Pasyvus namas ir jo variacijos VII

Tenka projektuoti daug ką, ... ir ne tik namukus, tačiau gal diskusija dėl grindinio šildymo perneškime į atitinkamą tema? spausk --> <{POST_SNAPBACK}>

Tik ne joninis ,
Paprasto elektros šildytuvo naudingumo koeficientas 98%, manot jis aukštesnis? O pabandykit surast, niekur nerasit, nes jis yra tas pats . Kaip jie parduos savo produktą jei tai bus paviešinta.
Papildyta:


Bet užtai galėsiu tiksliai pasakyti kiek man kainuotų toks pats standartas

Pirmas namas, su statybom reikalų mažai, man ir su standartinėm medžiagom didelis eksperimentas . Virš metų tik apie statybos technologijas ir skaitinėju, bet praktikos 0

Na, man pvz. niekada netrukdė bendrauti "amžiaus cenzas", ar kitokie apribojimai.
Be to, mes nesiginčijame (bent jau, kol kas).

Kiek žinau, skelbiama kad "Lietuvoje vasara saulės kolektoriumi galėsite padengti iki dviejų trečdalių karšto vandens ruošimo. Likusi dalis padengiama elektriniu tenu" - kitaip tariant 1/3 vandens pašildote sunaudojus pvz. 1kW*val. elektros, o likusius 2/3 - nemokamai. Taigi galime sakyti, kad vasara viso proceso COP=3. (o žiema reikia šildyti vien elektra.)
Kokiu būdu pas jūs per metus gaunasi 80% ekonomija?

Skaičiau Well'o postą, jam parodos metų siūlė įrengti už 15000Lt. Ko tikėti?
Šnekų apie eilinį žmogų, kuris pats rankomis žemės nekasinės, sunkvežimio neturi o už viską mokės: už duobės kasimą, už grunto išvežimą (arba "laidojimą" savo sklypo teritorijoje), už 2m. gilio garažo pamatų įrengimą, už skaldos atvežimą, praplovimą ir galiausia - už ŽŠ suformavimą, uždengimą ir grunto sutankinimą.

Reikia manyti, kad pas tave yra įskaičiuotas oro paėmimo iškėlimas į tinkamą aukštį bei oro paėmimo grotelių įrengimas? Domina kita pusė: už kiek ketinį įrengti pajungimus prie išėjimų iš ŽŠ, dvi sklendės su pavaromis bei automatika (kuri kas 4 valandas perjunginės ŽŠ kanalus), bei pravesti izoliuotą ortakį iki rekupo.
Ir kiek gi gausis bendra kaina, jei viską daryti ne savo rankomis?

500 m3/h oro srauto pakanka perduoti ~2.6kW "šalčio" ... jei patalpoje +27'C. Jei patalpoje +24'C vėsinimo efektas bus 20% mažesnis.
Tai kiek, pagal tave tas "minimum pritekėjimų"? Ar esi tikras kad visi langai 100% bus šešėlyje? Ar tą šešėli darysi su nepermatomom konstrukcijom, ar bus naudojami medžiaginiai skiečiai?
Ir kodėl neskaičiuoji pagrindinių dalykų: žmonės (bent po 240 Wt), kompai, apšvietimas (gal daugiau reikia kreipti dėmesį į prietaisus: TV, vaizdo grotuvą, routerį, pakroviklius, signalizaciją, šaldytuvą). Dar nepaminėjau arbatos, kavos bei maisto gamybos. (tai kad yra virtuvinis gaubtas dar neteikia vilties kad jis surinks nors trečdalį šilumos, be to, jei jo darbas nesuderintas su vėdinimo sistema - į patalpą iš lauko paklius tiek karšto oro, kiek ištrauks gaubtas.)

Nežinau namo dydžio, bet ir mažam namukui dvejų kW šaldymas atrodo per mažas.

Jei boileris šildomas nuo vieno šaltinio - jokio "sumanumo" nereikia - paprasta bačka su šilumokaičiu. Ir tai - padoresnis elektrinis boileris kainoja ~2000Lt. Jei kalbama apie siurblį žemė-vanduo - dažnai boileris yra integruotas į siurblį ir įskaičiuotas į kainą, (arba bent jo valdymas).
O "Saulės" boilerius mačiau ~ po 7000Lt.

Tarkim, kad už katilinės ribų šildymo sistema yra identiška bet kuriai vandeninio šildymo sistemai, taigi išlaidos bus vienodos ir jis galime į palyginimą netraukti.

ŽŠ - vidurkis tarp 5000 ir 15000= 10000 Lt; vanduo - 5000 + 7000 = 12000 Lt
Viso: 22000 Lt už COP=? (<1.5)

Manote, mažas geoterminis siurbliukas su boileriu (ne 11, o - 4.8 kW) bei nedidelis požeminis kontūras kainos daugiau? O šios sistemos COP=6.

Negaliu sutikti su COP skaičiavimu. Turėtume imti santykį sunaudotos energijos(cirkuliacinis+automatikos keli mW) ir gautos, paimtos. Tokiu būtu vasarą kolektoriaus COP bus drąsiai dviženklis o gal ir triženklis, žiemą aišku kris. O teiginys, kad žiemą teks šildyti TIK elektra yra neteisingas. Negi nebūna saulėtų dienų žiemą? Oro temperatūra kolektorių veikia nedaug - šiek tiek padidėja nuostoliai perdavime, bet esant saulėtumui jis puikiai veikia. Štai kodėl 80%.
Papildyta:

Dar galėjote ir Dario postą paskaityti - ten vamzdinis kolektorius įvertintas ~250Lt. 5000 suma primesta baltarankio užsakovo atveju: skalda 2500Lt, vamzdis 600, geotekstilė 100, papildomi žemės darbai ~10m3 ir įrengimas - likusi suma. Todėl Well'as gali nesunkiai pats susiorganizuoti ir stovėdamas su planais rankose gauti šilumokaitį už 5000. Arba kaip Dario - už ~250Lt
Todėl jūsų vidurkio išvedimas visiškai neatitinka tikrovės, kas 5 tai ne 15.
Be žemės darbų nieko nedarau savo rankomis. Pajungimams jau minėjau ko reikės, valdymus galima aukoti 450PLN perkant GWC sterownik, bet savajį valdysiu namų automatika, blogiausiu atveju - rekupo valdikliu.

Priminsiu temos pavadinimą - PN todėl ~2,6kW yra daugiau nei pakankama. Pastato šiluminiai nuostoliai prie delta t 43C yra ~3,5kW, tai jei delta t bus 35C-20C=15C vėsinimo galia reikalinga ~1,1-1,2kW, aišku reiks pridėti pritekėjimus nuo gyventojų, elektros. Kaip minėjau tai vertinu apie 1,5-1,7kW, bet tai žiemą: ilgesni švietimo periodai, saulė labai laukiama per langus, viryklės šiluma recirkuliuojama patalpose. Vasarą tai sudarys 1-1,2kW. Tiksliai sužinosime iš monitoringo - teks pakentėti metelius.
Taip, langai šešėliuojami neperšviečiama medžiaga - žaliuzės, markizės. Saulės kontrolė jau įrengta, likęs tik valdymas. Dar reik paminėti dviejų kamerų selektyvinius paketus...
Papildyta:


Saulės boileris skiriasi tik papildomu gyvatuku Aišku LT pilna gudruolių, pridėjus pavadinime "Saulės", "solar" ar dar kokį "Eko" paprašyti už tai papildomų 5000 350l nerūdijančio plieno, 8cm PIR izoliacija, dviejų gyvatukų su el. tenu 2800PLN, terma.pl.
Pats žadu prasisukti pigiau, kai bus sprendimas pasigirsiu kaip. Labai patinka idėja su išoriniais šilumokaičiais - tie visai kapeikiniai nors galios 7-20kW.
Papildyta:


Skaičius lyg paneigiau aukščiau.
Geoterminis, mažas - jau minėjau, kaip ir geras pasirinkimas, bet dar pigiau 30,000 įrengto geoterminio matyti neteko. Tai toli gražu ne ta kaina PN. Nors ta kaina tikrai kris - pats siurblys nekainuoja kosmoso - ten kosminiai pelnai, prekeivių ir gamintojų.

Skaičiai ne visai tikslūs. Saulės Lietuvoje būna panašiai kaip ir kitose Europos valstybėse. Šildymosi laikas iki 2/3 yra kaip ir optimaliausias, iš ribotų investicijų daugiausiai naudos, bet galima šį santykį pakeisti į abi puses, taip kad galima ir vandens šildymą padengti 100%, tai tik reikalaus daugiau investicijų, reikės didesnės akumuliacinės ir daugiau kolektorių ant stogo.

Teiginys "o žiema reikia šildyti vien elektra." yra neteisingas. Teisingas būtų, jei kalba eitų apie plokščiuosius kolektorius, bet ir su jais vanduo saulėtomis dienomis pašildomas iki 30 laipsnių. Jei kalba eina apie vakuminius (beje naujovė tai, kad atsirado skirstymas į dalinio ir pilno vakumo), tai saulėtą nors ir šalčiausią žiemos dieną jie gali pilnai aprūpinti karštu vandeniu (pav.2-asis veikmės PN etapas, punktas"2011-02-23 Saulės kolektorių veikimo principas"), tik šiuo atveju saulės intensyvumas mažesnis, todėl reikia didesnio kolektoriaus ploto, tam pačiam boilerio dydžiui.

Leidau sau pakoreguoti jūsų sakinį, kad liktų tik teisingas teiginys be išlygų. Momentinis COP šildo tik morališkai, domina metinės sąnaudos.

Mintai, aš net ne bandau nei pateikti tikslių skaičių, nei užginčyti minti kad saulės kolektorius gali duoti naudos. (nei aiškinti kad Lietuvoje saulės mažiau nei Ispanijoje). Tikrai, naudojant tam tikrus metodus galima net iš menko saulės aktyvumo išspausti apčiuopiama šilumos kiekį ... Tik du klausimai: kiek dėl to padidėja investicijos ir kiek elektros sunaudosit kai debesys neišsisklaido daugiau kaip parą, o akumuliacinėje talpoje vanduo atšąla?
Be to, kai saulės mažai - vanduo nepakankamai įšyla. Didinti "kolbų" skaičių nėra jokios prasmės: jus galėsite džiaugtis, kad gavote didelį kiekį energijos, pašildydami milžinišką kiekį vandens, tačiau nei vieno litro vandens negalėsite panaudoti, nes jis yra per šaltas. Jums reikia atvirkščiai - nedidelio vandens kiekio, bet aukštos temperatūros.
Bet kurio atvejų, ką bedarytumėt - Lietuvoje nepasieksite, kad dabartiniai saulės kolektoriai pasiektu, kad metinis COP būtu = 6, (arba bent būtu per pus šio skaičiaus). Todėl - labiau apsimoka geoterminis šildymas, net to atveju jei jis reikalauja kiek didesnių investicijų.

O kodėl niekas nekalba apie tai, kaip ruošėsi palaikyti saulės kolektorių švaroje?

Nepamirškite, vėsinimo efektas ~2,6kW - tik jei patalpoje +27'C. Jei norėsite +24"C - tas pats oras duos tik 2.1 kW. Jei pageidausite +21"C - efektas bus tik 1.5 kW.
Kad gauti perteklius, susumuojam jūsų pateiktus skaičius (mažesnius):
1.1kW per atitvaras + 1.5kW žmonės ir t.t. + 1kW viryklė + XkW spinduliavimas per langus + YkW saulės spinduliavimas į sienas bei stogą = 3.6 + X
Gaunasi, kad norint palaikyti name +24"C, reikėtu ~1000 m3/h labai šalto oro.

Metinis COP bus momentinių COP vidurkis, bet tikrai ne 2/3 pagal teorinį darbo laiką. Davėte gerą idėją - savam monitoringe reiks padaryti tikią eilutę, nuo dienos D gauta energija Eg / siurblinės suvartota energija Es. Labai paprasta ir bus akivaizdus COP. Spėju kad pasiekti vidurkį 6 per sezoną bus kaip du pirtu apm... nes kai kolektorius šaltas siurblinė nedirba, tik valdiklis srebia kelis mW.
Neteko girdėti tokios problemos - manau pati gamta tuo pasirūpina nupildama vandeniu, sniegas visai ne bėda jei neguldysite kolektoriaus, o montuosite tinkamu kampu. Mano atveju tai turi būti ~78laipsniai.
Papildyta:


Ką bandžiau paaiškindamas išskaidyti jūs susumavote, pridėdamas prie sumos. Dar kartą:
Jei vidutiniai pritekėjimai žiemą ~1,5kW o vasarą eliminuojam(dalinai) viryklę, saulę - beveik 100proc(tiesioginius spindulius; žr. Minto avatarą ) belieka elektra(irgi sumažėjimas dėl trumpesnio apšvietimo periodo) tai prognozuoju kad tie 1,5kW ženkliai patirps, sakykim iki 1,2kW.
1,1kW per atitvaras ir XkW +YkW ne tas pats? Langai, stogas, sienos - ne atitvaros?
Tegul į stogą spinduliuoja - 11,9 varža, sienos irgi atsilaikys ne ką prasčiau - 9,2 ir įvertinkime kritimo kampą Reiks ryt termometrus sukabinti, bent neveikiančiai ventiliacijai pratestuoti.
Pagal tipinį projektą ŽŠ turi pilnai patenkinti iki 700m3/h, aš gigantomanijos pagautas tipinį beveik padvigubinai - pamanykit lyšna mašina skaldos+ desietkas metrų perforuoto drenažinio vamzdžio buktoj, padarytas pagal esamą erdvės kiekį, ne pagal projektą. Todėl ramus kaip belgas dėl galios

Papildyta:


Pirmas namas: nugriaut.
Antras namas: parduot.
Trečias namas: va šitam jau galima gyventi.

Nebijote problemų su sandarumu? Jūsų pasirenkama technologija negarantuoja kokybės - ši labai priklausys nuo žmogiškojo faktoriaus. Juk nemesite praktikos ir nepulsite pats blokelių klijais tept? O kas dėl statybų leidimo - mano projekte irgi blokeliai, irgi vata ar eps...ir nieko. Svarbiausia matmenis išlaikyti - čia šventai.
Įdomu, iš ko statysite sekantį, antrą ir trečią?

Tiksliai pasakyti negaliu, bet tikrai abejoju, kad boileris atvės per parą. Sakykim nepagailėjom pinigų, ir įsirengėm trigubai mažesnę nei Vilienės, akumuliacinę talpą su tikrai gerais kailiniais. Cirkuliacijos nepaleidom. Nors užmušk, netikiu, kad gerai užšildytas vanduo atvųstų per parą.



Jau vos neapsigavau ir norėjau įrodinėti kad kolbū skaičius vis tik duos naudos, tipo vatas prie vato ir kilovatas, bet taip, jei saulės šilumos trūksta, tai kolbų kiekis nepagelbės. Tiktai vat klausimas, kaip pilno vakumo kolbos tokiu atveju veikia? Taip, kad kol nežinau šio atsakymo susilaikau nuo tolimesnių vertinimų.

Bet vat dėl to prišildyto milžiniško vandens kiekio, tai nesutinku. Visi saulės kolektorių pardavėjai kaip susitare teigia, kad net iki 30 laipsnių nuo 5 laipsnių duoda naudos, nes elektriniams tenams nereikės dakėlinėti 25 laipsniais vandens temperatūros akumuliacinėje. Dabar niuansas, jei elektrinis tenas yra akumuliacinėje, ir karštas vanduo iš ten tiesiai paduodamas, tai didesnis vandens kiekis tik padidins išlaidas. Aišku pagal piešinukus ten vanduo susisluoksniaves, tai kaip ir turėtų sumažinti išlaidas, bet aš vandenį šildyčiau atskirame elektrineme boileryje už akumuliacinės, kad nereikėtų viso akumuliacinės vandens šildyti. Taigi, jei vanduo elektriniu tenu šildomas ne pačioje akumuliacinėje, tai kuo daugiau vandens, tuo geriau. Na čia sutinku tik pamastymai, o ne kažkuo pagrysti teiginiai.



Na saulės kolektoriu galima lyginti tik su oras-vanduo šilumos siurbliu pagal įrengimo kainą, o jo COP tik geri 2 per metus (remiuosi Jūsų žodžiais). Su tokiu COP per metus manau galima drasei teigti, Saulės kolektoriai susitvarkys. O lyginti su geoterminiu nekorektiška, ne ta įrengimo kainų kategorija. Bet Vilienė teisingai pastebėjo, kad čia ir su sakykim COP 2 saulės kolektoriai be konkurencijos. Atsipirks ženkliai greičiau dėl mažesnės pradinės investicijos.

1. Kaip tvirtinsite neopora prie sienos
2. Nu paskaiciokte, idomu kaip su 30 cm neoporu pritempsite iki PN

Kai "sakoma: kad PN pabrangsta tik 10% turima omenije, kad skaiciojamas kiekvienas centas.. o pas jumi sienos jau per storos, pamatas joms per galingas, siltinimas per mazas, tvirtinimas 3gubai brangesnis, dar sildimo sistema "suprjektuota".. joks cia nebus pn ir dar okiu 30-40% brangiau uz standarta.. jei rinktis PN - reishkia is anksto reik pamirsti savoka "man norisi kad butu taip"..

jei iš akumuliacinės paduosi vandeni pašildita į boileri kad ir 40c tai tavo toj akumuliacinėja atsiras gyviu nes kas savaitia reik uškelt temperatura berots iki 60c tuolab kad ir vandens m3 akumuliacinėjia kaita bus maža del savo kiekio. (berots minėjai kad m3 mėn. pakanka) o darant uždara rata tai kai boileri 60c o akumuliacinėjia 40c tai dar ir akumuliacinia šildisi tėnų.