Pozityvių NEligoniukų pavėsinė - 3

Sveikutės,Mergaitės Visas sveikinu su pavasariu. Sunkiai, bet vis tiek jis palengva ateina... Tokios diskusijos čia verda...


Visiškai sutinku su Arūne... Negalima čia pasakyti, kaip pasielgti. Situacija ypač sudėtinga. Nei pamokyti, nei ptarti, nes visi teisūs .... jei ne kitiems , tai sau tikrai...
Vienas laikas yra dabar, kitas, kai mamytės nebebus... Va, tada pasirodys kaip ir kas buvo dabartiniu metu... ir perkratinėsim kiekvieną akimirką tūkstančius kartų ir gyvensim dabartį (tuokart tai bus praeitis) jau pagal kitą scenarijų, tik, deja be pagrindinio vaidmens atlikėjo...Kalbu ne tik iš savo patirties bet ir iš savo kitų mylimų, kurie neteko artimo. kartu su tuo nutekėjo ir 9 metai gyvenimo(ne tik savo, bet ir kitų šeimos narių) - dabar eina 10-ti - jau atsigauna....tikrai,matydama tą dramą sau buvau pasisakiusi, kad šito nekartosiu.Su savo mamyte visą ligos laiką buvau kartu, bet dabar gailiuosi, kad nebuvau su ja naktimis jos nameliuose, nors dienas praleisdavom kartu. Bet be galo džiaugiuosi, kad praleidau kiauras paras paskutines dvi savaites ligoninėje. Ir visas chemijas atlaikėm, ir visai negalvojom išeiti Tenai.....Ir už tai esu Dievuliui dėkinga, nors jis ir pakeitė mūsų pasirašytą sau senarijų .
Tikrai, spręsti tau -ir tai nepakeliamai sunku.

***

Gavau histeroskopijos atsakymą, bet kadangi atėjo į namučius, tai daug ko nesuprantu, nors ir su kompo pagalba. Rytoj einu pas savi ginekologę, kad man paukščių kalbą išverstų Bet , tikiuosi, kad viskas gerai, nes ir gydytoja operavusi minėjo, kad jei reiks, ji prirašys savo ranka, kaip toliau elgtis...

Ačiū, aruniuk

Kai mama atvažiavo chemijai į klinikas - jau nežinau - turbūt kokiai 10-15 ir mes pasakėm palatos moteriškėm, kad norėsime būti prie mamos per naktį, viena moteriškė išrėžė pamokymus mamai (nors pagal amžių - už mamą geru 20 metų jaunesnė), kad ji yra savanaudė, naudojasi vaikų gerumu ir pan. Mama tąsyk susimąstė. Ir pasiūlė jau tą naktį mums nepasilikti. Tai per visas beveik 30 trijų parų chemijų (buvo dar ir kitokių) su mama nenakvojom gal kokias 3-4 naktis.

Aišku, tada mama buvo pakankamai stipri - blogybė buvo per naktį lašantys vaistai. Mes pažiūrėdavom, kaip laša, žadinadavom sesutes, nes sesutės tuo metu miegodavos (jokiu būdu ne visos!!!) O iš ryto - į darbą ir t.t.

Tiesiog ir mums su sese, ir mamai, ir tėčiui (kuris tikrai jaudinosi ir išgyveno būdamas už 150 km) taip buvo ramiau. Po chemijų iš karto veždavom mamą tuos 150 km namo, nes ji taip norėdavo. Gal ir kiek įprato prie mūsų dėmesio, bet kai buvo silpnesnė po operacijos - klinikose būdavo lovų, į kurias be pagabos vargiai beįlipdavo.

O ir man būnant kartu būdavo pačiai ramiau.

Turiu būtinai pasakyti, kad dėl mano naktinėjimų nesulaukiau nei pusės žodžio priekaištų iš savo antrosios pusės. Tuo metu jis irgi savaip tempė jungą.


Taip kad mes su sese susidėliojom savo pagalbos planą. Bet beveik garantuoju, kad jei būčiau sakius, kad naktį turiu būti su vaikais - mama nebūtų prieštaravus. Ir taip daug kartų sakydavo, kad daug vargo su manim, kad nebūnu su vaikais ir pan.

Nežinau, bet gal toks jūsų tėvų elgesys apskritai yra noras, kad grįžtumėt į Lietuvą bet kokia kaina? Ar jie neprieštaravo, kai jūs išvykot?
Nes šįkart keliose vietose teko sutikti lietuvaite (prekybos centruose, oro uoste), kurios jau 5-8-10 metų Londone, ir pačios sakė, kad tėvai pyksta, nori, kad jos grįžtų....

Vat apie tai ir kalbėjau, kad netgi tokiose situacijose, kai rodos visa siela, visu kūnu buvai su artimuoju, vistiek perkratinėji savo sąžinę, ir turi jai priekaištų. Todėl geriau, kad jų liktų kuo mažiau.

dar man nepatinka, kad vis buvo minimi pinigai, padėtis,... visa tai niekai... užgyvenama... vėliau bus galima grįžti į tas pozicijas, kurias išsikovojote mater. prasme. O dabar susitelkti į kitką, - visiems suglausti pečius ir būti kartu sunkią mamai akimirką.

patikėkit, sergančiąjam labai reikia gero žodžio, dėmesio, ir ne per kokį skaipą ar kamerą.

____________________________


Papildyta:

Na matai, ... liuks, Rasyt!

sutinku su jumis 100%, pinigai uždirbami, sveikatos ir artimo žmogaus nesusigrąžinsi.

Labai sunku patarti, Tu pati, nepataisoma optimiste, turi apsispręsti ką daryti. Mano gyvenime irgi labai, labai svarbus žmogus buvo (a.a.)Mama. Kai tetis mirė(a.a.), mama be jokių priešinimųsi, bet didžiausiu malonumu atvažiavo gyventi pas mane.Jei tetis butu pasilikęs, jis būtų stengęsis gyventi savo namučiuose.
Mama rūpinausi labai, kartais būdavo sunku, kai paciai man lašino chemiją Doxorubiciną ir Taxoterą(2007m.), buvo sunkoka, kai ji keldavo naktelėmis. Bet labai gailiuosi už vieną sakinį pasakytą Mamytei paskutinėmis dienomis, kai ji kramtė, kramtė ir nenurydavo...piktai pasakiau JAU NERVAI NELAIKO,RYKIT,RYKIT, viskas seniai sukramtyta. O po kiek laiko sužinojau, kad prieš mirtį Jai jau buvo atsisakęs rijimo refleksas...Rodos, kodėl aš ją taip įskaudinau...Mamyte irgi mane labai mylejo, bet kelis kartus sake, kad "tu taip manim rupiniesi, ką aš daryčiau be tavęs, ir numirusi tave šauksiuosi..." Ir pirmą naktį, kai ji buvo pašarvota, aš sapnavau, kad ji sako man "Man čia taip negeerai, čia bėga iš manęs"..aš sapne sakau jai "Tai sakykit ten kam". Ji"sakiau(liūdnai taip), bet KAD ČIA NIEKAM NESVARBU.

oI, KOKIA LIŪDNA GAIDA, RAŠAU.

mANO MANYMU, GERAI BUTU, KAD MAMYTE PAIMTA Į aNGLIJĄ BŪTŲ NAMUČIUOSE SU TAVIM, O JEI TU JĄ PAGULDYSI Į LIGONINĘ, JEI BUS BLOGAI, SU NIEKUO NESUSIKALBĖS...

rasų lankele Tu juk neturėtum pergyventi dėl rupinimosi Mamyte (a.a)... Juk taip rūpinaisi Ja. Arba kaip ifauru su sese prižiūrėjo Mamytę(irgi a.a)

Dar noriu Rasų lankelės paklausti dėl mts kauluose-stubure? Ar Mamytei labai skaudėjo, ar jai buvo labai skausminga atsikelti iš lovos?
Mane jau šiandien norejo paguldyti į ligoninę, išsiprašiau, ryt jau anksti važiuoju su sese(ji veža) gultis, nes vakar kai kėliau rūbineje viena ranka paltą staigiu judesiu, koks skaumas stauigus per juosmenį...oi, nepraeina. Tai gydytojos taip ir sakė reikia guldytis ir reikėjo gultis iš pradžių spinduliavimui. Kiek kartų Tavo Mamytei, Rasyte, spinduliavo????


Vai, kai Jūs pakeičiate savi avatarus, reikia atidžiai žiūrėti kas rašo , pasirinkote savo paveiksliuką ir nekeiskite. Prisimenu vienas labai gražus avataras buco Carvel. Rasu lankele, nekeisk Tu savo paukščiukų niekada . Ifauru, tau patinka kaiteliotis, pagal nuotaikas? Ar kokiu tikslu keičiate kitos savo avatarus, pvz. GREK pasikeitė irgi...
Papildyta:

sutinku su Tavim arūniuk

.GABIJA. Tu lig šiol kaip saugai savo Mamytę, nesakydama diagnozės, tokių vienetai žmonių, o gal jau dabar pasisakiusi? Kiek Tau liko chemo? Pavasarėja, juk sanatorija šviečias TAU

robytei, prisimenu kad jau trečia, kaip kitam tai rodos kaip greitai pralėkė tie kursai, jau pusiaukelė

Aha..Ir dabar galvoju kokį šviesesnį įsidėt...

Patricija, parašykit man į a.ž. telefoniuką - jei gerai suprantu, Kaune gulatės? Užsivertus darbuose, bet gal kada rasčiau miniutėlę...

Patriccija dėl švitinimo, mano mamytei švitino kauliukus. Iš tiesų tai būdavo epizodiniai švitinimai. Pirmą kartą gavo ilgesnį ciklą, o vėliau atsiradus naujiems skausmeliams ar židinukams, vėl pašvitindavo kas kelis metus tas vietas.
Tiesa, dar mamytei rekomendavo kažkokį tai įtvarą nugarai- juosmeniui, tai pirmą pusmetį jį nešiojo. po švitinimo nebereikėjo.

sėkmės!

Atsikelti buvo nepakeliamai skaudu - su ašaromis ir balsu. Pasisukti lovytėje taip pat. Bet kai ramiai nusitaisydavo, atrodydavo, kad niekas jau nebeskauda - tik pasijudindavo ir vėl... Būtinai tau reikia poilsėlio - ramiai pabūti, tuo labiau, kad tu esi nenustygstanti mergiotė (na, čia man taip atrodo ). Reikia tau sugyjimui ir nugarytės susitvarkymui poilsio. Mamytei švitino vieną kartą - visą tą reikiamą kursą - ar tai tris savaites (gerai nepamenu, reiktų užrašus pakelti), bet gulėjo ligoninėje. Po švitinimų visai skausmai nurimo, tiesa, pradėjome leistis Zometą. Tos , kurios leidosi Pamidronatą, taip pat gerai jautėsi...



Na, visai pamiršau. Mano mamytė irgi nešiojo. Kol ją švitino, gydytoja iškvietė kažkokią moterį, kuri mamytę primatavo, ir pagal jos dydį buvo pasiūtas korsetas specialus. Kai jau reikėjo važiuoti į namučius po švitinimo - mamytei jį pristatė dar būnant ligoninėje. Mokėti nereikėjo nieko. Mamytė jį noriai nešiodavo - ypatingai, kai važiuodavome kur toliau, ar žinodavom, kad prie gydytojų kabineto reikės ilgiau pabūti. Bet vasarą, jau dažnai atsisakydavo, nes per karšta . Mamytė apvali buvo.
Ir aš tau linkiu, kuo geriausios kloties ir poilsėlio, kad tos mts išnyktų, kaip dūmelis...

astaxa, ačiukas.. Manau, kad užcementuos man stuburiuką, tik štai ar įpirksiu Zometa, tai nežinau... Bus matyt, Pamildronata gal kaip nors, nes turiu mane mylinčiaas sese, brolį ir kitus žmones, draugių, sūnelį kuris jau šiek tiek užsidirba ...

rasų lankele, bučinukas nuoširdus... labai gražiai viską išaiškinai. Tavo atsakymai kiek supratau visi geri, esi palaiminta Dievulio, už Tavo gerumą...
Skaitau dabar tokią knygą, bet ją reikia ne kartą skaityti, "Išgydyk mane, Viešpatie". Čia daug kalbama apie pasąmonę, apie užprogramuotą vaikelio būseną ateičiai dar būnant Motinos įsčiose, jei yra nelaukiamas vaikelis ir t.t....yra blogai...


Labos , saldžių sapnų visoms...

Jei Zometos nepirksi ir nesisielok - Pamidronatas toks pat geras. Skirtumas, kad daug ilgiau laša - ir žymiai pigesnis. Bet gal dar ir vaistinėse skiriasi, nes Zometa skirdavosi keliais šimtais, bet gal dabar jau suvienodino tas kainas...

Ir tau saldžių sapniukų...

***

Savo atsakymus rytoj galutinai išsiaiškinsiu... Ačiū, Mergytės .
Labai nepatogiai jaučiuosi giriama....

Oj, apsimelavau Nugarytę švitino du kartus. Nes po vienos chemijos vėl atsirado vienoj vietoj nauja mts kitame slankstelye - tai jau tą kartą kaip užšvitino - tai buvo viskas gerai. Man susimaišė, nes spinduliukų daug buvo mamytė gavusi - ir papuke ir pažastyje ir nugarytėje. Kitą sykį reiks iškart užrašus pavartyti - užsimiršta ir pradedu painiotis...