Kai labai knieti suduot

labai taikliai pastebejai, Regido "jei sauki, vadinas ir as galiu saukti, kai man kas nepatinka, jei pliaukstelsi per rankute, kuri lenda prie rozetes-duosiu tau atgal tik pasitaikius progai ir ne tik tau, bet ir kitiems vaikams: kaip sauksi-taip atsilieps)."
isitikinu vis labiau.....siandien isbandziau nauja taktika ir vakara praleidome super, be barniu isteriju saukimu.... kai jis kazka [pradedavo oziuotis saukti, reaguodavau kaip mazas vaikas, nusisuku susivepiu atseit verksiu )))) iskart puola guosti na aisku tai ne iseitis bet jam matyt buvo gerai kad i ji krei[iamas demesys. aplamai nutariau velniop tuos indus ar valgio gaminima, zaidziau su vaiku kol atejo laikas miegot tada uzsiemiau ))))))))

vai vai, kokia nuomone. kas gi butu, jei visose gyvenimo situacijose pultume daryti tai, kas knieti? gi tuo zmogus ir skiriasi nuo gyvuno, kad kontroliuoja savo impulsus. gi ne sunys mes, kad pultume kandziotis, kai knieti, ka? jau kai man labai blogai buna, uzsidarau vonioj ir verkiu. bet iki tol stengiuosi balso nekelti. nes jei susinervuoju, viskas gi, nebekontroliuoju situacijos. tik savo pykti demonstruoju.

Norvegijoje visur rasyta prirasyta, kad suduoti vaikui, net ji purtyti (!) draudzia istatymas. jei vaikas nueitu ir pasiskustu, pvz., ji aptarnaujanciai medseseriai (cia tokia sistema, kiekvienas savo medseseri turi), oi butu problemu dideliiu.

tarp kitko, pastojusi paaugle gali nueiti pas savo medseri, kuri ja nuo kudikystes pazista. ar narkotikus vartojantis vaikas. ir su vaiku ten dirbs, jam pades. jei mergaite nores, jai medikai aborta padarys, po visu privalomu pokalbiu atkalbinejanciu nuo aborto. ir jei vaikas nenores, kad tevai suzinotu, jie NIEKADA nesuzinos siu faktu. tai bus irasyta i medicinine kortele, kurios tevai neturi teises pamatyti. jei vaikai patirs kad ir psichologini smurta seimoje, nueis pas ta savo medseseri ir sulauks kvalifikuotos pagalbos. visas tinklas veikia vaiku labui. jei tevai turi auklejimo probleju, irgi gali kreiptis ten pat - gaus patarima.

mano mazajam dabar 9 menesiai. iki siol dukart per nakti keliasi valgyti. ir medsesuo mus uzrase nemokamai konsultacijai pas.... kudikiu psichologa. mat gal vaikuciui neramu ar pan., kad jis prabunda naktimis. o jei pasiskuciau, kad mane nervai ima ir noriu suduoti, tai mane pacia nukreiptu pas psichologa

be galo idomu paskaityt apie patirti is kitu saliu...tik man kazkaip biski keistai visa tai skamba...toks ispudis kad yra skatinamas pasitikejimo augimas ne tarp tevu ir vaiku, o tarp med seseliu ir vaiku....idomus tie norvegai

na gal ir ne visai taip. vaikai, kurie pasitiki tevais, kitur ir nesikreips. cia neva visuomenes rupinimosi vaikais israiskos forma.
zinau viena istorija, kai jauna mergaite laiptineje isprievartavo. lietuvoje. ir zinote, kokia buvo jos mamos reakcija? 'ir gerai, ir zinosi, ir neisi daugiau niekur taip velai, ar as tau nesakiau, kad neitum. taip tau ir reikia. stai tau pamoka dabar!!!!'.

o mergaitei gi ir fizine ir psichologine trauma. ir ne tik del isprievartimo, bet ir del to, kad mama nuo jos nusigreze, kai labiausiai reikejo jos pagalbos. tai kaip tam vaikui padeti? tai stai, norvegijoje yra sveikatos centrai, kur vaikai gali gauti KVALIFIKUOTA pagalba. psichologo, ginekologo, ir t.t. neretai tevai galvoja, kad labai gerai savo vaikui pataria ar pan. o is tikruju patys nenutuokia, kaip tokioj situacijoj geriausia elgtis, nes nera kvalifikuoti, o pataria tik per savo patyrimo/sugedimo prizme. ir net patys sau nepripazista, kad nenutuokia nieko. arba buna, kad paaugliai maistauja pries tevu nuomone, kad ir kokia ji bebutu. o kai pataria svetimas zmogus, kad ir tokio centro specialistas, tai klauso. o ir patys tevai gali kreiptis i centra patarimo. taip kad tai nera pasitikejimo skatinimas ne tevais, o specialistais. galima sakyti, kad jie - tarpininkai tarp tevu ir vaiku ir patarejai.

Aš šiandien saviškei sudaviau ryte ir gana stipriai, tad visą dieną ant dūšios stovi negerumas. Mums ryte išeit į daržą - katastrofa, dukra spardosi, visus rūbus, kokius beaprengčiau - nusirengia, išmėto, plaukus išsipina, o dar tėtis trypčioja prie durų ir sako, kad į darbą vėluoja, o mama taip vaiką išsiauklėjo, kad nesusitvarko..Niekam nerūpi, kad mama jau visa savaitė po pusę valandos į darbą vėluoja, tad ir nesusilaikiau, bet kas keisčiausia, kad dukra apsiramino ir nustojo isteriškai rėkt. Kaimynai turbūt galvoja, kad mes kiekvieną rytą egzekuciją vaikui darom...
Žodžiu, jaučiuos bjauriai.
Gal kas patarsit kaip sutramdyti dukrą, kuriai 3,5 metų. Ignoravimas ir dėmesio nekreipimas į jos ožius nebeveikia, nukreipimas dėmesio į kitus daiktus, žaislus ar kt. neveikia, kutenimai neveikia, vyras kaltina mane, kad aš išsilepinau, o man atrodo, kad čia didelis OŽYS apsigyveno, nes toks amžius, bet kaip jį IŠGYVENDINT, kad jis neardytų visų šeimos santykių? Kai reikia skubėt, o čia tau atsigula prie kojų ir daužo rankom ir kojom į grindis?? Tada taip ir niežti plot per užpakalį...

zinai as manau kad viena karta sudavus nieko tu nusikalstamo nepadarei. mes irgi esam zmones su emocijom jausmais ir kartais nesusitvardom, juk netalzai jos istisai!. mano sunui uz keliu dienu sukaks 3 metukai nu zinok situacija vienas prie vieno alei du vandens lasai, tik pas mus tokie "uzeina" kai einam miegot. rekia draskosi pludasi (kad eiciau lauk kad nenori manes kad nemyles niekados)...as dazniausiai stengiuos absoliuciai ignoruot jo ozius ir varyt toliau savo politika (tarkim, sakau svelniai mazuti gulk ant soniuko mama tave apklos, paskaitys knygute, jis tycia rekia neeee nenoriu nereikia ir tt...as pakartoju ta pati tik biski grieztesniu labiau pakeltu tonu). kartais griebiuos nelabai gero budo bet veikia, santazuoju ji bet palieku pasirinkimo laisve visada: JEIGU tu manes neklausysi, TADA as ta ir ta darysiu arba to ir to nedarysiu ir visada stengiuos pazada vykdyt kad jis negalvotu kad as cia tusciai grasinu. dar vienas negeras dalykas kuri darau ir kuris padeda, tai pasakau gerai, jei tu isterikuoji jei mamos tau nereikia, tai iseinu. ir pradedu eit. kaipmat pasikeicia vaikas....niu nezinau ar padejau tau savo patarimu, vaiku amzius panasus yra musu,gal pagelbes? savo vaika auginu viena nuo pat gimimo, neturiu zyziancio vyro pasoneje bet kazi ar yra skirtumas? sekmes tau dziaugsiuos jei padejau

o as tai skaiciau kaip zydai judaistai vaikus aukleja. tokiam tinklapy skaiciau. zmogus idomu atveji aprase. norejo vaikams plaukus apkirpti. mazaji apkirpo be problemu. o stai vyresnysis uzsispyre nors tu ka. tas zmogus ji sodint ant kedes, anas begt nuo jo. zodziu, pirminis impulsas buvo griebt ta vaika ir jega sodint, kirpt ir dar ausis nutampyt, jei spyriotusi. bet jis susivalde. nusprende, kad jam rysys su vaiku svarbiau, negu tie plaukai. ir pasiule, kad vaikas atsistos pries veidrodi, ir tevas kirps ten, kur vaikas parodys ir leis. vaikas pasijaute labai svarbus ir gerbiamas. o galiausiai ir tie plaukai buvo nukirpti. gale straipsnio buvo moralas, kad savo prievarta parodome vaikams, kad jie yra silpni, menki, kvaili. ir kad ju asmenybes nepaisoma. lieka nuoskaudos. ir kas is to, kad savo trumpalaiki tiksla pasiekiat. ilgalaikej perspektyvoj nieko gero.

katik skaiciau tokioj knygoj vieno mokslinio tyrimo rezultatus.
fizines bausmes, iskaitant ir nestipru sudavima bei purtyma, patyre vaikai atsilieka nuo tokiu bausmiu nepatyrusiu bendraamziu protavimu, problemu sprendimu.
buvo tirti 14 menesiu vaikuciai. tie, kurie nebuvo baudziami, deliones ir kt. protavimo reikalaujancius uzdavinius iveikdavo kur kas geriau. bausti vaikai neprotaudavo, neieskodavo problemos sprendimu. taip pat ir tie vaikai, kuriems mamos neduodavo norimu daiktu, kad pvz. vaikas nesusiteptu, ar kad nesulauzytu to daikto, ar kad netvarkos namie nedarytu. bausdamos vaika, ribodamos jo judejimo ir kitokia laisve, verciame ji buti pasyvu ne tik fiziskai, bet protiskai. stai koks rezultatas. mamos, laisve vaikuciams!

straipsnis siandieniniame delfyje, 'Devynios alternatyvos fizinei bausmei
' http://www.delfi.lt/...php?id=13765699

Visų pirma manau, buvo tiriami stipriai per maži vaikučiai. Nemanau, kad tokio amžiaus jie supranta fizinės bausmės reikšmę ir apskritai bausmės.
Gerai: dauguma mamų pasisakė, kad vietoj mušimo, vaikas yra nuvaromas į kitą kambarį ar kampą. TAi veiksminga. Jūsų pasisakyme, yra TIK vaiko laisvė. Prašau atsakyti, kaip išauklėti vaiką, kad jis jaustų PAREIGĄ, jeigu jam suteikiama visapusiška laisvė

Man šitas patarimas labai patiko Būtent, kad tėvai yra suaugę ir turi rodyti gero elgesio pavyzdį, o ne pasirinkti lengviausią kelią kaip kokie bevaliai

Sveikutės, nusprendžiau savo nuomonę ir aš išsakyti

Na, maniškiui jau 13 mėnesių beveik Taigi, labai puikiai padeda visiškas vaiko ignoravimas (jau aišku buvo minėta). Kas dėl klyksmo, ausų būgneliai neplyš visgi, o jei bijai, įsidėk kamštukus , o rimčiau tai tiesiog sukandi dantis, užsimerki darai ką nori, kad negirdėtum to klyksmo. Manau daugiau kaip 10 min vaikas neišklyks, pamažu nusiramins.
Tiesa, su tokiais mažiukais ypač svarbu atskirti, ar tai tikrai ožiukai, ar pagalbos šauksmas, gal ką skauda, vaikas jaučiasi blogai, nerimas jį kamuoja ir pan. Jei įsitikini, kad ožiukai, ignoruoji.
Nebeatrenku, kuri minėjo, kad vaikas pradeda dusti, mėlynuoti. Iš tiesų reikia būti budriai, bet tik labai išskirtiniais atvejais gali kas nors blogo nutikti. Maniškis irgi taip darydavo. Tiesiog reikia apsišarvuoti kantrybe Bet jei jau vaikas tikrai siaubingai įsirėkė ir tikrai matot, kad blogai jaučiasi, tiesiog paimkit vaiką ant rankų, pabučiuokit, pamyluokit. Tik jau jokių moralų, prašau. Bent jau su mažiukais.
Beje, balsą kartais tenka ir man pakelti Šiaip esu labai nervuota, bet manau gana neblogai susitvarkau su ožiukais. Ir negalvokit, kad mažiukai nieko nesupranta. Supranta, ir labai daug, tik dažnai apsimeta Dar veikia jei jau visai neklauso, pvz. daužo klaviatūrą, tiesiog švelniai bet tvirtai patraukiu ranką ir paaiškinu, kad taip negalima. Žinoma, tai yra kartojam , bet ir aš kartoju. Bet labai padeda, kai net nekreipdama dėmesio tiesiog švelniai neleidžiu. Tada ateina, pasisukioja ir nueina savo keliais O tėveliui sunkiau, jam labai trūksta kantrybės , todėl man geriau išeina su vaiku susitarti, bet vaikas tėvelį labai myli


1.nu kaip pažiūrėsi Tiesa, ir man yra tekę per rakytę pliaukštelt, bet daugiau nežadu.
2. taip, tikrai mes žmonės, bet talžymas tai jau atleisk, bet čia jau net ir vieną kart gyvenime
3.tai ką tu aprašei, visiškai neignoravimas o būtent savo politikos varymas
4.kartais tai visai neblogas būdas, jei tai nevirsta tikru šantažu ir naudojamu nuolat be to, jei pasakėte, kad vaikas bus nubaustas ar kažko teks atsisakyti dėl blogo elgesio ir pan. , tai būtina tai ir įvykdyti, kitaip jokio efekto nebus
5.va, čia jau yra ignoravimas kaip ir tik gal užtektų pasakyti, "jei nenusiraminsi, aš išeisiu" neakcentuojant, kad tau mamos nereikia, nemyli ir pan.

Beje, Hacone parinkti pavyzdžiai yra tikrai labai geri.
Tiesa, kažkuri klausė ką daryti kai vaikas atsisako rengtis, daužosi ir pan. kai reikia kur išeiti. Labai neblogas būdas yra išrinkti porą komplektų rūbų ir leisti pasirinkti vieną. Taip pat vyresniam vaikui tinka įtraukimas į rūbų tvarkymą, susidėjimą pačiam ir pan. O leidimas pasirinkti iš dviejų pasiūlytų alternatyvų tinka bet kurioj situacijoj, nes taip vaikas pajaučia, kad ir jis gali turėti savo nuomonę, rinktis, daryti sprendimus ir pan. Tai labai gerai veikia vaikus.

Nu lyg ir tiek Nepykit, kad taip išsiplėčiau