Pasyvus namas ir jo variacijos VII

bet yra pora niuansu, kad ir pn vistiek karšto vandens reiks tiekpat ir el. šilditi nepats pigiausias varijantas, na aišku reikėtu atsižvelkti į įnvidualius jo poreikius, jei šeima maža ir užtenka po dušu ir ar daug megėju karštojia vonioja mirkti.
ir antras ant kiek tas pn paviks ir ar nekris harakteristikos eksplotacijos metu. standartia smulkmenos pvz. sandarumo sriti beveik nejuntamos o pn gali labai daug pakoreguoti saskaitas į - . netgi dažnas vaikų lakstimas į lauka bus pn nenaudai.
su karštu vandeniu paprasčiau reguoti, ieškoti alternativų o su šildimu gali but sunku rasti alternatyvu. na pas jus yra grindinis paruoštas tai galėsit ieškot ivairiu sprendimu, o šeip bent vamzdelius radiatorems manau tikrai verta prasimesti, ne ką ten ir kainuos. nes net ir veikmė apsistačius inžinieriais jei neapsirinku nerįzikavo el. šildimo. ar tiktas skelbia dujų išlaidas šildimui. o čia vos ne iš forumų žinių stataisi ir priimi sprendimus.

Nereikėtu išradinėti dviračio, tokios sistemos sienai išrastos ir sėkmingai dirba.
Visiškai teisingai pastebėjote, kad norint šildyti patalpas oru (arba vėsinti), oro kaita turi būti kelis kartus didesnė nei užtektu vėdinimui. Šis klausimas sprendžiasi gan paprastai - šildymą atlieka recirkuliacinė sistema. Jį ima orą iš patalpos (tik iš švarių zonų) pašildo ir paduoda palei langus bei lauko sienas (būtent jos atvėsta ir būtent jos reikia šildyti).
Kad tuo pačių vyktu vėdinimas, prie ištraukiamo iš patalpos oro pridedame reikiama kiekį lauko oro (per rekuperatorių). Tas pats rekuperatorius ištraukia orą iš sanmažgų ir kitų "nešvarių" patalpų. Tokiu būdu, name palaikomas paduodamo bei ištraukiamo oro balansas, kartu veikiant ir šildymui ir vėdinimui.

Analogiškai veikia vėsinimas. Tačiau, yra laikotarpiai kai galima vėsinti patalpas nenaudojant elektros, kai galima ne šaldyti orą kondicionieriaus pagalba, o - naudoti vėsų lauko orą. Pvz. naktį - oras lauke atvesta 10-14"C, lyginant su dienos temperatūra. Tą vėsumą galima akumuliuoti sienose, kad diena namas neįšiltu taip greitai. Kad pasinaudoti tokia galimybė reikia numatyti galimybę kad recirkuliacinė sistema galėtu persijungti ir imti visą orą tiesiogiai iš lauko. Be to, turėtu būti numatytas būdas kaip tuomet bus šalinamas paduodamas į patalpas oras. Trumpai tariant, vietoj minimalios šviežio oro apykaitos jus įjungiate 4-5 kartus didesnė.
Suprantama, kad šia galimybė taip pat galima naudotis kai turite svečiu, (arba kai nusibos gyventi "termose" ir norėsite pakvėpuoti gaivesniu oru).

Visa tai ką parašiau nereiškia, kad oras-oras yra pats geriausias pasirinkimas, tačiau tai yra labai nebrangi sistema, kurią gan lengva instaliuoti į jau pastatytus namus, kuri efektyviai atlieka jai patikėtas funkcijas.

Aš kai domėjausi šilumos siurbliais oras-vanduo, kaip geriausią buvau išsirinkęs mitsubishi su Ecodan sistema. Jie irgi efektyvūs iki -25 laipsnių celsijaus. Tiesa, kiek pamenu jo mažiausio galingumo ~7KW kaina sieke apie 25 tūkstančius litų (Galiu klysti dėl skaičių, nes maždaug metų senumo, parodoje išgirsta info) Beje, oras-oras šilumos siurblio COP pas juos skelbiamas - 5,33 gali konkuruoti su geoterminio NVK.

apie toki varianta aš ir iškart pagalvojau, bet kaip išbalansuoti oro srautus. suprantu kad pastoviam šildimui ir vedinimui išbalansuosi. bet norėsi kad vedintu tam tikrais intervalais pvz. diena kai nieko nėr namie kam sukt rekupo ventiliatorius ir švaistit šiluma į lauką. ar kai nereikia nei vėsint nei šilditi kam ratu varinėti ora kas kainuoja. kiek reiks automatikos ir ar rasi kas tikrai gerai paskaičiuos ir sumontavus, išbalansuos. manau vien ant irenginiu uždėt skilendes gali neužtekti, nes kritus oro kiekiam kelis kartus išjungus šildima ar per perdidelius ortakius grinas oras pasieks tolimesnes patalpas. gal rasi kas teoriškai logiškai suprojektuos bet ar viskas veiks visai givenimo atvejais praktikoja. bet čia tik mano ne specialisto nuomonė o jiems gal tai menkas riešutėlis ir nėr toks brangus irengimas. ir pilnai sutinku su paskutiniu tavo sakiniu.

Šiai dienai bute 2 asmenys suvartojam 2 kubus šalto vandens ir 1 kubą karšto vandens per mėnesį, manau per metus nenubiednėsim vandenį šildydami elektra, o jau po metų turėdami konkrečius skaičius skaičiuosim. Šiai dienai linkstu prie saulės kolektorių vandens šildymui. Bet pakolkas galutinio sprendimo nepriiminėju, nes tai dar neaktualu, o kainos ir pasiūla keičiasi tiesiog valandomis ir kol tai neaktualu, nespėju prabėgomis su visom naujienom. Patalpose yra numatyta vieta bet kokiam šildymo šaltiniui, tad puikiausiai ten tilps net ir geoterminio šilumos siurblio dėžutė. Boilerinė pas mane didelė (esu numatęs ten ir staliuką visokiam pasikrapštinėjimui prie technikos, hobis )



Aš kaip tik nesiryžtu vedžioti vamzdžius grindyse. Tai kels statybų kainas ir jei paaiškės kad man elektros šildymo per akis ir daugiau man nieko nereikia, tai bus išmesti pinigai. Grindys pas mane bus šildomos elektra. O kadangi elektrinis tiesioginis šildymas būtų reikalingas bet kokiu atveju kaip rezervinis, manau, kad ši investicija nebus padaryta veltui ir vėliau.

O šilumą iš vandens, kad ir sukauptą tos pačios saulės energijos, galima perduoti tiesiai į ventiliacijos kanalus, absoliučiai taip pat, kaip kad mano minėto šilumos siurblio oras-oras atveju.

Pradžiai su statybomis per akis rūpesčių, nenoriu papildomai apsikrauti rinkdamasis šildymo sistemą, kurios net realaus poreikio neturiu. Kaip minėjau, netikiu STR skaičiavimais, PHPP neturiu, o ir pastatęs dar nesu, kad galėčiau operuoti realiais dydžiais.

Šias problemas manau verta patikėti profesionalams, tuo labiau kai yra tokių, kurie "pagal jūsų paklausimą paruoš individualų jūsų namo vėdinimo projekto eskizą bei apskaičiuos preliminarią sąmatą. Šią paslaugą atlieka nemokamai." Po vėdinimo sistemos įrengimo reikia atlikti jos reguliavimą. O jei gerai sureguliuota sistema, manau, kad ji vienodai gerai veiks ir esant įvairioms apkrovoms.

Dėl rekuperatoriaus išjunginėjimo tai nors EVOY siūlė jo neišjunginėti, bet kaip šiai dienai su tuo gyvai nesusidūręs irgi mąstau, kad nelogiška stumdyti orą name, kuriame nieko nėra. Manyčiau tesingiausia tokį dalyką patikėti automatikai, kuri žinotų kada kas nors yra patalpoj ar nėra. Aišku galima pajungti prie signalizacijos, kaip ir žaliuzes, nors teisingiau būtų, kad ventiliacija įsijungtų kokia valandą anksčiau iki žmonių gryžimo. Rekuperatoriaus išjunginėjimas mano nuomone tikslingas ne tik dėl rekuperatoriaus sunaudojamos elektros energijos, bet ir todėl, kad ir koks aukštas būtų jo NVK, bet per jį vis tiek yra patiriami šilumos nuostoliai, taigi, jį išjungus būtų mažiau prarandama šiluma.

Ir kas? Suprantama, kad ko šaltesnis oras, to sunkiau išgauti iš jo šilumą. O kai gali išspausti maksimalią galią - tiek šilumos nereikia. Jus tai morališkai slegia? Ekonomija vis tiek yra. Teoriškai įrenginius būtu naudinga eksploatuoti iki tol kol COP nenukris iki 1.

Yra dirbančiu ir prie -40'C. Gaminami jūros konteineriams. Tačiau jų kaina yra kosminė. Siūlyčiau apsiriboti dirbančiais iki -20'C. Pvz.:
Aukštatemperatūriniai DAIKIN turi dvigubą kontūrą (t.y. išspaudžia šilumą per dvi pakopas). Sugeba pašildyti vandenį iki +80"C - galima nevargti su grindiniu šildymu, o naudoti įprastus radiatorius. COP=5.14. Boileris gali būti pastatomas ant siurblio, tuomet visas blokas atrodo kaip šaldytuvas (neužima vietos). 11kW komplekto mažmeninė kaina ~29000 Lt. Jei kalbėti apie mažiukus: 5.75 kW šildymas / 7.2 kW šaldymas su vėsinimo funkcija - 13600 Lt. Kainos kataloginės, be nuolaidų, be montavimo (ir be PVM). Tačiau, pačio siurblio montavimas - kaip paprasto kondicionieriaus. (Suprantama, kad boilerio pajungimas, išvedžiojimas po namą ir t.t. skaičiuojamą atskirai)

Slegia ne tik morališkai, finansiškai irgi. Investicija didelė, o taupymas mažėja kai to labiausiai reikia. Kada taip betaupydamas atsipirks? Anūkams?
Su jūsų "teoriškai" visiškai nesutinku. Kam investuoti 21.000 kad veiktų COP~1, tada 200Lt tenui ir tas COP~1 nuolat. "Teoriškai" turėtų apsiriboti veikimu iki bet COP~2 nes investicija žvėriška.
Papildyta:


Pirmoji eilutė taikytina ir žemiau esančioms, gal dar 13600 vos vos atlaiko kritiką. Aš pats "COP=5.14" vertinu kaip marketinginį triuką, juk nenorite pasakyti, kad tokį cop siurblys išlaiko visame temperatūros diapazone? Visiems siūlyčiau žvelgti į COP priklausomybės nuo oro temperatūros grafiką, įtariu tas nominalas 5,14 bus kažkur labai netoli 0C, kaip kad rekupo 99% prie +7C
Kaip siurblys taip ir kolektorius pats vandens nešildo, tam reikalingas boileris. Todėl iš siurblio kainos išminusavę kolektoriaus kainą gausime labai padorią sumą, kurią galima išleisti elektrai. Kiek atimam kolektoriui, skirtam vandeniui šildyti? 1500?2000 be pvm? Suprantate kur lenkiu?
Primenu, tai atrodo įmanoma tik PN. Kai šildymo poreikis didelis ir įrenginys "aria" nuolat tai 13600 atsipirks, gal net 29000 irgi, bet kai 13600 investicija rūdija iki oras atvėsta žemiau -4C o rimčiau pluša gal tik trečdalį sezono manau atsipirkimas labai miglotas.
Koks jūsų minėto Daikin cop prie -20C? Dar tokis pastebėjimas: kokiu oru LT temperatūros šturmuoja šalčio rekordus? Prisiminkime šių metų vasarį: giedrą , -15C dieną, ir pamastykime, kaip atrodys saulės kolektorius per tokius šalčius. Yra gyvų pavyzdžių.
Papildyta:


Toks teiginys neto pribloškė, neto šokiravo. Kame čia vargas su grindiniu??? Ir kur ten džiaugsmas su radiatoriais??? Man tai atrodo visiška nesąmonė. Komfortu grindiniam radiatoriai NIEKADA neprilygs, ekonomija irgi. Keista tai iš jūsų išgirsti, panašu nesate "žalias" pastatų inžinierijoje, gal truputi užsiciklinote, tradicijos ("įprasti radiatoriai") stipriai veikia, amžius artėja prie pagarbaus ir naujovės sunkiai skinasi kelią?

Turiu įtarimą, kad žmogui dažniausiai tenka projektuoti šilumos siurblį jau ekspluatuojamiems namas, kuriuose įrengtas radiatorinis šildymas, ir norint pajungti šilumos siurblį tokiu atveju nereikia vargti įrenginėjant grindinį šildymą.

Čia besireiškiančių (neaišku kaip tik su skaitančiais) dauguma, kuriems aktualu ką įsirengti naujai statomam namui.

Viliene, neužsipulk žmogaus, įsižeis ir išeis, o juk visiems naudingiau jei čia lankosi specifinių sričių, aktualių PN, specialistai. Nebūtinai turi nuomonės sutapt, bet dėl to užsipulti neverta

Jei neįsirenginėti saulės kolektoriaus ir tokį šilumos siurblį naudoti kaip pagrindą ruošti karštam vandeniui, atsiperkamumas bus ženkliai greitesnis, priklausys nuo suvartojamo vandens kiekio. Tuomet ir tas aukštas COP bus tikrai aktualus net ir karščiausią dieną. Nors šiai dienai man patraukliau atrodo saulės kolektoriai. Patraukliau primetus iš akies, kad investavus tą pačią pinigų sumą, saulės kolektorius atsipirks greičiau nei šilumos siurblys. Bet kad tai būtų galima drasiai teigti, būtina atlikti atsiperkamumo skaičiavimus. Kadangi jų neatlikau, tai ir palieku galimybę įsirengti abi sistemas pasirinktinai.

Dar vienas niuansas, su šilumos siurbliu būna galimybė vėsintis. Čia kaip ir privalumas palyginus su saulės kolektorium, nors jei ventiliacijos sistemoje įrengtas žemės šilumokaitis, kondicionavimo PN kaip ir nereikia.

Susidaro įspūdis , kad ginčijatės vien dėl to kad ginčytis... Investicija nesunkiai nustatoma žinant norimą galingumą. Kiek sutaupysite per sezoną irgi galima nesunkiai apskaičiuoti. Padalinus, sužinosite per kiek atsipirks.
O šnekos apie "mažėja - didėja" - tai tik šnekos. Lygiai kaip skustis kad temperatūra svyruoja - tai šilčiau tai šalčiau. Tai gi netrukdo apskaičiuoti bendrus šilumos nuostolius per sezoną.

... Už 200 Lt, jus net padoraus radiatoriaus nenusipirksite, nekalbant jau apie boilerį.
pvz. minėtoje DAIKIN sistemoje papildomas 6 kW tenas kainotu 1750 Lt (tik tenas su valdymu, ne boileris)

... gera ŠS galima nusipirkti ne 21000 Lt, o 13600, (prastesnį - gerokai pigiau)

... COP yra ne ~1, o svyruoja nuo 2 iki 5, vidutiniškai per žiemą gaunasi ~2.5, o jei skaičiuoti visą šildymo sezono (kuris yra net 208 dienos!) vidutinis COP bus gerokai didesnis (tingiu ieškotis).

... smalsu sužinoti ant kiek "žveriška" yra investicija į PN aplamai, ir į kai kurios atskirus elementus (ŽŠ ir saulės kolektorius) ir kaip vertinate jų atsipirkimą?
(klausiu ne tam kad užginčyti, iš tikro smalsu).

Nesuprantu. Apie saulės kolektorius iš vis nėra šnekos. Oras-vanduo siurblys pasirenkamas kaip alternatyva saulės kolektoriui, elektriniam boileriui ir elektriniam šildymui kartu paėmus. Be to, sistema šildant vandenį, to pačiu vėsina namą. Arba atvirkščiai - vėsinant namą, to pačiu šildo vandenį: esmė tame, kad elektros naudoja vienam procesui - o antrą produktą gaunate nemokamai.
Jei norite lyginti - lyginkite bendrą visų sistemų kainą.

To dviems žodžiais nepaaiškinsi, be to - visai ne į temą. Lietuva nedidelė, kažin gal teks kur susitikti, bus apie ką pasikalbėti.

Toks šildymo sezonas standartui, PN šildymo sezonas ženkliai trumpesnis.