QUOTE(Yvette @ 2011 02 10, 14:37)
oho. Aš tai dažnai pagalvoju koks nuobodus gyvenimas buvo, kol nefotografavau
Ar žinai tą jausmą, kai turi idėjų, nori bėgt laukais, fotkint, nagai niežti, rūroj skruzdėlės nusėdėt neleidžia. Va apie kokią nerąmybę aš kalbu. Praradau ramybę. Nes dabar atsikeliu ir guluosi su minti ką kaip kur nufotografuot, kaip sudėliot, kokias spalvas paderint, kokių detalių nusipirkti... Kažkoks apsėdimas pasidarė. Anksčiau ramiai sau filmą žiūrėdavau vakare, o dabar iš to prakeikto flikro neišlendu. Su vyru skaipu susirašom vakare, nes jis į džipų forumus įlindęs aš į foto.
Tiesiog didelį procentą minčių dabar atima fotografija. Man net galva nuo to sukasi. Čia kaip koks pvz saldumyno vaikui davimas pirmą kartą gyvenime. Kol nežinojei kas tai yra, gyvenai ramiai. O va paragavai ir nuo šiol tavo gyvenime atsiranda nauja eilutė..
Na, sunku išsireikšt. Gera labai turėt hobį. Mano bėda, kad aš karštakošė ir kai jau imuosi, tai visa savim. Negaliu savęs paskirstyti viskam. Na, galiu atvirai pasakyt, per fotografiją mano šeima gerokai kenčia.
Juk kaip išmoksi, jei nesulauksi kritikos 
atitrauktos užuolaidos, šviesa- šoninė, ISO 200, F 2, išlaikymas 100, o draugė iš šono palaikė reflektorių... nu aš nežinau ar čia susitvarkiau su tuo reflektoriumi, nes pirmą kartą jį naudojau... reflektorius aukso spalvos 
aš gal norėčiau ryškaus to geltono daikto 
Apakau, negaliu komentuot. 
Reik is anksto galvot, nes ner jau ka ir kirpt.
