nu jo jau cia tas musima kur jus snekat per veidus ir ttt tai jau cia smurtas pries vaikus, bet apie plausktelejima per minkstaja be melyniu tikrai nematau nieko blogo, ypac maziukam aisku daznai nieko gero , bet karts nuo karto . butina paaiskinti del ko bent jau mum padeda . gal ir nelabai cia kokia taktika, bet pakolkas supranta uz ka nes turim beda kaip uzeina isterijos priepuolis truks plis pasiekti savo , susikisa ranka i burna ir apsivemia . nors mes dar tik metuku. kaip siulot auklet? i kampa nepastatysi ,pritupimu irgi dar nepdarys ,o va per subynyte gaves( kiek jaucia per pampersa) baigesi toki oziai .retai buna, bet jau kaip buna tai su zaibais.
bet as vistiek pasilieku prie tos mienties, kad dirzas ar rykstele namuose turi kaboti nors karta turi but parageves su reikalu dideliu ,ne siaip
ir neriekia cia but visom sventom ))))))
Aš, net nežinau, ar aš prieš ar už tokį auklėjimo būdą. Tikrai esu savo vyresnėliui užtrenkusi , bet po to ojojoi kaip blogai jaučiausi. Ir verkiau aš, turbūt labiau nei jis.
Aš, tik bijau, kad kai vaikui suduodi (nors ir paaiškini jam už ką) jis tai supranta kaip leistiną dalyką: vadinasi, paskui darželyje ar mokykloje irgi gali muštis. Juk pareis ir paaiškins, kad draugą prilupo už tai, kad jis nedavė jam mašinytės. Kaip aiškinti tada, kad muštis negerai kai pats muši
Aš, tik bijau, kad kai vaikui suduodi (nors ir paaiškini jam už ką) jis tai supranta kaip leistiną dalyką: vadinasi, paskui darželyje ar mokykloje irgi gali muštis. Juk pareis ir paaiškins, kad draugą prilupo už tai, kad jis nedavė jam mašinytės. Kaip aiškinti tada, kad muštis negerai kai pats muši
Aš esu prieš mušimą,aš jo netoleruoju,nors kartais tikrai nirisi per užpakalį suduoti,tačiau aš susitvardau,suimu save į rankas
labai lenga pasakyti, bet sunku padaryti. patarimu pilna zurnaluose, internete, kaip susitvardyti ir nerekti ant vaiko ar jo nemust jo. taciau ne visada pavyksta tu patarimu ivykdyti. manau, geriau viena karta su rykstele suduoti negu ant vaiko rekti. dazniausi, kai apsauki vaika ar i subine duodi, tai gailiesi, pamastai kad galejai kitaip pasielgti, taciau tuo momentu negalvoju, o darai.
TODEL PATARIMAS VISOMS: PIRMA PAGALVOKIM, O PASKUI DARYKIM.
TODEL PATARIMAS VISOMS: PIRMA PAGALVOKIM, O PASKUI DARYKIM.
Bet kaip sazine paskui grauzia, kai apsauki savo mazuteli ar per uzpakaliuka uzploji Man tai geriausias receptas - stengtis paciai nepervargti arba vaika uzimti, kad neliktu laiko raganauti. Nors labai sunku nepervargti, o kai pavargsti, kiekviena smulkmena erzina.
Tikrai taip, pastebėjau, kad vaiko elgesys labai priklauso nuo tavo pačios savijautos. Jeigu atsikėlei susierzinusi ir be nuotaikos, - tai žiūrėk vaikas dar ir papildomai paerzins. O jei atsikėlei geros nuotaikos, - tai žiūrėk nėra problemų visą dieną, žaidžia kažkur tai, padaro ką pasakai.
Na manu, kad musti tikrai labai negerai,bet kartais ir pati nesusitvardau,bet atradau gana nebloga buda.Jeigu manes neklauso arba nenori girdeti vaikai ka as jiems pasakau tai tuomet ir as ju kita karta neklausau ir paaiskinu, kad atsimeni, kai as taves prasiau ir sakiau tu neklausiai tai ir as dabar negirdziu,ir labai geras budas uzdrausti kazka jiems padarius savaite eiti i lauka, zaisti su plesteisanu ar kompiuteriu,reikia drausti tai ka jie labiausiai megsta.T ai tikrai padeda.
QUOTE(Ramunelyte @ 2007 05 21, 15:35)
labai lenga pasakyti, bet sunku padaryti. patarimu pilna zurnaluose, internete, kaip susitvardyti ir nerekti ant vaiko ar jo nemust jo. taciau ne visada pavyksta tu patarimu ivykdyti. manau, geriau viena karta su rykstele suduoti negu ant vaiko rekti. dazniausi, kai apsauki vaika ar i subine duodi, tai gailiesi, pamastai kad galejai kitaip pasielgti, taciau tuo momentu negalvoju, o darai.
TODEL PATARIMAS VISOMS: PIRMA PAGALVOKIM, O PASKUI DARYKIM.
TODEL PATARIMAS VISOMS: PIRMA PAGALVOKIM, O PASKUI DARYKIM.
Bet kad ne visada taip išeina...
Man tai kartais knieti iki pažaliavimo pliaukštelt, ypač už kaprizus (nors toks mažas nedaug tų kaprisų dar turi).
Bet vis pagalvoju, kad liks vaikui pasąmonėj agresijos kruopelytė. Mane mušdavo (ir būdavo už ką), bet ir pati mušdavu šunį už tai, kad jis neklauso, aprėkdavau, nors pati dar labai maža būdavau. Su tokia pačiu juoduliu viduj žiūriu kartais ir į savo vaiką ir ne vaikas kaltas, o mano pasąmonė, mano tėvai, kurie mušė, o juos mušė jų tėvai... Dėl pačio mušimo (veiksmo) aš nepergyvenčiau - juk tas skausmas ir bausmė tik minutei. O vat ta pasislėpusi agresija - ir laikaus tos minties užsikabinus.
Tik pasvarstau kartais, gal žmogui įgimtas vidinis niršimas
Bet vis pagalvoju, kad liks vaikui pasąmonėj agresijos kruopelytė. Mane mušdavo (ir būdavo už ką), bet ir pati mušdavu šunį už tai, kad jis neklauso, aprėkdavau, nors pati dar labai maža būdavau. Su tokia pačiu juoduliu viduj žiūriu kartais ir į savo vaiką ir ne vaikas kaltas, o mano pasąmonė, mano tėvai, kurie mušė, o juos mušė jų tėvai... Dėl pačio mušimo (veiksmo) aš nepergyvenčiau - juk tas skausmas ir bausmė tik minutei. O vat ta pasislėpusi agresija - ir laikaus tos minties užsikabinus.
Tik pasvarstau kartais, gal žmogui įgimtas vidinis niršimas
QUOTE(Coccinela @ 2007 06 05, 11:42)
Man tai kartais knieti iki pažaliavimo pliaukštelt, ypač už kaprizus (nors toks mažas nedaug tų kaprisų dar turi).
Bet vis pagalvoju, kad liks vaikui pasąmonėj agresijos kruopelytė. Mane mušdavo (ir būdavo už ką), bet ir pati mušdavu šunį už tai, kad jis neklauso, aprėkdavau, nors pati dar labai maža būdavau. Su tokia pačiu juoduliu viduj žiūriu kartais ir į savo vaiką ir ne vaikas kaltas, o mano pasąmonė, mano tėvai, kurie mušė, o juos mušė jų tėvai... Dėl pačio mušimo (veiksmo) aš nepergyvenčiau - juk tas skausmas ir bausmė tik minutei. O vat ta pasislėpusi agresija - ir laikaus tos minties užsikabinus.
Tik pasvarstau kartais, gal žmogui įgimtas vidinis niršimas
Bet vis pagalvoju, kad liks vaikui pasąmonėj agresijos kruopelytė. Mane mušdavo (ir būdavo už ką), bet ir pati mušdavu šunį už tai, kad jis neklauso, aprėkdavau, nors pati dar labai maža būdavau. Su tokia pačiu juoduliu viduj žiūriu kartais ir į savo vaiką ir ne vaikas kaltas, o mano pasąmonė, mano tėvai, kurie mušė, o juos mušė jų tėvai... Dėl pačio mušimo (veiksmo) aš nepergyvenčiau - juk tas skausmas ir bausmė tik minutei. O vat ta pasislėpusi agresija - ir laikaus tos minties užsikabinus.
Tik pasvarstau kartais, gal žmogui įgimtas vidinis niršimas
Pyktis - natūrali reakcija,kai eis pervarges, nemiegojęs ir suerzintas iki negalejimo. JĮ suvaldyti - menas, man taip neiseina, todel maniskis kartais gauna per minkstaja. Blogai, bet manau, kad dauguma mamu cia rašanciu nori atrodyti geresnemis, nei yra istikrųjų.
Idomu, kaip jos sutvarko vaiko ožiukus, kai jis tikrina kantybe ir daro viską, ko negalima? Tiesa, yra tokia laida "auklės" tai va ten mamos stengiasi graziuoju ir švelniuoju būdu auklėti mažiukus - baisesniu vaiku nesu mačiusi.Aš už sveiką auklėjimą - ne mušimą, bet ir griežto žodžio pasakymą ir paaiškinimą kodėl negalima ir pagal amžių - už nuobaudas ožiams atėjus.
QUOTE(Limcamca @ 2007 05 25, 09:51)
Tikrai taip, pastebėjau, kad vaiko elgesys labai priklauso nuo tavo pačios savijautos. Jeigu atsikėlei susierzinusi ir be nuotaikos, - tai žiūrėk vaikas dar ir papildomai paerzins. O jei atsikėlei geros nuotaikos, - tai žiūrėk nėra problemų visą dieną, žaidžia kažkur tai, padaro ką pasakai.
Šimtaprocentinė teisybė