ilgam laikui... Va, cia tai veikdavo kaip reikiant! Man asmeniskai tai budavo nu kur kas veiksmingiau nei musimas, tokiu dienu labiausiai bijodavau ir tikrai nelaukdavau. Po tokiu "terorizmo aktu" su sese planuodavom, kaip iseisim is namu, pasistatysim miske trobele ir gyvensim, uogom ir grybais misdamos.
Kai labai supykstu (nors Paulius is viso retai buna su tuo tikrai susijes...) ant vaiko, stengiuosi "pabegti" i kita kambari arba kelti balsa, bet nesuduoti. Na, esu delnu "kepstelejusi" pora kartu per pukaliuka, bet daugiau juokais nei rimtai. Galima susitvarkyti kitaip. Tikrai tikrai galima, net jeigu kartais taip ir neatrodo.
Bandziau viena kart aukleti dukra ,
Pasirodo ji stipresne uz mane nepavyko ,dabar tenka tartis graziuoju ,Sunus auga nemustas,ir tikrai to nedarysiu ,bent taip manau
Labai jie brangus man
Pasirodo ji stipresne uz mane nepavyko ,dabar tenka tartis graziuoju ,Sunus auga nemustas,ir tikrai to nedarysiu ,bent taip manau
Labai jie brangus man
Kai pirmoji mano dukra gime, galvojau, kad niekada nemusiu savo vaiku.Siandien jau turiu ir kitokiu minciu.Ir i kaili dirzu gave.As manau, kad yra vaiku kuriems tikrai dirzo nereikia, bet yra tokiu, kurie savo pasiutimu ir kvailu elgesiu, gal ne tiek kvailu kiek piktybisku elgesiu privercia taip pasielgti.Gal as silpna jei nesugebu susitvardyti, bet vaikas juk nera visiskas kvailys, kad nekontroliuotu savo elgesio ir nesuprastu, kad yra atsakingas uz savo veiksmus.Jei nuo mazens vaikas nesupranta , kad jis irgi turi elgtis deramai, kaip to reikalauja musu gyvenimo normos , o ant musu aiskinimu jam tfu nes visi draugai tevu neklauso ir nieko, tai as ir parodau vaikui jo pasirinkimo ribas. Bet baisiausia, kai tevai niekad nemuse ir taip myleje vaikus veliau kencia nuo ju egoizmo , savanaudiskumo, o senatveje dar ir paliekami likimo valiai.
Todel as manau, kad dirzas kaip ir kitos auklejimo priemones jei jos veiksmingos ir naudojamos protingai , neperlenkiant lazdos, reikalingos.
Todel as manau, kad dirzas kaip ir kitos auklejimo priemones jei jos veiksmingos ir naudojamos protingai , neperlenkiant lazdos, reikalingos.
Maniskis irgi yra gaves "lupti". Buvo uz ka. Nezinau ar tai issprende ta problemyte, bet kol kas taip nebedaro. Aisku, sirdi labai man skaudejo, ir paskui norejosi jo gaileti, bet... buvau tvirta iki galo.
O visus psichologu aiskinimus, kad musat, jei jauciaties bejegiai pries vaika - zinau. Neina kalba apie pastovu vaiko musima uz bet ka, bet ir as pvz per savo gyvenimeli gavau kokius 5-6 kartus dirzu ir nesijauciu, kad man tevai jau labai suzalojo gyvenima.
O visus psichologu aiskinimus, kad musat, jei jauciaties bejegiai pries vaika - zinau. Neina kalba apie pastovu vaiko musima uz bet ka, bet ir as pvz per savo gyvenimeli gavau kokius 5-6 kartus dirzu ir nesijauciu, kad man tevai jau labai suzalojo gyvenima.
..........as tai esu kelis kartus uzplojus taip svelniai ,bet man taip gaila paskui pasidare,prisimenu,kaip as gaudavau i kaili ir labai dideli pazeminima jausdavau,kad su manim gali elgtis mama kaip nori, ir kazkaip man paciai nesinori kelti rankos pries vaika,nors tikrai jis kartais nusipelno to dirziuko,tai as pakeltu tonu,kaip pasakau,tai nereikia nei dirzo,arba bandau aiskinti jo blogus darbus,arba ta diena nenuperku jo megstamu saldainiuku ir vis primenu kodel?Nezinau,ar cia gerai,ar blogai,psichologai asiskina,kad vaikas musamas suvokia,kad mylimus zmones galima skriausti,atsiranda agresija,nu nezinau,nezinau-siaip nieko pries esu uz dirziuko panaudojima ypatingom progom,kaip jau susisneket neina,bet as pati kazkaip negaliu,mane sazine uzgrauztu,nes prisiminciau savo nuoskaudas ka jausdavau,tai tikrai nenoriu,kad mano vaikas ta butu patyres.......as naudoju dabar gudruma,bandau tartis!
Paskaiciau cia-kokios dauguma saunuoles,kad niekad nemusat saviskiu.Na,tiesiog zaviuosi kantrybe.Pasakysiu atvirai,mazdaug karta per savaite,vienas ar kitas gauna per sedyne.Nestipriai,ranka pliauksteli,bet tai suveikia(nors pries tai jau kokius 5kartus buni isaiskines,kodel negalima daryti to ar ano ir rezultatas nulinis).Vyresneliui ,dabar pagalvojau,seniai jau nedaviau per sikna,kazkaip jau supranta pagristus teiginius(dazniausiai),nu bet maziaus isterinis bliovimas,pvz.uzsinorejus saldainio,nervus istampo.Nesusivaldau,tarksteli per subinyte,tai nustemba ir nutyla.
O dar veiksmingesnis budas-isvesti i kita kambari.Pabuna vienas kokias 5 minutes,po to ateina nurime,kaip as juokiuosi,apgalvoje gyvenimo prasme,oziai ir pabega.
O dar veiksmingesnis budas-isvesti i kita kambari.Pabuna vienas kokias 5 minutes,po to ateina nurime,kaip as juokiuosi,apgalvoje gyvenimo prasme,oziai ir pabega.