Pozityvių NEligoniukų pavėsinė - 3

Robyte, , tu tokia jauna, ir tokia išmintinga... Visos mergaitės įsiklausykit į jos žodžius... jokio pykčio likimui, ramybė, meilė ir šiluma. Ačiū, kad esi!

apie gimines tai taip ir yra. Visai neteisingas mokymas, kad atsitikus bėdai, tik artimieji padės. Kartais, kaip Robytė sako, jie nustebina, o pagalbos sulauki iš to, iš ko visai nesitikėjai. Žinoma, ne visose šeimose taip.

___________

Robyte, tu kaip vaistininkė, tark žodelį apie "Gesavit 50". Mano onkologė sakė, kad jis dabar "ant bangos". Rekomenduojamas vartoti organizmo gynybiniams mechanizmams palaikyti, kai yra diagnozuotas onko susirgimas.

Robyte nuostabioji, aš taip pat maniau, kad .Gabija.rašė apie tave!

[quote=Patriccija,2011 03 02, 22:40]

Dar noriu Rasų lankelės paklausti dėl mts kauluose-stubure? Ar Mamytei labai skaudėjo, ar jai buvo labai skausminga atsikelti iš lovos?
Mane jau šiandien norejo paguldyti į ligoninę, išsiprašiau, ryt jau anksti važiuoju su sese(ji veža) gultis, nes vakar kai kėliau rūbineje viena ranka paltą staigiu judesiu, koks skaumas stauigus per juosmenį...oi, nepraeina. Tai gydytojos taip ir sakė reikia guldytis ir reikėjo gultis iš pradžių spinduliavimui. Kiek kartų Tavo Mamytei, Rasyte, spinduliavo????

.GABIJA. Tu lig šiol kaip saugai savo Mamytę, nesakydama diagnozės, tokių vienetai žmonių, o gal jau dabar pasisakiusi? Kiek Tau liko chemo? Pavasarėja, juk sanatorija šviečias TAU

Patricija niekada nelygink savo ligos su kitų.Viskas bus kitaip, o prisivarysi baimių.Išdžiovins tuos skysčius ir vėl būsi greitukė.Privalai būti.
Gerai , kad turi protingąjį telefoną , galėsi ir toliau dalyvauti.

Mama apie vėžį nežino, nemanau , kad mokėtų taip apsimesti.
Liko dar du kartai.Po 5-o turi pakeisti stentą.Galvojau, kad išims ir viskas , o teks pirktis ir naują dėtis.Gerai , kad žada narkozę.Kai gauni 4-ą chemo , jau atrodo, kad nebe toks baisus tas pragaro ratas.
Dėl sanatorijos nežinau.Visas chemo baigiu spalio , balandžio pabaigoje.Duotų kelialapį į Turkiją... , o Lietuvėlėje tokiu metu dar šalta.Ir vyrą gaila be maisto su kiaušiniene ir koldūnais palikti.
Susileidau 5-ias Grasalvos , ryt vėl pasitikrinsiu kraują.Taip dar nebuvo, kad taip neatsistatytų.

Labas vakariukas
Buvau pas daktarytę - viskas gerai, nieko blogo nerasta... Esu visa " paskendusi " nuotaikoje. Kol galutinai neišgirsti, tol nėra ramu. Dabar beliko pilvelio daktariukai Klaipėdoje. Ten turėjau būti dar lapkritį - na gal kaip nors įsipaišysiu į dienotvarkę....

Aš su klausimuku. Ar kam yra tekę leistis tokius vaistukus - Olfen 2ml ir Neurorubin 3ml (tai kai suprantu yra B vitaminai). Ar yra kas, į ką reiktų atkreipti dėmesį. Anotacijose kaip visada prirašyta... Žadu leisti pati... Tetukui, nes labai naktimis skauda rankelės nuo pečių iki pat pirštų. Šiandien šeimos gydytoja jam prirašė ir sakė, jei nepadės , siųs pas traumatologą.... O mes manėm, kad tai dėl širdelės gali būti....


***

Robyte - negaliu tavimi atsistebėti ir nustoti žavėtis tavo stiprybe ir dvasingumu, tavo požiūriu į viską , kas tau nutiko. Sėkmingiausio tau gydymo ir sveikatos...

Gabija - ar pirmą kartą už stentą irgi mokėjai? O naują ilgam įstatys? Prajuokinai mane su kiaušiniene ir koldūnais... Čia tikriausiai didžiosios dalies vyrų toks meniu kasdieną būtų. Mano tai tikrai - ypatingai koldūnai, kur viduje bulvės (fuuuj)

Patricija , gerai, kad turi tokį telefoną - galėsi bent kitur dėmesį nukreipti, o mezginio neturi. Atsimenu, kai mamytė gulėjo, viena moterytė atsigulusi , nes negalėdavo sėdėti, mezgė ir mezgė. Galvodavau, kad jai nelabai patogu, bet tikriausiai kiekvienas susiranda sau tinkamiausią būdą niūriam ligoninės laikui praleisti. O tave tikrai dar suremontuos - tavęs dar Amerika laukia...

Dziuguuu, kad viskas geraiiii, valiooo!
Olfen leidosi sesė leidos kai skaudėjo kaulus,sąnarius. Nieko tokio blogo nepastebejo po suleidimų.

Ačiū, o ar skausmus nuėmė? Tetukas naktim nepamiega. Tik nesenai sužinojau, jau tikriausiai tiek begalėjo kentėti. Kiek klausiu, viskas gerai. Nemėgsta gydytoju...

rasu lanka gerai kad atsakymas geras Neurorubina leidziau labai daug pries diagnoze,nes gyde mane nuo trysakio nervo uzdegimo Ir olfen,ir diklofenac vienu momentu.Norejau rasyti kad nebuvo jokiu salutiniu...bet prisimeniau kad buvo,anotacijoje neurorubino raso:kartais -“kąsnio” jutimas gerklėje,nu va tai man tas "kasnis" atrodo pastoviai gerkleje buvo

robyte ,parasiai apie Transfer factor,gal tikrai tie papildai tokie veiksmingi Musu viena forumete (dabar ji cia neraso,bet zinau kaip jai sekasi) DONRA vartoja tr.factor jau ne vienus metus,sako kad tik jie padejo jai atsigauti po ligos,ir nors jai 3 kartus per savaite dialize,nuo to jau niekaip nepabegsi,bet sako jauciasi puikiai.
Kazin,kokia kaina daugmaz?

As vakar ir prirasiau "paklode",paskiau galvojau kad nereikejo bet jau negalejau nutrinti.Sutinku su romantike " NIEKAD kitas zmogus nesupras KAS yra tavo sieloje."
Papildyta:

man nenueme,bet manau del to kad priezastis skausmo buvo kita.

Mane ir labai sujadino sita musu diskusija.Kazkodel man labai gaila optimistes ,is vienos puses-sunkiai serganti mama,kuri yra ne uz 100 km,o kitoje valstybeje,o kitoje-du visai dar mazi vaikai,kuriais kiek suprantu rupinasi ji viena...ir tie banalus pinigai laaabai reikalingi,kad jie pragyventu.O musu Lietuvoje puikiai zinote kokia situacija su darbu ir t.t.Gerai jeigu salia yra suprantantis,o gal ir nelabai vyras ,o jeigu jo nera? Kas pasirupins jos vaikais?
Ir man atrodo optimiste daro viska ,ka gali,ir atvaziuoja pas mama,ir nori paimti ja pas save...

Labiausia gyvenime nenoreciau kad mano vaikai jaustu kalte del mano ligos,kad netapciau jiems nasta.Tikrai nereikalauciau is ju NIEKO,kad tik jie butu laimingi

Cia dar daug kas priklauo nuo zmogaus...mano mama po sunkiausiu stuburo operaciju,kai negalejo pajudeti po keleta menesiu ,gulejo Kaune,Vilniuje viena,tevelis buvo juroje,uzdirbdavo pinigus,nes operacijos ir vaistai kainavo nemazai ( noriu pasakyti kad didziuojusi savo tevu,jis man vyras is didziosios raides),mes su sese buvom dar vaikai,mamyte tik dziaugesi kad galim vienos gyventi be jos,ka mes vaikai galejome padaryti? Jokiu kitu giminiu Lietuvoje neturejome.Niekada neisgirdau nei zodelio priekaistu is mamytes .Aisku ,kai ji gulejo Klaipedoje ligonineje-vaziavau su sese pasikeisdama kasdien,ir valgyti visada vezdavom,ne tik sau gamindavom(man buvo gal 12 metu,sesei 7).
Mano drauge neseniai istvere kaulu ciulpu transplantacija,pragulejo Vilniuje visiskai viena puse metu,manau isivaizduojate kokios bukles po ,ko gero ,sunkiausios chemijos,kuri tik buna ir po pacios proceduros.Jos tetis mire praeitais metais,sesiu broliu ji neturi,mama isvaziavo dirbti i Anglija,nes nebuvo kitos iseites...Ta mergina sake man,jeigu as tik zodeli pasakyciau,mama butu su manim ,bet kas is to kad mes sedetum apsikabine,o is ko mes valgytum? Is ko moketum uz buta Klaipedoje? Ji pasake kad jai butu tada zymiai sunkiau viska pernesti ir ji kiek galedavo slepdavo nuo mamos savo bukle.
Ji tikra saunuole,viska istvere Juk mes negalim pasirinkti savo likimo,kazkas salia sunkiu momentu gali tureti artima zmogu,o kazkas ne.
Po gydymo si nuostabi mergina nuvaziavo pas mama ir jie kartu praleido net 3 menesius

P.S. dar ji pasakojo kad vienas is sunkiausiu dalyku jai buvo nuolat palatoje budintis kaimynes vyras Issivaizduokite,kaip jaustis jaunai merginai,kai salia nuo ryto iki vakaro sedi svetimas vyras,o dar savijauta labai bloga.Palata buvo dviviete.Aciu dievui po transplantacijos ja pervede i kita palata.
[/quote]
Sveikutes dar karteli.Noriu tik patikslinti,kad siuo metu mama jauciasi geriau,kalbejau su ja telefonu ir skype kasdien susiskambiname.Mama Lietuvoje siulo man gyventi su vaikais is jos invalidumo pasalpos.Tik tokia iseitis butu.Bet man zema butu imti is mamos pinigus,net pagalvoti apie tai negaliu,O paciai eiti darba(siuo metu abejoju ar ji ir gauciau Lietuvoje,kai yra tokia bedarbyste)nebutu imanoma.nes reiktu rupintis mama.Dar patikslinsiu,kad kai vaziavau i Anglija,mamos sveikata buvo gal tik siek tiek geresne.Bet ji tam nepriestaravo,nes,matyt buvo tikra,kad man nepavyks ir grysiu.Bet,kai pamate,kad turiu darba,prasidejo prasymai ir reikalavimai,kad gryzciau atgal.O zinote,kas paskatino mane isvaziuoti?Lietuvoje darbo neturejau-virs metu prastovejau darbo birzoje.Kai tik potencialus darbdaviai suzinodavo,kad turiu 2 mazamecius vaikus,paprasciausiai nebeskambindavo Ir dar.Kai budavo striuka su pinigais,mamos sunkiai priprasydavau,kad paskolintu.Tekdavo maldauti vos ne valanda.Nors tikrai pinigu turejo,nes dirbo ir tetis,ir jos invalidumo pasalpa budavo pakankamai didele.Pykdavo ant manes ir nuolat sakydavo,kad pati save ir savo vaikus turiu issilaikyti.Tai butent to ir siekdama isvykau i Anglija.Bet stai ir vel blogai Nors dabar didziaja dali savo atlyginimo skiriu brangiems mamos vaistams,vitaminams ir daugeliui kitu dalyku,kurie Jai pakeltu nuotaika ir butu malonus sirdziai.Pagal galimybes,stengiuosi,kuo dazniau gryzti,buti su Ja.Ir jei Jos sveikata,neduok Dieva pablogetu,net negalvodama begciau pas Ja.Taciau siuo metu,keleta valandeliu ji pabuna ir viena.Danai tetis gryzineja is darbo,brolis uzsuka.Visi dirba ir gyvena viename mieste.Be to,kai Ji buna viena.mes bendraujame po keleta valandeliu skype.Matau Ja ir man ramu.Ir net jei man kartais atrodydavo,kad jai kazkas ne taip,skambindavau iskart teciui-jis gryzdavo ir paziuredavo.Tai manau,kad siuo metu mama neturetu jaustis nepriziurima.Siuo atveju,manau,kad budama Anglijoje,darau viska,ka tik galiu,kad mama jaustusi mylima ir,kad Ja rupinamasi.Bet vis del to,to zinojimo neuztenka ir orisi padaryti dar daugiau.Ir vis tiek sazine grauzia... Esu pasimetusi vis dar...

Man rodos tavo Mamyte yra šiek tiek egoiste, gyvenk ir nesisielok, bus viskas kaip bus, kaip Dievuis duos. Kad ramiau butu pagerk raminamuju lasiuku kokiu nors nestipriu, o gal ir stipresniu reiketu. Laikykis! Visu gyvenimai sudetingi, bet tu dabar savarankiskai gyveni ir rupiniesi savo vaikuciais. Juo labiau, kad namuos yra tetis ir brolis!

Labai, labai...

As irgi maitinau abu savo vaikus jau su augliu, bet nezinojau. dabar darau genetiniu tyrimus, kad mano vaikai zinotu ar yra nesiotojai, ar perduos si bloga gena savo vaikams. Mano mociutei buvo kruty auglys, bet operavo ir isgyveno ilgai ilgai ir mire nuo senatves, jos dukrai - mano mamai kruties vezys, operavo, pragyveno 5 metus ir zuvo katastrofoje, mamos puseserems is mociutes ir senelio puses kruties vezys, viena jau mire, kita gyvena jau 20 metu, man kruties vezys Kaip dabar pamaciau, visos susirgom panasaus amziaus apie 40-45 metu.
Jeigu ka surasit, parasykit, bet as manau kad netiesa. MP patenka i skrandi, ten rystis, virskinimas, zarnynas... Netikiu.

Buvau jusu kaily, tik mociute buvo ne ligonis, bet jau amzius ir ligos buvo ir buvo matyt kad arteja kelio galas. Nenoriu daug plestis, ns siandien buvo 5 chemo, truputi pavargus, bet as rasyciau kaip Gabija. Padeti tiek kiek gali, bet savo ir savo dukru gyvenimo taip lauzyti negalima. As nelauziau. Man irgi primygtinai buvo siuloma parvaziuoti ir gyvent is pensijos, o vaziuoti pas mane buvo grieztai atsisakoma. Verkiau, naktim verkiau, pykomes, grasinau Paskui nusamdziau PUIKIAS (duok dieve joms sveikatos) moteris ir abi nusiraminom. Problema issisprende Jau 4 metai kaip palaidojom, sazine negrauzia, nes as padariau viska ka galejau. Zmogus nebuvo viena, gyveno iki paskutinio atodusio savo namuose, buvo aptarnauta ir net kai norejo buvo ipilta isgert Atsisveikinau irgi laiku, dar sypsojosi, o po savaites jau isejo.As per tuos 3-4 metus kol ji silpo. susiradau geresni darba, padariau nedidele karjera, isejau dekretiniu su gera alga, pakeiciau gyven, vieta i sostine, seima stipri ir tt. Nesigailiu, kad nepasidaviau spaudimui. Cia mano patirtis. Spresti jums


Rasu lankele, puiku Geros naujienos mums laaaabai reikalingos