Pasyvus namas ir jo variacijos VII

Matyt neskaitėt ankstesnių šio forumo temų. Iš jų sužinotumėt, kad standartiniai skaičiavimai PN netinka, nes tie šilumos pritekėjimai, kurie standarte visai nesvarbūs pav. žmogaus kūno šiluma, yra labai svarbūs PN skaičiavimams.

Taigi, čia STR skaičiavimų neatitikimai praktikai turėtų nustebinti maloniai.

Todėl, į PN statybas žiūriu su pasitikėjimu. Tuo labiau, kad šiame forume EVOY ir kiti forumo nariai tikrai suteikė daug informacijos, o kartu su ja ir pasitikėjimo.

Kas liečia papildomai investavimą į šilumos siurblį, tai šiai dienai turiu numatęs neskausmingą intervenciją į jau sumontuotą šildymo sistemą. Iš esmės, į jau sumontuotą ventiliacijos sistemą esu numatęs galimybę įterpti šilumos siurblį oras-oras, tiksliau kanalinį kondicionierių. Kadangi šiai dienai toks yra ženkliai brangesnis už paprastą, turiu vilties, kad per šilumos poreikio testavimo metus jis dar atpigs ir jo pastatymas taps ekonomiškai labiau pagrįstas .

Vandens šildymui mąstau panaudoti saulės kolektorius, tai lėmė šilumos siurblio tipo oras-oras pasirinkimą, prieš oras-vanduo, nes vasarą vandenio šildyti su šilumos siurbliu tikrai nereikės, o žiemą šilumos siurblys ir taip bus mažiau efektyvus, tuo labiau, kai vandenį reikės pašildyti iki aukštesnių temperatūrų. Ir iš vis, mano manymu šilumos siurblys oras-vanduo ir saulės kolektorius yra dvi konkuruojančios tarpusavyje, o ne viena kitą papildančios technologijos. Oras-vanduo šilumos siurblio kaina didesnė palyginus su oras-oras šilumos siurbliu, be to jo prastesnis naudingumo koeficientas.

O dėl butelio Vilienei, tai tik vežk, kuo greičiau nuveši, tuo greičiau ir pats užtikrinčiau PN pradėsi statyti

Kiek suprantu, tas kondicionierius vasara turėtu atvėsinti visas patalpas, o žema (bet kai dar nėra šalčiu) - šildyti kambarius. Sveikintina mintys! Tik noriu paklausti: ar jūsų esama sistema buvo numatyta būtent tokia, kad galėtu atlikti šią funkcija?
Klausiu todėl, kad dažniausia vėdinimo sistemos skirtos užtikrinti minimalią apykaitą patalpoje, oro padavimo ortakiai yra labai maži (be to - jie nėra izoliuoti). Jei ortakis yra mažas - tai galima paduoti tik nedidelį oro kiekį. (pvz. per 100mm skersmens ortakį nepatartina praleidinėti daugiau kaip 60m3/h oro. Kitaip triukšmo lygis viršys 35 dB.) 60 m3/h oro gali pernešti tik ne daugiau kaip 0.15-0.2 kW "šalčio".

Ar galite pasidalinti ziniomis, kaip apsiskaiciuoti tuos siluminius nuostolius ?

[quote=mintas,2011 06 03, 18:39]Matyt neskaitėt ankstesnių šio forumo temų. Iš jų sužinotumėt, kad standartiniai skaičiavimai PN netinka, nes tie šilumos pritekėjimai, kurie standarte visai nesvarbūs pav. žmogaus kūno šiluma, yra labai svarbūs PN skaičiavimams. [QUOTE]

Pirmiausia,  aš daugiau už PN nei prieš. Antra jei jau ketinu kažką pirkti (ar statyti) tai labiau ieškau trukumų, kad žinočiau silpnasias vietas.
Perskaičiau didžiąją dalį info apie PN Lietuvoje. Kol kas susidariau gan tvirtą nuomonę, kad realiai vien šildymui Lietuviškam PN reikėtų apie 30 - 40 kWh kvm per metus. Tai patvirtina tiek teoriniai skaičiavimai, tiek praktiniai Veikmės namo stebėjimai, tiek paprasčiausia logika. Kiek man pavyko rasti vienintelis faktas, kad PN gali naudoti 10-15  kWh kvm per metus, yra Austrų ir Vokiečių patirtis. Tačiau šis skirtumas susidaro dėl trumpesnės žiemos ir labiau saulėtų žiemos mėnesių.
Man taip pat išpradžių šio forumo dalyvių mintys sukėlė entuziasmą, tačiau skaičiai gerokai jį atvėsino. Neabejoju, kad tiek standarte, tiek PN galima viską daugiau mažiau suskaičiuoti. Ir primygtinai siūlyčiau tai padaryti. Pritekėjimai taip pat nėra mistinis dalykas saulė, žmonės ir elektros prietaisai.  Dėl labai mažo saulės aktyvumo Lietuvoje lapkričio - sausio mėn. pritekėjimai kai jų labiausia reikia yra menki.
Pasikartosiu, kad nesu prieš PN, bet manau, kad lietuvišką  PN šildyti vien elektra būtų neracionalu. Todėl reikėtų iškarto projektuoti ekonomiškesnę šildymo sistemą.

[QUOTE]O dėl butelio Vilienei, tai tik vežk, kuo greičiau nuveši, tuo greičiau ir pats užtikrinčiau PN pradėsi statyti [/QUOTE]

Vilienė šaunuolis, kad dalijasi sukaupta patirtimi. Tikiuosi pasidalins ir objektyviais matavimais. O butelį jau užsitarnavo ir už iki šiol atliktą darbą 

Pakolkas ventiliacijos sistema nesuprojektuota. Šis rūpestis nukeltas kitiems metams. Bet dėkui už informatyvų postą, žinosiu, į kokius niuansus reikės atkreipti ventiliacinės sistemos projektuotojų dėmesį.

Veikmės patirtis pakolkas tik iš vieno namo, vėlesniuose namuose jau įdiegtas žemės šilumokaitis, saulės kolеktoriai, beje, pirmojo namo rekuperatoriaus efektyvumas yra tikrai žemas lyginant su šios dienos egzemplioriais. Taigi, kaip matom pirmasis namas tikrai nebuvo tobulas, bet ir jis sugebėjo pasiekti 22 KW vienam kv.m. Tai gerokai geresnis rezultatas, nei mini esant įmanomam. Be viso to, mano nuomone net ir pirmasis namas vis dar turi šansų jei ne pasiekti 15 KW vienam kv.m., tai bent jau tikrai pagerinti šiai dienai pasiektą. Nepamirškim, kad ši žiema, tikrai buvo šaltesnė nei įprastas Lietuviškos žiemos vidurkis, be to jame buvo pastoviai palaikoma 23 laipsnių vidaus temperatūra, kas spėju buvo 3 laipsniais daugiau nei projektuota.

Manau, kad vis tik realus tas 15 KW vienam kv.m. rezultatas. Yra dar viena gudrybė pagerinti nepasiektam PN rezultatui, ir nors aš tai laikau lengvos formos sukčiavimu, bet šildymui naudojant šilumos siurblius skaičiuojamas sunaudotos energijos kiekis, o ne išskirtos. Taigi su šilumos siurbliu, net ir šią žiemą pirmasis veikmės namas būtų įtilpes į PN normas su dideliu rezervu. Aišku, geriau jei tas siektinas rezultatas pasiekiamas ir be tokių priemonių.

Pagal mane, darote vieną esminę klaidą - visus klausimus reikėtu spręsti kompleksiškai. Jei suprojektuosite puikų PN, prifarširuosit jį įvairiais prietaisais, kurie, beveik nenaudodami elektros, puikiai šildys jūsų namą, gamins karštą vandenį ir t.t ... bet per kelias vasaros mėnesius jus išleisite vėsinimui tiek, kiek net negalėjote pagalvoti - ką tada pasakysite?
Kaip pavyzdys: investuojate į saulės kolektorius, kad šildyti vandenį vasara, investuojate į kondicionierių ir į ortakius, kad vėsinti patalpas (ir šildytis pereinamųjų laikotarpių), bet lieka klausimai - kaip šildytis žiema, ir kaip ruošti karštą vandenį kai nėra saulės.
To tarpų, jei pasirinktumėte siurblį oras-vanduo - jis galėtu ne tik vėsinti patalpas, bet ir tuo pačiu ruošti karštą vandenį (ir darytu tai nepriklausomai nuo saulės, o tai Lietuvoje yra gan svarbu). Be to, jis efektyviai šildytu patalpas ir gamintu karšta vandenį didesnė dalį šildymo sezono (kai temperatūra yra teigiama). Jis gamins šilumą ir kai temperatūra bus -25'C, tačiau tuomet COP bus tik ~2. (nors tai - dvigubai geriau nei tiesiog šildytis elektra). Ir - atpuola būtinybė investuoti į saulės kolektorius (o paskui turėti vargo su jų valymu).

Dar vienas, tikriausia girdėtas, variantas - siurblys žemė-vanduo. Brangokas, tačiau turi neginčijamu privalumu: pirma - šildo ištisą sezoną su COP 4.5-6 (priklauso nuo modelio), antra - namas vėsinamas visai nenaudojant elektros. O apsimoka-neapsimoka reikia skaičiuotis kiekvienam namui atskirai, įvertinant visus poreikius.
(Tikriausia, taip ir darote pvz., sprendžiant statyti paprasta namą ar PN?)

Gamintojai moka labai pagrąžinti, tačiau realybėje yra visai kas kita, ir po grindimis AL izoliacija visgi nepasiteisina, pažiūrėk eksperimentą:
https://www03.cmhc-s...r=1307170377003


(spausti ant PDF failo)
o juk turėtų gražinti į patalpą 90 proc. atspindėtos šilumos

xixi

Panašu, kad "kaban" buvo labai arti tiesos, kai kalbėjo apie atspindinčios izoliacijos naudojimą grindyse.

Tikrai tikėjausi geresnio rezultato, nors iš kitos pusės, pagal schemas matosi, kad burbulinė izoliacija veikė, jos kaina Lietuvoje yra ženkliai mažesnė ir dar klausimas kaip buvo pravesti tyrimai, ar specialiai jie nebuvo pritaikyti paryškinti standartinės izoliacijos privalumams, kokiu būdu buvo šildomos patalpos? Taip ir neradau jokios užuominos apie tai, kokiu būdu buvo šildomos patalpos. Jei nebuvo intensyvaus šilumos šaltinio spinduliuojančio infraraudonajame spektre, tai be abejo atspindinčiajai izoliacijai nebuvo ką atspindėti.

Paprasčiausias būdas apskaičiuoti šilumos nuostolius per pertvaras, tai pasiskaičiuoji kiek šilumos prateka per tavo sienas, stogą ir grindis. Tam imi atitinkamų pertvarų šilumine varža (pav. sienų R=10) pagal ją apskaičiuoji, kiek šilumos vatais pratekės per vieną kvadratinį metrą pagal formulę 1/R (pagal pav. U=1/10=0,1) Gautą dydį daugini iš pertvaros turinčios tą pačią šiluminę varžą ploto (pav. 200 kv.m., tai bus 0,1*200=20W). Taigi turim dydį energijos kuri prateka per visą, vienodą R turinčią pertvarą. Nepamiršt reikėtų, kad langai ir durys turi kitokią varžą nei sienos, todėl jas reikėtų minusuoti iš sienos pločio, apskaičiuoti atskirai ir tuomet visų pertvarų energijos nuostolio dydžius sudėti. Sakykim kad sudėjus visų pertvarų energijos nuostolio dydžius gaunam 90W. Kadangi šis dydis rodo kiek energijos pertvaros praleidžia esant 1 laipsnio skirtumui, ir mes norim sužinoti kiek per pertvaras šilumos pratekės, kai kambariuose bus 25 laipsniai šilumos, o lauke bus 35 laipsniai šalčio, tai gaunam, kad mus domina 60 laipsnių skirtumo temperatūra, taigi dauginam 90W iš 60 laipsnių ir gaunam, kad namas per atitvaras netenka 5400W arba 5,4KW (kilovatus).

Čia labai grubus bet paprastas nuostolių pasiskaičiavimo būdas pagal kurį nesimato ventiliacijos nuostolių, per langus pritekančios šilumos kiekiai, sunaudotos energijos buitinėms reikmėms išskiriamos šilumos kiekis ir kitų pritekėjimų ir nuostolių dydžių, tad juo vadovautis tikrai neverta. Norint tiksliau apskaičiuoti statant standartinį namą reikia vadovautis STR pateiktomis skaičiavimo formulėmis, bet ir tuo būdu paskaičiavus nesigau 100% tikslumas. Jei teisingai suprantu, šiai dienai tiksliausiai nuostolius gali paskaičiuoti PHPP programa, bet ji mokama ir vien dėl nuostolių paskaičiavimo jos įsigyti neverta.

100% su Jumis sutinku, tik vienas niuansas, visų klausimu niekada nepavyks suplanuoti iš karto, kas nors tikrai bus pražiopsota. Antras dalykas niekuomet nesigauna viskas taip, kaip planavai, darbo eigoje reikia įvesti tam tikras korekcijas, tai vat aš ir palieku tam tikrų klausimų sprendimą, kartu koreguojant nukrypimus nuo planuotų dydžių.



Tikrai neatmetu siurblio oras-vanduo, bet šis pasirinkimas bus svarstomas, kai jau turėsiu galutinius, realius sąnaudų dydžius. Vis tik šilumos siurblio pastatymui vieta numatyta.