QUOTE(bliadinukas @ 2008 02 21, 10:32)
Siulau moterim pries gimdant, menesi padirbti vaiku darzelyje. Matai, kad vaikai tave nervuoja- reiskia anksti gimdyt, palauk.
Moteris, sugebanti gimdyt ir mama -yra du skirtingi dalykai.
nu nu, taip tik atrodo. As dirbau darzelyje, tada dar net nevedusi buvau, kantrybes ohoho kiek turejau. Turejau 2 grupes. Net minties nebuvo vaika purtiti ar ant jo rekti, man net sake , kad esu jiems per gera, tevai dekojo kad esu tokia nuostabi, supratinga. BET viena yra dirbti su svetimais vaikais nuo 9 ryto iki 17 ar 18 val ir gryzus namo kristi ant sofkytes, ilsetis, o kita 24 val buti su vaiku, kuris kiekviena nakti keliasi, sokdina, rekia kad gerti nori. TAD visai nebutina dirbti tam darzeli. Viskas priklauso koki vaika augini ir koki nori uzauginti.
QUOTE(LINCE @ 2008 03 15, 08:32)
Mano pupai jau treji.Judri kaip kipšiukas , o iš katrybės išvesti irgi sugeba puikiausiai.
Ne visada pavyksta, bet ,manau, kad mums tiko toks susikalbėjimo būdas.Kai siausdama peržengia visas ribas ir nereaguoja į pastabas, ramiu veidu nuvedu į jos kambarį ir pasakau:"pabūk ir pamąstyk, kai pagalvosi,ką darei negerai, pakviesk mane".Paprastai tai suveikia.Jei kviečia isteriškai ,nereaguoju.Jei veržiasi išeiti, ramiai grąžinu.Iš pradžių būna triukšmas, bet labai greit nurimsta.
Visada susitaikymo metu prašau pasakyti,ką darė negerai ir kodėl supyko mamytė.Paprastai labai protingai paaiškina, pvz.piešiau ant sienų, mėčiau žaislus ir t.t.Tada prašau atsiprašyti, nes mamytei labai skaudėjo širdelę, kai ji išdykavo(apsikabinam , pasibučiuojam, jei yra tėtis, ir jo atsiprašom).
Kartais tas ''mąstymas'' trunka labai trumpai, bet nenusileidžiu, kol nepasako, ką negerai darė.
Man pačiai buvo atradimas, kad "mąsTymas"duoda gerokai geresnių rezultatų, jei elgiuosi ramiai.Jeigu išveda taip iš kantrybės, kad pliaukšteliu, tai visas procesas užtrunka daug ilgiau ir VISADA esu apspjaudoma
Kai elgiuosi ramiai , niekada nesispjaudo.Vadinasi , mano agresija iššaukia jos agresiją.
Juokingiausia, kai ji svetimiems pasakoja, kad mąsto
Žinoma, būna situacijų, kai jaučiu, jog jau perkanda ji mane ir nori labai greit "susitvarkyt",bet bandau nepasiduoti.
Pabandysiu jusu siuloma oziuku tramdymo buda.
Sunku mamoms auginancioms hiperaktyvius ar seip velniuku priryjusius vaikucius.
Nuo mazens as buvau beproto smalsi ir lysdavau kur jau tikrai pavojinga. Tevai 3 kartus veze man siuti tai kojas , tai ranka, o kiek dar visu kitu traumu. Ir seip mama sake kad jau manes nebutu tarp gyvu, nes buvau uzlipusi prie atviro lango, vos spejo mane sugauti bekrentancia. Ir galejo nors 100 karu kalbetis apie ta pati-vistiek savo dariau.
Tad dabar auginu dukryte, kuri tokia pati kaip as buvau, lipa ant lango-tfu tfu tfu-jis visad uzdarytas. As jos maldauju, prasau graziai-nelip, neklauso, juokesi, savo daro. TOKIE VAIKAI kaip as, mano dukrai ir tt (vyras irgi nesaldainiukas tevams buvo, tad mes kaip ir turim dukryte du viename)-TIESIOG ignoruoja, jie nemoka klausyti, mes tik pasimokame is klaidu, bet juk nelauksiu kol kas jai(tfu tfu tfu) atsitiks. PASiMETUS JUODAI
P.S neperseniausiai prasiskele kakta namie bebegiodama ir ka jus manot-toliau begioja, neziuri i zeme, kojos kliuna, krenta