QUOTE(kaban @ 2011 02 06, 10:24)
o ne R sumojasi?
Atsiprasau kaban, mano klaida, vakar "nekondicinis" buvau, tai priveliau cia truputi.
U=1/(d1/lembda1 + d2/lembda2 + ... + dN/lembdaN)
Atsiprasau kaban, mano klaida, vakar "nekondicinis" buvau, tai priveliau cia truputi.
U=1/(d1/lembda1 + d2/lembda2 + ... + dN/lembdaN)
QUOTE(Vilienė @ 2011 02 06, 01:26)
4-5 asm. šeimai bus apie 1,5-2.0kW (pagal Pagyvenus namo skaičiuojamuosius nuostolius ir realų šildymo kWh).
Delta t reikia imti pagal maksimalią šalčio temp pagal rajoną - Kaunui tai -23 ir delta t bent jau 43C.
Delta t reikia imti pagal maksimalią šalčio temp pagal rajoną - Kaunui tai -23 ir delta t bent jau 43C.
Tai mano 3 asmenų (trečia dar labai maža) šeima leistų iš bendros nuostolių sumos apie 1 kW minusuoti? Ar teisingai supratau, kad čia skaičiuojama ta šiluma, kurią išskiria pats žmogus? O gal tai susumuota su tuo kiek maždaug buitinė technika prišildytų?
Saulės pritekėjimas toks slidus reikalas Lietuvoje man pasirodė. Dabartiniame bute turime langus tik į pietų pusę. Langai iš viso kokius 8m2 užima, o buto plotas apie 40m2, lubos neaukštos. Kai saulė šviečia prišildo tikrai pakankamai, bet ji šviečia kartą per 1-2 savaites žiemos metu. Tai mums saulutė sutaupo kažkur 5-10% šildymo kaštų, bet iš kitos pusės pagalvojus tai labai daug per tas vitrinas šilumos išleidžiame nesaulėtomis dienomis ir dar daugiau naktimis. O ką kalbėt apie vasarą, kai įstiklintame balkone iki 60-70 laipsnių įkaista oras ir net žvakės lydosi, o pačiame bute - nemažiau 30 grįžus namo popiet būna. Kažkaip linkstu prie kuo mažesnių langų. O orientavimas pasaulio šalių atžvilgiu, mano pirmine nuomone, ne Lietuvos sąlygoms. Bet čia tik pirmas įspūdis, dar bandysiu skaičiuoti, kad realiai matyčiau skaičiukus.
O kodėl maksimalų delta t skaičiuoti, o ne vidutinį? Juk maksimalus skirtumas būna vos keletą, na ne daugiau, kaip keliolika parų iš 200. Na aišku gyvenant PN šildymo sezonas stipriai sutrumpėtų, gal net daugiau nei perpus, tai maksimalaus skirtumo skaičiavimas įgauna daugiau prasmės. Bet kad ir kaip bebūtų, papildomas komentras šiuo klausimu nepakenktų.
QUOTE(Saldumynai @ 2011 02 06, 14:07)
Tai mano 3 asmenų (trečia dar labai maža) šeima leistų iš bendros nuostolių sumos apie 1 kW minusuoti? Ar teisingai supratau, kad čia skaičiuojama ta šiluma, kurią išskiria pats žmogus? O gal tai susumuota su tuo kiek maždaug buitinė technika prišildytų?
Saulės pritekėjimas toks slidus reikalas Lietuvoje man pasirodė. Dabartiniame bute turime langus tik į pietų pusę. Langai iš viso kokius 8m2 užima, o buto plotas apie 40m2, lubos neaukštos. Kai saulė šviečia prišildo tikrai pakankamai, bet ji šviečia kartą per 1-2 savaites žiemos metu. Tai mums saulutė sutaupo kažkur 5-10% šildymo kaštų, bet iš kitos pusės pagalvojus tai labai daug per tas vitrinas šilumos išleidžiame nesaulėtomis dienomis ir dar daugiau naktimis. O ką kalbėt apie vasarą, kai įstiklintame balkone iki 60-70 laipsnių įkaista oras ir net žvakės lydosi, o pačiame bute - nemažiau 30 grįžus namo popiet būna. Kažkaip linkstu prie kuo mažesnių langų. O orientavimas pasaulio šalių atžvilgiu, mano pirmine nuomone, ne Lietuvos sąlygoms. Bet čia tik pirmas įspūdis, dar bandysiu skaičiuoti, kad realiai matyčiau skaičiukus.
O kodėl maksimalų delta t skaičiuoti, o ne vidutinį? Juk maksimalus skirtumas būna vos keletą, na ne daugiau, kaip keliolika parų iš 200. Na aišku gyvenant PN šildymo sezonas stipriai sutrumpėtų, gal net daugiau nei perpus, tai maksimalaus skirtumo skaičiavimas įgauna daugiau prasmės. Bet kad ir kaip bebūtų, papildomas komentras šiuo klausimu nepakenktų.
Saulės pritekėjimas toks slidus reikalas Lietuvoje man pasirodė. Dabartiniame bute turime langus tik į pietų pusę. Langai iš viso kokius 8m2 užima, o buto plotas apie 40m2, lubos neaukštos. Kai saulė šviečia prišildo tikrai pakankamai, bet ji šviečia kartą per 1-2 savaites žiemos metu. Tai mums saulutė sutaupo kažkur 5-10% šildymo kaštų, bet iš kitos pusės pagalvojus tai labai daug per tas vitrinas šilumos išleidžiame nesaulėtomis dienomis ir dar daugiau naktimis. O ką kalbėt apie vasarą, kai įstiklintame balkone iki 60-70 laipsnių įkaista oras ir net žvakės lydosi, o pačiame bute - nemažiau 30 grįžus namo popiet būna. Kažkaip linkstu prie kuo mažesnių langų. O orientavimas pasaulio šalių atžvilgiu, mano pirmine nuomone, ne Lietuvos sąlygoms. Bet čia tik pirmas įspūdis, dar bandysiu skaičiuoti, kad realiai matyčiau skaičiukus.
O kodėl maksimalų delta t skaičiuoti, o ne vidutinį? Juk maksimalus skirtumas būna vos keletą, na ne daugiau, kaip keliolika parų iš 200. Na aišku gyvenant PN šildymo sezonas stipriai sutrumpėtų, gal net daugiau nei perpus, tai maksimalaus skirtumo skaičiavimas įgauna daugiau prasmės. Bet kad ir kaip bebūtų, papildomas komentras šiuo klausimu nepakenktų.
Šilumos nuostolių skaičiavimas yra pirmas žingsnis į šildymo sistemos projektavimą, šilumos šaltinio parinkimą. Parinksite juk ekstremaliam atvejui (delta t 43C), nes parinkus vidutiniam bus kaip Telšiuos prieš keletą metų
Temoj labai daug diskutuota dėl langų, vistik priėjom išvados, kad jie be išorinių roletų/žaliuzių nieko verti. Žiemą roletai gelbės su langų varža, vasarą bus vienas iš šešėliavimo būdų, plius apsauga nuo įsilaužimo.
Kol kas pritekėjimų sustaičiuoti nepavyksta, nes labai nevienareikšmė informacija nete - suaugusiojo iškvepemos kWh svyruoja nuo 300W iki 1000W. Aš paėmiau iš Pagyvenus namo, realios dujų sąnaudos ir skaičiuojamieji nuostoliai akivaizdžiai nesutampa - tai ir bus pritekėjimai, saulė+žmonės+prietaisai. Kažkur ~1,7kW.
Orientavimas labai svarbus net ir LT sąlygomis, dėl langų dydžio galima ginčytis - kol neatsirado vakuuminiai paketai. Kai tie ateis į LT - ginčai taps beprasmiai. Nepamirškite, langų dydis tai ne tik pritekėjimai/nuostoliai, bet ir apšviestumas bei komfortas. Vasarą būtinas šešėliavimas bet kokio dydžio langams.
Galima skaičiuoti ir vidutiniam delta t, nes kaži ar -23C prasilaikys savaitę...bet "berežonnovo boh berežot". Pasiruošiam blogiausiam ir džiaugemės kad blogiausio beveik nebus. Pagal nuostolių skaičiavimus akivaizdu, kad prie delta t ~20C namo šildymą pilnai dengs pritekėjimai, realios šildymo galios prireiks tik nuo 0...-5C. Pagyvensim - sekantį sezoną pamatysim.
QUOTE(Vilienė @ 2011 02 06, 13:31)
Aš paėmiau iš Pagyvenus namo, realios dujų sąnaudos ir skaičiuojamieji nuostoliai akivaizdžiai nesutampa - tai ir bus pritekėjimai, saulė+žmonės+prietaisai. Kažkur ~1,7kW.
Manyčiau, kad šalia pateiktų šių skaičių kažko trūksta
, ar tik ne laiko tarpo, per kurį tie kilovatai pagaminami 
?QUOTE(Saldumynai @ 2011 02 06, 13:07)
Saulės pritekėjimas toks slidus reikalas Lietuvoje man pasirodė. ... mano pirmine nuomone, ne Lietuvos sąlygoms.
Patys teigiate, jog kai saulė pašviečia, Jūs tai pajuntate. Nepamirškit, Jūs kalbate apie butą, o čia kalbama apie PN, tad poveikis iš teisingo orientavimo bus dar didesnis.
Taigi, net iš Jūsų pačių išgirdom, kad į pietinę pusę orientuoti langai gali pagelbėti šildant. O dabar pabandykit atsakyti, ar pagelbėtų šildymui šiaurinėje pusėje esantys langai?
Kita kalba apie vasarą. Vasarą aišku norisi eiti į šiaurinius kambarius, kur langai orientuoti į šiaurę. Įsivaizduokit, kas būtų pasyviam name be stogelių. Todėl stogelis virš pasyvaus namo į pietinę pusę nukreiptų langų yra privalomas.
Dar norėčiau atkreipti dėmesį į PN rytinėje ir vakarinėje pusėje esančių langus. Kadangi vasarą pietinėje pusėje saulė būna aukštai, tai nuo jos galima apsisaugoti stogeliais, o vat rytinėje ir vakarinėje pusėse saulė kyla ir leidžiasi nuo horizonto. Tiek rytinėje, tiek vakarinėje pusėse joks stogelis neapsaugos PN nuo perteklinio prikaitinimo ryto ir vakaro metu. Todėl tiek į rytinę tiek į vakarinę pusę nukreipti langai privalo turėti žaliuzes, langines ar kitas nuo saulės apsaugoti skirtas priemones.
P.S. Dėl aukščiau išsakyto klausimo, kodėl skaičiuojant šildymo įrangos galingumo poreikį reikia atkreipti dėmesį į šalčiausio metų laiko lauko temperatūrą o ne vidurkį, Vilienė atsakė labai teisingai, kad esant šalčiausiems orams netrūktų prigaminamos šilumos. Esant vidutinei oro temperatūrai šildymo įranga dirbs arba ne maksimaliu pajėgumu, arba bus išnaudojamos akumuliacinės talpos.
QUOTE(mintas @ 2011 02 06, 15:21)
Manyčiau, kad šalia pateiktų šių skaičių kažko trūksta , ar tik ne laiko tarpo, per kurį tie kilovatai pagaminami ?
, ar tik ne laiko tarpo, per kurį tie kilovatai pagaminami ?Ne , netrūksta, W ir kW yra galios o ne energijos kiekio vienetai
Jei reikia energijos kiekio - dauginame iš laiko, valandomis, ir gauname Wh ir kWh. Pagaminamos kilovatvalandės
QUOTE(Vilienė @ 2011 02 06, 14:35)
Ne , netrūksta,
Bet jei kalbėt apie šildymo technikos galingumus, tai pirmoj eilėj kalbama apie galingumą per valandą. Tas pats galingumas per parą jau bus 24 kartus mažesnis. Tai kaip pasitelkus paminėtus galingumus po to apskaičioti likusio šildymo galingumo poreikį
Tokiu būdu aš galiu teigti, kad lijant iškrenta tiek vandens, kiek jo yra didžiajame vandenyne. Ir aš būsiu teisus, jei neapibrėšiu nei teritorijos kurioje lija ploto, nei laiko per kurį skaičiuosime iškritusių kritulių kiekio.
QUOTE(mintas @ 2011 02 06, 15:39)
Bet jei kalbėt apie šildymo technikos galingumus, tai pirmoj eilėj kalbama apie galingumą per valandą. Tas pats galingumas per parą jau bus 24 kartus mažesnis. Tai kaip pasitelkus paminėtus galingumus po to apskaičioti likusio šildymo galingumo poreikį
Tokiu būdu aš galiu teigti, kad lijant iškrenta tiek vandens, kiek jo yra didžiajame vandenyne. Ir aš būsiu teisus, jei neapibrėšiu nei teritorijos kurioje lija ploto, nei laiko per kurį skaičiuosime iškritusių kritulių kiekio.
Tokiu būdu aš galiu teigti, kad lijant iškrenta tiek vandens, kiek jo yra didžiajame vandenyne. Ir aš būsiu teisus, jei neapibrėšiu nei teritorijos kurioje lija ploto, nei laiko per kurį skaičiuosime iškritusių kritulių kiekio.
Kalba apie maksimalią, nekintančią galią. PVZ pirkote elektrinį virdulį, be jokio reguliavimo, 800W. Įjungiat jį ir jis nuolat išlieka 800W galios, ar per valandą ar per dieną ar per metus. Bet jei norite suskaičiuoti virdulio sunaudotą energiją, tuomet galią dauginate iš valandų: per valandą jis suris 800W x 1h = 0,8kWh, per dešimt valandų - 8kWh. Taip ir pritekėjimai ar nuostoliai: per valandą pritekės 1,7kWh ar šildymas sudegins 3,4kWh. Jei reguliuosite - galia kis, pvz šiandien (Kaune saulėta, pavasaris
) galia gal bus tik 0,2kW vietoj 3,4kW, x valandų skaičius, gausite energijos sąnaudas per tam tikrą laikotarpį, kWh.Jei pateiksite iškritusio vandens kiekį litrais - bus kiekis, tūris. Jei pateiksite litrai per sekundę/minutę/valandą - bus intensyvumas, lietaus greitis, jei mm ar litrais į m2 - kritulių kiekis. Tas pats procesas tik skirtingi parametrai.
Pats lyg "kompiuterastas" - greitis Mb/s, dauginam iš perdavimo laiko ir gauname duomenų kiekį. Tas pats ir su kW / kWh
QUOTE(Vilienė @ 2011 02 06, 15:12)
Dėkui, fiziką mokiausi jau tikrai seniai, todėl ir nesuėjo keli dydžiai. Nes knisdavo reikia skaičiuoti ir nežinai kaip suprast, o 10 klasės vadovėlį atsiverst, tai pradžioj patį vadovėlį reikia surasti
.
Vatas fizikinis vienetas kuriuo matuojama galia (P). 1 W per 1 s atlieka 1 J (džaulio) darbą. Iš to seka, kad 1kW galios (P) šildymo prietaisaisas sugeneruos 1kWh energijos kiekį per valandą.
Kam įdomu, mano namo vizija. Šiaurė ten kur įėjimas.
Ko nepaminėjau anoje temoje tai langų dydis. Svetainės langas vienas vitrininis, visi kiti ne. Visų langų plotis apie 2m. Grand anoje temoje išpeikė orientavimo pasaulio šalių atžvilgiu nebuvimą, bet kuo toliau, tuo labiau man atrodo, kad visai neblogai ten gautųsi. Ypač tai, ką minėjo mintas apie rytinę ir vakarinę puses. O dėl žaliuzių apsauginių tai ir aš tik UŽ. Bet ir vėl klausimas
Ar būna tokių žaliuzių, kurios pilnai uždarius būna be jokių tarpų, bet tarkim pačioj pradžioj atidarinėjant padarytų nedidelius plyšelius tarp kiekvienos horizantalios dalies šviesai įeiti, o tik po to jau atsidarinėtų. Nes vasarą būnant viduj kai karšta vistiek šviesos norisi, o dalinai atidarytos man nekaip atrodo, geriau atrodytų su kiaurymėm, bet nuo viršaus iki apačios užtrauktos.
Kam įdomu, mano namo vizija. Šiaurė ten kur įėjimas.
Ko nepaminėjau anoje temoje tai langų dydis. Svetainės langas vienas vitrininis, visi kiti ne. Visų langų plotis apie 2m. Grand anoje temoje išpeikė orientavimo pasaulio šalių atžvilgiu nebuvimą, bet kuo toliau, tuo labiau man atrodo, kad visai neblogai ten gautųsi. Ypač tai, ką minėjo mintas apie rytinę ir vakarinę puses. O dėl žaliuzių apsauginių tai ir aš tik UŽ. Bet ir vėl klausimas
Ar būna tokių žaliuzių, kurios pilnai uždarius būna be jokių tarpų, bet tarkim pačioj pradžioj atidarinėjant padarytų nedidelius plyšelius tarp kiekvienos horizantalios dalies šviesai įeiti, o tik po to jau atsidarinėtų. Nes vasarą būnant viduj kai karšta vistiek šviesos norisi, o dalinai atidarytos man nekaip atrodo, geriau atrodytų su kiaurymėm, bet nuo viršaus iki apačios užtrauktos.
QUOTE(Saldumynai @ 2011 02 06, 13:07)
Kažkaip linkstu prie kuo mažesnių langų.
Atsakinėdamas į anksčiau rašytą laišką akcentavau orientacijos klausimą. O langų kiekio klausimas yra visai kas kita.
Sutinku, langų plotas PN, kol langų varža yra per daug maža turi būti tikrai kaip galima mažesnis. Kažkur interneto platybėse teko sutikti rekomendacijas PN langų plotui. Tai ten buvo paminėtas dydis 20% nuo grindų kvadratūros. Iš esmės, Jūsų 40 kv.m. ploto butukas su 8 kv.m. langų plotu, kaip tik atitinka šį dydį.
Architekto projektuojamo mano namo langų plotas iš išorės žiūrint atrodė labai mažas, ir pirmoj eilėj norėjau jį didinti, maniau kad šviesos truks, kol nesuskaičiavau langų ploto ir nepamačiau, kad santykis gavos 28%. Taigi, dabar mąstau tik kaip sumažinti langų plotą.
QUOTE(mintas @ 2011 02 06, 16:22)
o 10 klasės vadovėlį atsiverst, tai pradžioj patį vadovėlį reikia surasti .
.Geriausias vadovėlis - wikipedija
QUOTE(Saldumynai @ 2011 02 06, 15:26)
O dėl žaliuzių apsauginių tai ir aš tik UŽ. Bet ir vėl klausimas Ar būna tokių žaliuzių, kurios pilnai uždarius būna be jokių tarpų, bet tarkim pačioj pradžioj atidarinėjant padarytų nedidelius plyšelius tarp kiekvienos horizantalios dalies šviesai įeiti, o tik po to jau atsidarinėtų. Nes vasarą būnant viduj kai karšta vistiek šviesos norisi, o dalinai atidarytos man nekaip atrodo, geriau atrodytų su kiaurymėm, bet nuo viršaus iki apačios užtrauktos.
Ar būna tokių žaliuzių, kurios pilnai uždarius būna be jokių tarpų, bet tarkim pačioj pradžioj atidarinėjant padarytų nedidelius plyšelius tarp kiekvienos horizantalios dalies šviesai įeiti, o tik po to jau atsidarinėtų. Nes vasarą būnant viduj kai karšta vistiek šviesos norisi, o dalinai atidarytos man nekaip atrodo, geriau atrodytų su kiaurymėm, bet nuo viršaus iki apačios užtrauktos.Iš esmės, tai Jūs kalbat apie vidines žalizes. Taip tokios yra. Bet siekiant išvengt šilumos pritekėjimo, reikėtų kad jos būtų išorinės, o išorinės, jei dar jas gaminti galinčias pasisukinėti, tai pradings jų tvirtumas, ir tikrai jų negalima bus laikyti apsauginėmis žaliuzėmis.
Kai buvau ispanijoi, tai man labai krito į akis tai, kad karštą dieną, ten visi užsitrauke apsaugines žaliuzes ir pas visus namie tamsu kaip naktį.
Mintis dėl Jūsų pageidavimo. Teko matyti langines su stacionariai įtvirtintom lentelėm, tarsi pridarytomis žaliuzėmis. Iš esmės tai turėtų būti kaip tik tai ko Jūs pageidaujat. Daar pagalvojau, kad šiais laikais langines aš daryčiau ne atidaromas o stumdomas, o stumdomom turėtų būti labai nesunku pritaisyti elektros varikliuką.
Dar vieną dlyką pamiršau. Tai langų tonavimas. Iš esmės, rytinės ir vakarinės pusės langus padengus veidrodine plėvele, nereikalingos saulės šilumos galima būtų išvengti gana stipriai.
Kategoriškai negalima tonuoti PN pietinėje pusėje asančių langų.
