Kai labai knieti suduot

Paprašyk, kad vyras kaip reikiant pliaukšteltų per užpakalį, kad pakeistų pampersus, kad perbrauktų servetėle ir pabučiuotų į užpakaliuką. Ir pagalvok, kada daugiausiai pribėgs kraujo į genitalijas... Sorry, kad žiauriai, bet nusišnekėt nereikia. Vaiko plakimas, mušimas per nuogą užpakalį YRA seksualinis veiksmas, bet reik žinot, kad seksualiniai veiksmai toli gražu ne visada atliekami su tikslu įvykdyti lytinį aktą. Dažnai, kad ir gyvūnijos pasaulyje, jie naudojami norint stipriai pažeminti silpnesnį gaujos narį.
Velnias, kaip reikia su savo vaiku nesutart, kad norėtumėt jį stipriai žeminti?
Suprantu, kad kartais įsiutina taip, jog norėtųsi jį kad ir pro langą išmest, bet gi tokie dalykai neįvykdomi? Bent socialiose šeimose. Tai kodėl vykdomas mušimas?

galiu pasigincyti turiu sese kuriai dabar 10 metu tarp musu skirtumas metu,keliolika taigi,su mama gyvenom gan nelengva gyvenima ir t.t.kai eidavom i parda mazoji aisku noredavo saldainuka o ypac kinder siurpriza kuris jai buvo viskas,kai mama neturedavo pinigeliu pasakydavo mazajai svelniu balsu,kad neturi pinigeliu o reikia duonytes,kad butu ko prikast prie sriubytes,tai nebudavo jokiu kaprizu ar verkimu......o kai atsirasdavo kapeika ir mama galedavo palepint vaika,ji paklausdavo ar tikrai uzteks pinigeliu,tada ji pasiimdavo ta mylima kinderi

Kaip imanydama stengsiuos ir savo atzala taip aukl;et kaip mano mama.....

o perkate tik duonytės ir kefyriuko? jei taip, tai gerai. bet kai vaikas mato, kad perki visokius kečupus, margarinus, kavas, šampūnus ar valiklius, jis tikrai nesupras, kodėl tokiai galybei jo manymu nereikalingų daiktų yra pinigų į valias, o va saldainiukui jau neužtenka. kitas dalykas, net jei turėtum milijoną, nepirktum visų žaislų ir saldainių. todėl, kad daug saldainių valgyti nesveika, o žaislą naują perkam tada, kai visa šeima pagalvojom, pakalbėjom ir susitarėm.

Toks pamąstymas šia tema - kai labai knieti suduot, kaip susivaldyti...
O susivaldyti matau tik vieną būdą, pripažinti, kodėl knieti suduoti.
Kiek skaičiau, supratau, kad suduoti knieti šiais atvejais (ne visi jie išsakyti, bet nujaust galima):
a) vaikas neatitinka įsivaizdavimo apie tai, koks turėtų būti tas vaikas (gal prisvaigta nėštumo metu, gal šiaip vaiko psichologija nepasidomėta, o gal pasidomėta, bet įsimintas vieno charakterio vaikas ir nutarta, kad taviškis bus toks, o jis yra kitokio charakterio, ir tempiama tempiama sudavimais jį prie tokio, koks jis TURĖTŲ BŪTI, bet NĖRA).
tėvai yra pavargę, o vaikas trukdo ilsėtis, žiūrėti televizorių, gal išvis jei nebūtų to vaiko ar kelių, laiką būtų galima kur kas smagiau praleist, nueit į klubą bla bla, ir sudavus kurį laiką galima tikėtis, kad bus tylu ramu ir bus galima ilsėtis, žiūrėt televizorių...
c) galbūt pasąmonėj tas vaikas buvo nelauktas, nenorimas, bet viešai gi neprisipažinsi, ne ta pas mus visuomenė, visi vaikai turi būti laukiami, gyvenimo šviesa, didžiausia laimė ir t. t.
d) įsivaizduojama, kad vaikas (ūgtelėjęs) turi klausyti įsakymų ką nors padaryti tučtuojau, o ne su pereinamuoju laikotarpiu prisitaikant prie įsakymo, kad neturi teisės nė paklausti, kodėl reikia klausyti įsakymo ir panašiai. Senobinis požiūris a la suaugę kalba, geras vaikas tyli.

Bet kokiu atveju, kaip bebūtų, visos tos mintys kelia gėdą, nes neatitinka padorios visuomenės nustatytų normų, laisvo žmogaus koncepcijos, tėvai jaučiasi negalį susitvarkyti su savo vaiku (o visuomenė reikalauja, kad jie susitvarkytų ir greitai, ir tobulai) ir dar ką nors galima sugalvot ta tema. Ir daug lengviau pliaukštelėjus jausti gėdą atseit dėl to, kad pliaukštelėjai, ir atgailauti, nors iš tiesų pliaukštelėjimą iššaukė noras užmarint savo nelaiku įsisiautėjusius troškimus, sąžinę ar dar ką ir dėl to atsiradusi gėda, kurios nesinori niekam pripažint... Ir tik jau ne noras išauklėti savo vaiką geru ir tauriu žmogum

Tai va, supratus kodėl, galbūt bus įmanoma ir sustoti. Kitaip, veikiant pasąmoningai - nea . Ir galima surast dešimtis būdų - kvėpuot, išeit į kitą kambarį, išvest į kitą kambarį, šypsotis, užrikti, ignoruoti, apkabinti, - ir vis tiek ateis diena, kai jie nebeveiks, ir vėl knietės suduot, ir vėl suduosit - nes kovosit tik su pasekmėm, o ne su priežastimis...

P. S. Visi puikiai žinom, kad būdami suaugę ir norėdami atprasti nuo kokių žalingų įpročių ar bjaurių savybių, tikrai nesiprašome, kad kas mus periodiškai luptų... Kažkodėl einam pas psichologus, guodžiamės ir ieškome patarimo pas draugus, supermamoj, bile kur. O kam? Juk gal yra lengvesnis būdas - paluptų mus kas gerai per nuogą subinę, ir išgaruotų visos blogos mintys, nebedarytume jokių blogų darbelių Juk visa gera karta taip užaugo, tai matyt, vaikystėj nedalupti buvom, reik dabar "dalupt" Ir vaikus, savaime suprantama, reikia auklėt analogiškai...

kazkaip jus labai sudetingai i visa si reikala ziurite
kai susiklosto baisi, pavojinga, bjauri ar nekontroliuojama situacija, tevai tikrai nepradeda analizuoti savoar vaiko elgesio, o dazniausiai elgiasi impulsyviai. nuo auklejimo, nuo temperamento, nuo konkrecios situacijos priklauso kaip jie pasielgs - ar apkabins vaika, ar apreks, ar pliaukstels, ar iseis i kita kambari.
cia as kalbu ne apie sisteminga ziauru vaiku "lupima"

tai, kad stripulio pamastymai labai tikslus ir i tema parodo ir tavo atsakymas. stripulis butent ir kalba apie "impulsyvia", neisisamoninta reakcija i vaiko elgesi. ir ta reakcija priklauso ne nuo situacijos, o nuo to, kaip ta situacija priimame. i ta pacia situacija ivairus zmones gali sureaguoti skirtingai butent todel, kad skiriasi ju poziuris. todel ir reikia vaiko auklejima pradeti pirmiausia nuo saves.


pritariu senai nieksei. nieko gero vaika nuo mazumes itikineti, kad jis menkesnis, nes "nera pinigu". juk is tiesu dazniausiai saldainio vaikui neperkam ne del to, kad "nera pinigu", o todel, kad, musu manymu, vaikui saldainius valgyti yra nesveika. tai taip ir sakykime - saldainius valgyt nesveika. geriau nusipirkim dziovintu vaisiu. arba jogurto. arba obuoli. saldainio neperkam ne todel, kad saldainis prabanga, kurios negalime sau leisti, o todel, kad galime rinktis ir pasirenkame sveikesni maista.



na, sutinku, kad ne kiekvienoje situacijoje, ne kiekvienam vaikui ir ne kiekvienas budas ssuveikia. musiskiams sis budas irgi veikia ne visada. bet net zinau kodel. o gi todel, kad apie tas svajones, fantazijas su vaiku kalbam pernelyg rimtai ir ilgai, ir vaikas is tikruju nusivilia, kai supranta, kad neketinam to daryti.
pokalbis turi buti trumpas, svajone pripazinta, hiperbolizuota ir nuleista juokais. o tada keiciam tema.

cia svarbiausi du dalykai: leidziam vaikui tureti noru. net jei norai nerealus ir niekada nebus patenkinti, vaikas turi teise noreti. juk ir mes kartais pasvajojame apie keisciausius dalykus. o pripazine vaiko nora isvengiame konflikto ir galime judeti toliau, neuzstrigdami su nusivylimu ir pykciu.

Laba,
Noriu papasakot savo istoriją, kuri įvyko šį rytą. Gal nesulauksiu pritarimo, bet gal patrsite ką tokiu atveju daryt. Pradėsiu nuo pat oradžių. Savaitgalis nebuvo labai ramus. Šeštadienį šventėm sūnaus ir mano gimtadienį. Daug svečių, vaikų. Viskas puiku. Sekmadienis lyg taip pat normaliai. Tik va pietų miego nėjo miegot, tai aš su vyru nuprendėm, kad anksčiau nakties miegu nueis. Bet ne mūsų sūnus sugalvojo 6 pamiegot, kaip sakant nulūžo... Mes ji prikeliam 8. Lyg tai viskas gerai, vaikas nepiktas. Na o kai ruošiamės miegot nakčiai viskas prasidėjo... Buvo kartu gulėta mūsų lovoj, ir leidom telika žiūrėt, kad tik neverktų, kad būtų patenkintas, Ir per langa ilgiausiai žiūrėjo... Sūnų migdėm pakaitom iki 00.30. Abu pervargom, bet pagaliau užmigo. Bet nesitikėjom, kad jis 7 val. ryto kelsis ir eis nežinia kur. Išpradžių pradėjo verkt, tai aš paglvojau, kad į tualeta nori , nunešu, o ten nieko, ir dar labiau verkt ir iš rankų krist, spardytis... Prasideda isterija, nešu i lovą kad nusiramintų, dar daugiau rekt... Sūnų perima vyras, tipo nešt prie teliko,o aš jam sakau kad jis to ir laukia, kad pagal ji šokinėtumėm. tai vyras kitam kambary tik ramiai pasėdėjo su juo ir lyg apsiramino. Bandė nešt i lovyte ir vėl ta pati isterija. Tai nusprendėm, kad tegu kitam kambari ir miega, pataisiau sofa, kad neiskristu apklojom ir jis toliau lyg snuadzia... Vyras susiruošė eit jau į darbą pro duris, kaip vaikis strykt į kojas ir vel rėkt. Tada jau ir telika ijungiau, bet nepadėjo, ir pas save į lova nešiaus, bet ten dar labiau rėkė, ir ramiu balsu snekėjau, kad tėtei tikrai reikia eit, ir bandžiau apkabint, bet niekas nepadėjo tai tada nebesusivaldziau ir kelis kart pliaukštelėjau per sėdyne. (Širdį skauda užtai) Palikau ant sofos verkianti ir nuėjau i kita kambari... Po kurio tai laiko girdziu lyg miega, nueinu apklot, ir vėl verkt pradeda... Jau nebežinojau ka daryt, tai kai dar karta pliaukštelėjau nusiramino ir kartu apsikabine užmogom pas mane savo lovoj...Atsikele po geru poros valandu kaip angeliukas, sypsoso patenkinats zaidzia lyg niekur nieko, bucki duoda, o man taip sirdi skauda del pliaukstelėjimo.

specialiai paryskinau si zodi, nes manau cia ir slypi konfliktas.

atrodo manai, kad vaikas SPECIALIAI jus erzino - laiku nesigule, atsigules nemiegojo ir tt. o juk taip nera - jusu maziui dar tik dveji metukai, savaitgalis jam buvo tikrai sunkus, sveciai, dovanos, gausybe ispudziu ir sutrikdytas dienos rezimas. normalu, kad isijaudrinusiam vaikui sunku uzmigti, bet galiausiai pervarges "nuluzo". nenuostabu, kad buvo irzlus - atsiliepe dienos ispudziai ir sutrikdytas miegas.

klausi, ka daryt? pirmiausiai, mastyma keisti. vaikas turi poreikius (pavalgyti, issimiegoti, pabendrauti su tevais), kuriuos butina patenkinti. jei pagrindiniai poreikiai nepatenkinti, apie koki nors "auklejima" negali buti ne kalbos - rezultatas bus isterija, pyktis, nusivylimas ir bejegiskumas.

negalima vaiko poreikiu matuoti suaugusiuju masteliais: tau atrode, kad svente puiki, dovanos, sveciai ir visa kita. o jam, aiskiai, buvo visko per daug, todel pervargo. tau atrodo, kad vaikas privalo uzmigti ir atsikelti tam tikra valanda, bet vaikas uzmiega, kai yra pavarges, ir atsikelia, kai pailsi ir tt. butina suprasti, kad tavo sunaus poreikiai ir jausmai skiriasi nuo tavo pacios poreikiu ir jausmu, ir i tai atsizvelgti.

Gal taip tik atrodo, bet svente vyko tik pora valndu, nes vaikai buvo panasaus amziaus kaip ir mano sūnus. Pietu miegas buvo laiku ir nakties miego ejo tuo paciu kaip visada. Buvo pavalges nieko atrodo jam netruko... Pagrindiniai poreikiai matenkint... Visada viską gauna, ką nori tą daro, tikrai nieko su vytu nedraudžiame, bet kai tokius šposus daro, man kantrybės trūksta...Beto dar tai kad pas vyrą jis greičiau nusiramina, tai beveik visada vyras ji ir ramina. bet šį ryta vyras turėjo eit i darbą ir taip jau vėlavo, tai likom dviese.

Manau vaikelis truputi issiderino,isejo is savo iprasto rezymo ,va taip ir gavosi tokia betvarke.Bereikalo ta vaika tampet,ir stengetes visaip itikti,butu paverkes truputi ir pats nusiramines.Del to plaiukstelejimo nepergyvenk labai,visom mamom taip pasitaiko.

Skaitai ir stebiesi, kad daugiausia cia mamos piktai-lyg saukianciai raso kurios tipo nemusa savo vaiku, bendrauja, analizuoja situacija, o cia atejusioms bando igrusti savo mastyma. JUK simta kartu buvo kalbeta kad kiekviena mama skirtinga, skirtingai buvo auklejama, kiekvienas vaikas unikalus, nepakartojamas, kiekviena situacija vel kitokia, tad negalima jau taip konkreciai sakyt-daryk ta ar ana. Tad mamos bandome graziai panagrinet ka darome ne taip, kaip iseiti is vienos ar kitos situacijo-bet nesaukiant viena ant kitos

"Visada viską gauna, ką nori tą daro, tikrai nieko su vytu nedraudžiame"
o štai taip negalima....jeigu visada viską gauna, tuomet ir šį akrtą reikėjo leisti vaikui išsiverkti, ..išsiožiuoti...jokiu būdu nepataikauti, na čia aš ipa galvoju, o kiekviena žinomama mama savaip padaro

na o dėl pliaukštelėjimo, dar niekam nepakenkė turputuką užkrėsti per šikutę..žinoma proto ribose