Įkraunama...
Įkraunama...

Kai labai knieti suduot

Buna... Bet suimk save i rankas,nes nuo tavo nervuku vaikui nebus geriau. Sukask dantis(tiesiogine to zodzio prame) ir pagalvok,tai laikina...
Atsakyti
Oi kaip zinoma busena....
Man taip geda :-[ As esu nesusivaldziusi. Kad uzstaugiau ant vaiko, tai net lekstes suskambejo! Ir zinoma, kad tai nei kiek nepadejo nei man, nei vaikui. Vaikas eme dar labiau verkti, o man taip negera "ant dusios" pasidare... kokia as karve... kuo tas mazulis kaltas, kad jam skauda, kad kazko jis nesupranta. As juk tam ir reikalinga, kad padeciau jam, kad paaiskinciau, kad pamokyciau, uzjausciau, paguosciau.... Tai dabar dazniausiai darau taip - darau pertraukele, iseinu i kita kambari, palikusi vaika sekundelei viena. Pati greit susikaupiu, atsikvepiu ir griztu pas vaika. Laiko uzima tiek pat kiek ir suskaiciuoti iki 10. Man padeda.
Suprantu, kad labai sunku. Maniskiui dabar irgi kalasi dantukai (iskarto du kruminiai). Naktimis beveik nemiegojusi, nes vaikas pabunda ir verkia kone kas valanda. O Dentinokso tuteliu sutepusi be skaiciaus, jau nebeskaiciuoju. Bet juk baigsis kada nors sitas kosmaras.
As tai daznai pagalvoju, kad po kokiu 12-15 metu, pradejus mano sunui brest, prisiminsiu as sitas dienas kaip pacias maloniausias ir lengviausias.
Atsakyti
Sako, geras budas nusipirkt piestuku ir juos lauzyt... Arba pagalvei duot i snuki. Arba issinuomot koki jausminga filma, pasiziuret ir apsibliaut.  Nu tuo momentu mazelis, be abejo, vis tiek kniauks, bet kadangi jis siaip ar taip kniaukia... O motinos nervine bukle irgi svarbi. Visi trys labai geri isbandyti budai  wink.gif
Atsakyti
Jo, Auges, pirmas nusiraminimo būdas - pasiguosti ir išsilieti..Kai jau prisipažysti pati sau kas darosi, lengviau pasidaro.
Maniškė jau didelė ir tai kartais kantrybė nelaiko...Kai parlekiam namo, tai ir valgyti norisi ir apsitvarkyti reikia, ir žinias noriu pažiūrėti. O kai dabar mokytis reikia, manoji niekaip neranda užsiėmimo, trinasi, trukdo, o aš ir taip vėluoju su atsiskaitymais, tai tikrai baisus piktumas paima - bet kadangi jau apsitryniau su vaiku, tai pykstu ne ant jos, o turiu ką mintyse keiksnoti wink.gif
O tokie pykčio protrūkiai man dar atminty sėdi...O kaip gėda prisiminus, kai aš vieną naktį ant jos taip kaukiau, kad ryte kaimynai papriekaištavo, kad galėčiau su vyru ir tyliau naktim bartis  :-[ Siaubas kažkoks...nežinau, kaip paguosti, tai nepraeina, nes vieni vargai keičia kitus, vaikas auga, jo problemos taip pat.
O pyktį išliek kaip Noa rašė, pagalvę apdaužydama, gali į pagalvę įsikniaubus išsirėkti visa gerkle (padeda, nes išeina tas piktumas su riksmu). Kartą žiūrėdama kaip manoji šiaip sau rėkia, pradėjau ją mėgdžioti ir vaidinti kad ir aš rėkiu. Iš pradžių labai supyko, bet kai aš už ją jau garsiau "verkiau" pradėjo klausytis  tongue.gif Bet čia taikytina kai tavo gera nuotaika...
Atsakyti
Kai dantukai kalasi tai padeda patepti medum arba Dentinox geliu.
Pilvuko dieglius tai mankštelės padeda pašalinti, tik deja jas reiktų parodyti, aprašymas nebus aiškus.

O kai šiaip negerai tai maniški nuramina ir net pralinksmina toks monas:
Pasisodinu ant kelių, apsikabinu ir linguoju "Mylu mylu mylu - pilna šikna ylų  :smile.gif, kad dievulis pamylės - visos ylos išbyrės" Ir tada "BiR-BiR-BiR-BiR" kutenu abu šonus visų pirštų galais. ;D
Atsakyti
As galvojau, kad cia tik musu tevelis taip "uzsiima" su vaiku. Paprasai "paziurek vaika", ir sedi - ziuri. Tik ziuri.  >:( >:(
Atsakyti
Mūsų išbandyta priemonė: taip pat pradėti rėkti [img]http://www.smileydictionary.com/images/smileys_cat/screaming.gif[/img] arba nuvesti ir pastatyti jį ten, kad nematytų mūsų ir užsiimti savais darbais nekreipiant net mažiausio dėmesio. aišku, tai lengviau padaryti tėveliui, o man vėliau ir gaila pasidaro to nuolat bestaugiančio vaiko, tai paiimu apsikabinu ir pradedu aiškinti, kad taip negražu daryti, kad ir mes galim lygiai taip pat pradėti rėkti. Padeda.

P.S. ...buvo ir man tokių akimirkų, kad dabar gėda pasidaro prisiminus... :-[
Atsakyti
Pamenu kaip as galvojau kad esu baisi mama, ir net pas psichologe norejau eiti.  Kodel? Mano tuometiniu supratimu pykti ant savo vaiko negalima. O as pykdavau, ir ne tas zodis kaip. O ka daryti, kai vaikas bliauna pora valandu be perstojo, nors is kailio issinerk, niekas nepadeda.
Dabar saves nepuolu kaltinti del pykcio priepuoliu, nors ju zymiai maziau. Gal antras vaikas ramesnis, o gal as pati kitaip reaguoju. Buvo pora kartu kai palikau verkianti ir isejau i lauka atvesti, nes jauciau kad jei susinervinusi paimsiu, tai jis tikrai nenurims, o as dar imsiu ir apsauksiu ar pakratysiu, maza ka, geriau jau tegu vienas pabliauna pora minuciu.
Dar labai padeda kai svelniu balsu as jam aiskinu kaip as ant jo pykstu, kaip man jo gaila - na tiesiog iskalbu visus jausmus kylancius tuo metu, isvadinu ji durneliu  ir visaip kitaip. Kol kas nesupranta - o kalbu svelniai, tai ziurek abu ir nurimstam. Arba pradedu nesamones visokias varyt, kad juokas imtu, sau bajerius paskaldau taip sakant... Bet sitos priemones tai tinka kol dar nervai neisisiubave...
Atsakyti
kai maziukas pravirksta, primenu sau, kad jis ir as tai kaip vienas organizmas, viena visuma.  na o jeigu jis mano dalis, nu neiseina pykti smile.gif (cia panasiai kaip ant savo rankos - nesupyksi)

turiu susirasiusi apie 20 punktu - ka daryti, kad nuraminti verkianti vaika (cia is savo patirties surasiau, kas tinka maniskiui). atsiverciu ta lapuka ir bandau visus variantus.

aiksu, jeigu mazius verkia del dantuku dygimo vargu ar nuraminsi.  tuomet gal reiktu tartis su teveliu ir pamainomis maziuka ziuret. kad kiekvienas turetumet sansa pailset. be to ir vaikas rimsta, kai atsiduria ant kito zmogaus ranku.
Atsakyti
Na, man kartais irgi nedaug truksta, kad pratrukciau :-[ Griztu, mociute mus palieka, vyras dirba po darbo, dar tie karsciai savo padaro... Ir vakariene paruost, ir kambarius apsitvarkyt, ir rubus issilygint... Ir dar daug viso kito... O cia mazius kaip tycia ima zyzt; aisku, i lauka iseinam, maziui tuoj visokiu akmenuku prireikia pasieskot, jau ir murzinas ziurek :-/ Bet sitai dar visai nieko palygint su pykcio priepuoliais, kai tampa nevaldomas :-X taciau jie dazniausiai aplanko, kai tetis jau buna grizes; matyt, ko labiausiai pasiilgsta, tam daugiausiai oziu parodo wink.gif Na, kai isiuntu nuo maziaus zyzimo, uzdarau duris ir iseinu i kita kambari (beda su svetaine - ten duru ner...). Jis, aisku, atbega is paskos ir tampo nervus toliau. Na, bet paskui kazkaip pavyksta suimti save i rankas ir sudominti maziu kuo nors - jam, pavyzdziui, juokinga, kai as pradedu muses baidyt balkone. dar mazius megsta vartyt albumus "nusiraminimui"; kartais priima pasiulyma atsigert sulciu ar suvalgyt sausainiuka biggrin.gif Ir taip namuose isivyrauja taika ir ramybe... ;D
Atsakyti
Miela Salvija, paskaityk "perestukinus" wink.gif. Galima nelyginti, nedaryti valgyti, netvarkyti kambariu, nesinervinti del suteptu drabuziu. Tai smulkmenos. Na, patvarkysi kambarius kas trecia-ketvirta diena. Kam reikalingi tie tvarkingi kambariai? Vyrui? Vaikui? Taigi dzin jiems. O jei tvarka tik Tau reikalinga, tai ko save kankinti? Kur prasme? Maistas? Na, sumustiniai bus pora dienu is eiles, is bado nemirsit. Tik vaikui kokia kose isvirti - mazai vargo. Uztat visa demesi, laika, likusias jegas galesi vaikui skirti.

O kai vaikelis atsigaus, baigsis pilvuko ar dantuku skausmai, tada galima sugrizti prie iprasto gyvenimo budo smile.gif. Svarbiausia tinkamai prioritetus nustatyti smile.gif.
Atsakyti
Miela Norge, aciu uz patarimus. Deja, netvarkyti kambariai, sumustiniai, nors ir tik 2 dienas is eiles, nepriimtina mano gyvenimo budui :smile.gif Demesys vaikui irgi skiriamas maksimalus, kiek jo gali skirti dirbanti mama biggrin.gif
Vaikelis mano atsigaves (jau beveik dvieju metuku bernas :smile.gif), taip kad pilvuko ar dantuku skausmai musu jau seniai nebekamuoja ;D

O kas del prioritetu, tai kiekviena ar kiekvienas nusistato juos tokius, kokie jam atrodo tinkamiausi, taip kad... :-X wink.gif
Atsakyti