Kai labai knieti suduot

pilnai sutinku kad kai nekreipi demesio dazniausiai nustoja oziuotis, nes mato jog nera reakcijos, nors kartais nepadeda,

kas del musimo (turiu omeny pliaukstelejima per sedima) tai maniske (pvz kad ir sivakar) tiek jau miego nori kad uzsimerkus sedi lovytej o verkia ir nemiega, tai jau kai labai isiverke truputuka pliaukstelejau suverke ir uzmigo, turbut suveikia tai kad pliaukstelejimas nukreipia mintis kitur,

aisku patarimu galima prisakyti "visa maisa" bet kai reikia ivykdyti tai sunkoka, siaip stengiuosi su mazyte pailseti, kol nedirbu ir nereikai mokytis galiu prigulti diena su ja, tai ir nuotaika buna geresne, tada ir i kaprizus ir visus kitus veiksnius issaukiancius musima ziuri ramiau, bet aisku jei neiseina geros nuotaikos islaikyti iki vakaro tada buna

ir tas patarimas kad iki 10 suskaiciuoti man labai veiksmingas tik nevisada iseina taip padaryti

siaip del smurto kur jau su melynem ir kt tai esu labai pries, pati esu nemazai gavusi nuo mamos ir maciau kaip sese gaudavo kai nevalgydavo tai iki siol jauciu trauma ir tikrai jau nemusiu savo vaiko, ir siaip manau gal iseis susikalbeti po kiek laiko su maze savo, gal po kokiu metu mazdau, jai daba 16men.

reziume kad reikia LABAI tvradytis ir dazniau pagalvoti jog vaikas mato pasauli savaip ir neiko cia nepadarysi kai kuriu dalyku negali suvokti tam tikrama amziuje, pvz kad i rozete negalima pirstu ir t.t.

sekmes visoms susikalbejime su vaikais

šiaip įdomus požiūris: gaila sesės kuri gaudavo lupti už tai, kad nevalgo, bet savo vaiką lupi už tai, kad nemiega

jeigu isveda is kantrybes tai ir suduot reikia ypac jei piktnaudziauja ozius rodo - ir tik nereikia vaidinti kad niekada savi vaikui ne viena nesat sudavusi, kad ir labai minkstai per sedimaja - tokiu tevu nebuna

Na taip, kas turi sukalbamus vaikus, ramius it avinelius, tiems labai sunku isivaizduoti, ka jaucia tevai tokiu vaiku pykcio priepoliu metu: sakai, prasai, 1000 kartu aiskini, o jie kaip uzkereti gincijasi, priestarauja, rekia ir t.t.
su jais kalbi ramiu tonu-negirdi, net nesistengia, iseini is kambario-kazkiek suveikia, bet jei tai yra ne metu neturintis "angeliukas" ir taip garsiai klykia reikalaudamas neleistino "dalyko", kad vos ausu bugneliai neplysta, vat ka tada daryti??? - nemusi, aiskinimai vargu ar pasieks ju ausytes (pirmiausia tu turesi perrekti, kad isgirstu, ar suklustu...), ka tada daryti??? Tikrai esu pries musima, bet balso tono pakelimas kartais neisvengiamas, nors apsurdas ima po to, kaip atrodai is salies... bet tai didesniam vaikui gali taikyti, o ka daryt su pypliu, kai sis piktybiskai erzina, ir baramas juokiasi ir toliau darbuojasi? Tikrai buciau dekinga, jei kas pasiulytu auksine taisykle tokiais atvejais.

esu pora kartu pliaukstelejusi per dubcyte (ant juoko taip) kai jau visai neklause, o siaip nemusu kai smarkiai rekia, atsiklaupiu priesais (kad akys viename lygyje butu), apkabinu stirpiai ir kalbu, dazniausiai padeda, o jeigu ne tai iseinu i kita kambari

Ir kodėl aš netikiu?.... Nu meluojate, brangiosios. Suimi į rankas ir rėki visa gerkle? Tipo tai yra geriau? Esu daugiavaikė mama, tai man iki 10 suskaičiuot per mažai, man reikia bent iki 50, o tokiai pramogai aš neturiu laiko, kai vaikai sukarpo mano drabužius spintoj. Patarsit susodinti juos ir ramiai kokį pusvalandį aiškint apie gyvenimą? Arba nuėjus sukarpyti jų drabužius - kaip jūs man, taip aš jums? (čia kažkur apie negirdėjimą viena mama reiškėsi, kad ji po kelių dienų vaikui primena, kad jis neva jos neklausė, tai ir ji jo dabar neklausys... - vaiko piktumo atmintis prie geriausių norų nesiekia nė kelių valandų) Nu nenusišnekėkit.

Sykį kalbėjausi su mama, kuri augino ir užaugino 4 bachūrus (man truputį paprasčiau, nes turiu ir mergaičių). Tai nelabai įsivaizduočiau bent minimalios tvarkos namuose be fizinių bausmių, tebūnie tai čia minėtas "pliaukštelėjimas per pampersą".

zinoma, kai daug vaiku tada graziuoju susitvarkyti daug sunkiau , bet kai yra tik vienas.... tada visai kitas reikalas

Mano mama ir augino 4 vaikus: vienintelė dukra esu aš ir kiti 3-mano broliai. Tokių dalykų, kurie vyksta šių dienų gyvenime, tais laikais nebuvo: dabar vaikai žino savo teises, tėvai "fiziškai išnaudoja" savo vaikus, jei šiems liepia dirbti įvairius buitinius ir ūkio darbus" ir dg. kt. dalykų vyksta, prieš kuriuos tėvai yra bejėgiai. Gal tai yra geresnio gyvenimo formulė? Vaikai dabar yra kur kas sumanesni nei augome mes, o materialiniai dalykai gadina žmogų - juo labiau vaiką. Pabandyk vaikui įrodyti, kad reikia draugauti su tuo vaiku, kuris nėra toks gražus, bet turi gerą širdį, kad svarbu ne tai, kiek Onutė turi Barbių, Baby Born'ų ir dar kt. prašmatnybių, bet kokia ji mergaitė... Auklėjimas yra itin sudėtingas reikalas, kai realybė supanti vaiką yra kitokia... "Jei tu nenupirksi man kompiuterio, tai aš eisiu gyventi pas Onutę, nes jos tėvai tai jai visko nuperka..."ir tu įrodinėk vaikui meilę, jei jos negali pačiupinėti, paturėti, pažaisti ir t.t.
Vaikas NORI ir savo norais diktuoja savo elgesio modelį: nenupirksi-neklausysiu.
Ačiū Dievui, mano pačios vaikai dar nėra tokie, bet tikrai aplink daug tokių pvz., todėl jaudinuos dėl ateities, kuri jau šiandien turi pamatus, o kaip toliau? Prisipažinsiu, kartais niekaip nepavyksta susitarti be tvirto pliaukštelėjimo...graužies paskui ilgai, bet jauti, kad tai nėra tas ilgalaikis teisingas problemos sprendimo būdas, išėjimas išų kambario-veikia, bet tik tą kartą, paskui vėl kartojasi tas pats, bėda yra turbūt ta, kad pati nesu tikra, ar gerai elgiuosi...
O štai tik ką metukų sulaukęs sūnus jau dabar parodo tokias charakterio subtilybes, tokius pykčio ir klykimo priepolius, kad nekreipti dėmesio negali, nes ima trūkti jam oro, pamėlynuoja...bijai, kad neuždustų, nes ką tada pasakys medikai, jau nekalbu apie kitus...KĄ DARYTI TOKIU ATVEJU??? Niekas negali net įsivaizduoti, kol nepamatė, visi galvoja, kad tai many problema (pavargo mamytė), niekas net nebando padėti, patarti ir t.t. Lieki TU, TAVO VAIKAS IR VAIKO PYKTIS. Bandau apsikabinti besikandžiojantį, besispardantį, beatsilošiantį ir galva betrenkiantį į mane savo sūnų...ir skaudu taip, kad net žodžiais sunku apsakyti...Paleidi ant grindų-spiegia, klykia iki amo netekimo...ir tada eini gelbėti...tokia tai patirtis, todėl labai suprantu tas mamytes ir užjaučiu... Mušimas, manau, šią situaciją dar pablogintų, nes agresija būtų beveik garantuota... GAL TURIT KAS KĄ IŠ PATIRTIES PATARTI???

Siandien vyresniosios paklausiau ar esu as pikta mama ar daznai baruosi. Ji man atsake, kad - pasirodo visai netiketai - neesu pikta mama ir baruosi tik kartais. (Vaje, net bijau pagalvoti, kas tada darosi pas jos klasioke namie ). Tada as jos paklausiau, ar ji bijo kad ja pradesiu musti. Dukra juoktis pradejo, lyg anekdotus pasakociau.

Taigi - savo vaiku niekada nemusiau ir neplanuoju tuo uzsiimti. Gal as ju nemusu, nes mano vaikai geri. O gal mano vaikai geri, nes as ju nemusu?

Mano dukra jau yra gavusi i kailiuka, bet paklausta, ar teveliai ja skaudziai baudzia (bara, musa), atsako "ne", bet "pyksta, kai as negraziai elgiuosi arba gincijuosi". Gerai, jei galima apseiti be "berzines koses", bet vaikas vaikui nelygu. Pvz.: as gal 10 kartu drausminu ramiu tonu, bet kol ant jos neuzreki-neisgirsta. Ka tada siulot daryti? Nuolat kelti tona? - kas man visai ne prie sirdies? Aisku, musti-nera problemos sprendimas, bet kartais tai yra priemone, kad tave isgirstu, kai siautulys buna apemes virsu ir jokie kiti zmogiski budai nepadeda sutramkdyti situacijos.
As visada svajojau aukleti be rykstes, deja...kai namuose yra vyras, jam tas 10 kartu klaupimas pries vaika atrodo kaip nebuvimas mamos autoriteto seimoje, tad prie auklejimo prisideda ir tetis pirmiausia savo grieztesniu tonu, o jei nesiliaujama tenka griebtis ir krastutiniu priemoniu...

ot man idomu kaip trriju metuku padauziuka kampe islaikyt?
Papildyta:



sveikute zinai, maniskiui stai uz savaiteles bus 3 metukai. keleta kartu ir jam buvo uzeje panasiu priepuoliu. kai mokiausi univiere, mums kaip pasirenkamas dalykas buvo psichine sveikata. destytoja gan idomiai aiskino kad kai vaikas isterikuoja (ne tik vaikas) jis tarsi uzsimirsta, jis negirdi nemato nejaucia kas vyksta aplink. is tos busenos ji gali isvesti lengvas sokas. pvz pamenu mano senelis laaabai svelniai vos juntamai dure man i sikniuka su adatele. tikrai jokio skausmo nebuvo, bet tu tarsi atsipeikeji: ups kas ka tik buvo? as savo vaikui to nedariau, bet esu pora kartu sliukstelejusi truputeli vandens jam i veida. kaip mat nusiramino atgavo kvapa susitaikem. tik tas sokas kaskart turi buti kitoks nes prie to paties ilgainiui pripras.
laimei maniskiui pasitaiko nedaznai, pastebejau kad tokie priepuoliai buna jam kai as pati bunu pavargus, nevalingai tarsi atsiriboju nuo jo (mieliau noriu pagulet nei vaikytis kamuoli po kiema)...zinau kad tai yra negeerai bet teisingai sakai, apart vaiku esam ir mes, tevai ir esam zmones ir ilgainiui nuivargus su savim nieko negali padaryt. pastebejau kad taip buna kai gauna mazai gryno oro (dabar gi visi ratuoti esam kieti is masinos i namus tiek vaikas temato to oro). tikrai stengiuois jei orai leidzia prie juros nuvaziuot, siaip pasivalkiot po kiema ir tt
nu cia tik mano tokia nuomone, mano pastebejimai kas liecia mano vaika. as saviski stengiuos lepinti, pagal galimybe kuo maziau jam sakyti NE, bet mainais reikalauju kad manes klausytusi. dabar yr taip kad jei as poasakiau NE vadinasi NE maniskis net nebando gincytis (normaliomis salygmis aisku). niekad nesu pakelus rankos pries ji..kazinau

Aciu uz pastebejimus ir patarimus, Katiusa. Mano dukra pora metu ir 1 diena vyresne uz jusu suneli, taigi isivaizduoju, ka reiskia maza padauziuka islaikyti kampe, kai vaikas netelpa savam kailyje...anuomet mes su dukra bandydavom tik susitarti graziuoju, nes bet koks tevu silpnumo protrukis budavo suprantamas ne taip, kaip noredavosi (jei sauki, vadinas ir as galiu saukti, kai man kas nepatinka, jei pliaukstelsi per rankute, kuri lenda prie rozetes-duosiu tau atgal tik pasitaikius progai ir ne tik tau, bet ir kitiems vaikams: kaip sauksi-taip atsilieps). Taciau sunkesnis periodas (bent jau mums) yra 4 - 5 metai...tada kampe pastovi, kaip ir viskas gerai, daug dalyku supranta, suvokia, bet elgiasi priesingai, lyg tycia: dukra - tikras veziukas. Gal vaikui sunku priprasti, kad seimoje yra mazas broliukas, kuriam as atiduodu turbut 80 proc. savo demesio, nes nuo gimimo jis toks reiklus, opus ir siaip lepus...
Bet va su tuo sunum tai vargstam jau nuo mazens...(anksciau minejau , koki pikciuka turim, nors tikrai mielas lipsnus vaikis, kaip lapinas, bet savo ragiukus turi kaip seno briedzio ).