Pasyvus namas ir jo variacijos VII

Peržiūrėjau tą straipsnį ir 58 lape radau teiginį, kad kai esant 50 Pa slėgių skirtumui oro manai įvyksta 7,6-8,3 kartų per valandą, tai esant vėjo greičiui 5 m/s oro kaita bus 0,7-0,8 karto per valandą. Tai jei proporcijos išlieka tos pačios, tai 50 Pa slėgį turi atitikti 50 m/s vėjo greitis, o tai yra 180 km/h oro greitis, tikrai labai, labai didelis vėjo greitis.

Dar vienas įdomus niuansas: devynaukščio apatinio aukšto vidaus temperatūros pokyčiams didesnę įtaką turėjo aplinkos temperatūros pokyčiai nei vėjas, o viršutinio-atvirkščiai, didesnę įtaką turėjo vėjas nei lauko temperatūros pokyčiai.

Darytina išvada, nuosavame name apsuptame daugiaaukščių į vėją galima būtų nekreipti dėmesio .

Tokia proporcija gal nevisai teisinga. Kai pučia vėjas tai 50 Pa slėgis susidaro iš išorės ir oras daugiausia per lango nesandarumus patenka į patalpą. Kai 50 Pa slėgis sukeliamas viduje, tai oras per nesandarumus keliauja laukan. Bet didžiausias nesandarumas yra ventiliacijos angos. Per jas turėtų pasišalinti didžioji dalis oro.
Nežinau kiek tiesos, bet kažkur radau, kad 50 Pa slėgį (į išorinę sieną) sukelia 20 m/s vėjas.

Testą atlikęs žmogus minėjo, kad 50Pa yra 10m/s vėjo poveikio atitikmuo.

Vat čia tai geras

Tai kaip su atspindinčia izoliacija? Jau numatyta?

Tik kartu su PIR, lubose. Ant sienų nebus. Iš pirmo namo sandarumo aišku kad nebūtina, atspindėjimui lyg reikalingas oro tarpas, kurio nebus, GKP ne sukamas per profilius bet klijuojamas.

Sandarumui tavo atveju jau žinoma, kad papildomu priemonių nereikia, bet atspindėjimo atžvilgiu tai bet kokiu atveju pliusas.

Užkliuvo tai, kad iš pat pradžių įvairiais klausimais PN tema, mano nuomonė nevisuomet sutapdavo su EVOY, bet kai labiau pasigilindavau į situaciją, tai vos ne žodis žodin pasikartočiau EVOY pastabas. Ir apie atspindinčią izoliaciją jis labai teisingai yra pasakęs.

pradžiai noriu pasidalinti patirtimi iš vienos pirtelės kurioje teko pabuvoti. Šeip tai esu atsparus karščiui, esu stebinęs ne vieną savo "plikinančio karščio nejutimu", bet vienoje pirtelėje vis tik per daug ilgai būti neišgalėjau. Joje aplink akmenis gal poros metrų pločiu į visas puses sienos buvo apkaltos aliuminio folija. Iš pradžių pirtelė atrodė kaip pirtelė, bet po kažkelinto atsišaldymo po šaltu dušu, pastebųjau, kad man niekaip nepavyksta rimčiau atvėsti. Oda jau seniai šalta, bet tiesiog degu iš vidaus. Tik tada atkreipiau dėmesį į aliuminio foliją. Taip ir nesupratau, ar žmogelis taip nuo gaisro bando apsisaugoti, ar ir infraraudonuosius nori pasikinkyti. Bet man tokia pirtis pasirodė tikrai per intensyvi.

Dabar prie reikalo .

Labai įdomų patentą yra užregistravęs Tiktas.lt. Nors standartinėmis apšiltinimo medžiagomis prekiaujantieji visaip bando sumenkinti tokį patentą ("Statyk" žurnalas, 2010 Nr.4 (69), p.33), bet mintys išsakytos patente tikrai teisingos. Net jei tiesiogiai perduodama šiluma (vienas iš trijų šilumos perdavimo būdų (tiesiogiai, konvekcijos būdu, spinduliavimo būdu) t.y. šiluminė varža ir yra mažesnė nei taip vadinamų tradicinių apšiltinimo medžiagų atsižvelgus į vieną panašu kad reklaminį straipsnį matome jog per sienas 65–80 proc. šilumos perduodama spinduliavimo būdu. Taigi teoriškai svarbiau turėti gerai infraraudonuosius spindulius atspindinčią izoliaciją nei didelę R reikšmę turinčią. Net jei ir tame reklaminiame straipsnyje pateikti skaičiai neteisingi, gal ir mažesniu dydžiu, bet jie vis tiek yra. Taigi čia mano mintys apie infraraudonuosius spindulius atspindinčios izoliacijos sluoksnio poreikį iš teorinės pusės.

Pažiūrim į šį reikalą iš praktinės pusės. Labai man patiko "kaban" išsakytos mintys, jog infraraudonieji spinduliai nepraeina per kietus kūnus. EVOY jį teisingai pagavo ties mintim, jog infraraudonieji spinduliai pro gipskartonį praėję ir atsispindėja nuo atspindinčiosios izoliacijos atgal negryžta . Taigi, nesąmonė. Pirmiausiai nesąmonė tame, jog infraraudonieji per kietus kūnus tepraeina tiek pat, kaip ir šviesos spinduliai. Nesigilinsiu į bangas, užsiminsiu tik apie tai, kad bangavimo principas tas, kuo banga trumpesnė, tuo ji labiau linkusi atsispindėti, kuo ilgesnė, tuo labiau ji linkusi prasiskverbti. Taigi, įrodymas, kad infraraudonieji linkę prasiskverbti giliau liudija toks apšiltinimo medžiagų išradimas, kaip neoporas. Iš esmės tai tas pats putplasstis, tik šiek tiek įmaišyta grafito kurio paskirtis atspindėti ir sugerti infraraudonąjį spinduliavimą. Pažiūrėkite ant kiek pagerėja šilumą izoliuojančios savybės tik pagerinus infraraudonąją savybę. Dabar, jei infraraudonieji spinduliai neina toliau, tai jie turėtų būti sugerti pirmuosiuose sluoksniuose ir didesnis neoporo sluoksnis kaip ir praranda prasmę lyginant su paprastu putplasčiu. Dar vienas niuansas, jei vis tik infraraudonieji spinduliai neina kiaurai medžiagas, tai tuomet jie eidami ir per paprastą putplastį turėtų būti sugeriami ir tokiu atveju vėl nebūtų skirtumo tarp paprasto putplasčio ir neoporo.

Dar vienas praktinis atspindinčios izoliacijos naudingumo įrodymas, dėl kurio naudingumo net nekyla diskusijų yra selektyvinė stiklo paketų danga. Pažiūrėkite, kokia langų varža be selektyvinio stiklo ir su. Nedasideda joks oro tarpelis kuris kaip ir turėtų padidinti R, selektyvinė danga, tai ne vakumas kuris užkerta kelią šilumos nutekėjimui tiesiogiai. Tai tik infraraudonuosius spindulius atspindinčios izoliacijos plėvelė.

Einam toliau. Klausimas, kokiu atveju šiluminė izoliacija turėtų atsipirkti greičiau, kokiu lečiau? Atsakymas paprastas, kuo didesnės temperatūros šildymo elementu šildotės, tuo labiau apsimoka atspindinčioji izoliacija, taigi radiatorinio šildymo atveju atspindinčioji izoliacija atsipirks greičiau nei grindinio šildymo atveju. Jei ketinat šildytis infraraudonūjų spindulių šildytuvais (ką planuoju ir aš) atspindinčiosios izoliacijos naudingumas vos ne akivaizdus. Beje prie to pačio, jau daug kam net nekyla klausimas ar reikia dėti atspindinčiosios izoliacijos ekranus už radiatorių. Tokio pasirinkimo naudingumą patvirtina ir termonuotraukos darytos iki ekranų uždėjimo ir po uždėjimo. Negi manot, kad šiluma spinduliuojama tik už radiatorių?

Dabar konkrečiai prie tavojo atvejo. Klausimas ar reikia palikti tarpą tarp atspindinčiosios izoliacijos ir sienos. Mano atsakymas ne. Tas tarpelis reikalingas tik tam, kad būtų pasiektas didesnis R dėl oro tarpelio ir šios izoliacijos pardavėjai tuo galėtų pagrįsti tokios izoliacijos termovaržą. Atspindinčiosios paskirtis ne R didinimas, tad mano nuomone oro tarpelis yra nebūtinas. Į atspindinčią termoizoliaciją juk galima žiūrėti kaip į veidrodį. Beje, jei tikėti vaikystės girdėtomis pasakomis, tai archimedas sukvietes miesto gyventojus su veidrodžiais ant miesto sienų infraraudonųjų spindulių pagalba sudegino Romos imperijos laivyną. Taigi, atspindinčioji izoliacija tai yra tas pats, gal tik prastesnės kokybės veidrodis. kaip manot, ar jis neatspindes šviesos jei jį pakabinsim ant sienos? O jei kalba eis ne apie matomą spektrą, o apie infraraudonąjį, ar veidrodžiui turės įtakos už jo esanti siena? Teisingai, veidrodis neatspindės 100 procentų visų spindulių jis įkais ir dalis šilumos nueis sienai tiesioginio šilumos perdavimo būdu, bet jeigu siena pati neatspindi infraraudonūjų, tai jūs manot kad dėl oro tarpelio varžos šiek tiek sumažėjęs šilumos srautas praeis mažiau sėkmingai? Taigi dar kartą pasikartosiu, oro tarpelis tarp sienos ir atspindinčiosios izoliacijos tikrai nereikalingas ir tai įrodo termonuotraukos tiriančios už radiatorių dedamų infraraudonuosius spindulius atspindinčios izoliacijos ekranų efektyvumą.

Dabar ar reikalingas oro tarpelis nuo šilumos šaltinio iki atspindinčiosios izoliacijos? Taip. Būtinai reikalingas. Čia ir "kaban" buvo teisus. Bet ir čia yra tam tikrų niuansų. vienas dalykas, atspindinčiosios izoliacijos gamintojai jau gamina specialiai grindims atspindinčę izoliaciją su oro burbuliukais užtikrinančiais oro tarpa tarp betono ir atspindinčiosios, kitas dalykas yra klausimas, kas yra "kontaktas" tarp dviejų paviršių? Kadangi šiek tiek domėjausi kompiuterių procesorių aušinimo problemomis, galiu pasakyti, kad kuo paviršius lygesnis, tuo "kontaktas" geresnis ir tuo didesniu plotu kūnai liečiasi vienas su kitu. bet net ir tokiu atveju, žiūrint per mikroskopą matysi tarsi du pjūklus atsuktus ašmenimis vieną į kitą. Viena medžiaga su kita liesis tik mažais taškeliais palyginus su visu plotu kuris nekontaktuos. Vat procesorinių pastų užduotis ir yra, kaip galima labiau užpildyti tuos oro tarpelius ir pagerinti kontaktą tarp kūnų. Taigi, jei gipskartonis tiktai pridedamas prie atspindinčiosios izoliacijos, tai atspindinčioji tikrai veiks ir gana efektingai. Jei gipskartonis priklijuojamas, tai klausimas, ar klijai tepami ištisai ar dedami taškais? Kuo mažiau kontakto taškų su atspindinčiąja tuo jos efektyvumas bus didesnis.

Dėl to, ar reikia didinti atspindinčiosios izoliacijos sluoksnių skaičių, tiksliai atsakyti negaliu, bet jei tikėti reklamose pateikiamais 98-99% atspindėjimo, mano nuomone antras sluoksnis tai yra jau tikrai per brangi investicija ir tas patente pateiktas izoliacijos sluoksniavimas iš sekančių sluoksnių daugiau naudos gauna ne iš atspindėjimo, o iš oro tarpelio, tad aš tą tarpelį mieliau užpildysiu standartiniu termoizoliacijos sluoksniu.

Tai čia tiek mano pamastymų šia tema, kuriuos taip staigiai prisėdęs prisiminiau . Tikiuosi juose rasit ką nors naudingo .

Dar viena pastaba apie infraraudonajį šildymą. Teko girdėti, jog ar tai Maskvoje ar tai Peterburge ankčiau būdavo žmonių kurie žiemą saulėtą dieną išsirengdavo ir degindavosi. Ten vieta buvo apsaugota nuo vėjo, todėl net ir šaltą žiemą, saulės intensyvumo infraraudonajame spektre užtekdavo įšildyti žmogaus kūną, kad jam nebūtų šalta, o ultravioletineme spektre, kad įgautų įdegį. Tai vienas iš įrodymų, kad pasinaudojus infraraudonaja spinduliuote, patalpose turėtų jaustis šilta net ir esant mažesniai kambario oro temperatūrai, kas teigiamai pasireikštų šildymo ekonomiškumui.

Spėju, kad toks ekonomiškumas pasireiškia kai patalpos šildomos nepastoviai. Įjungus šildymą pirmiausia sušyla daiktai tame tarpia ir žmogus, o oras sušyla nuo jų. Todėl kurį laiką oro temperatūra mažesnė. Tačiau namus greičiausia šildysite pastoviai, todėl ir oro temperatūra gana greitai taps panaši kaip ir daiktų.
Kita vertus nereikia pamiršti, kad taip šildantis labiau už orą sušildomas ne tik žmogus ir baldai, bet ir sienos. O tai padidina šilumos nuostolius per jas.
Jei ketinate šildytis vien elektra tai gana drąsus sprendimas. Gal jau bandėte susiskaičiuoti kokie galimi namo šilumos nuostoliai?

Kad sienos sušildomos taip pat, mintis labai teisinga, todėl šildantis infraraudonųjų spindulių pagalba, turėtų labai pasiteisinti atspindinčioji izoliacija. Dar niuansas tas, kad infraraudonieji spinduliai yra kryptiniai, ir galima bandyti koreguojant spinduliavimo kryptį išgauti maksimalų ekonomiškumą.

Dėl šildymo elektra, tai šildymo poreikio apskaičiavimas yra gana sudėtingas dalykas ir be PHPP nelabai pavyks bent jau panašiai apskaičiuoti. Namas bus 120 kv.m. tai jei pavyks įtilpti į pasyvaus namo standartą, tai šildymui reikės 1800 KW šiluminės energijos. Jei visą šią energiją padengti elektros energija tiesiogiai, turint omenį, kad elekros šildytuvų yra labai aukštas naudingumo koeficientas (be to infraraudonojo šildymo pardavimo marketologai skleidžia "mitą", kurio teisingumu galima įsitikint tik pradėjus ekspluatuoti jau įrengtą sistemą, kad infraraudonasis šildymas yra ekonomiškesnis nei tiesioginis šildymas iki 50%, pats netikiu tokiu procentu, todėl skaičiavimams jo neimu, o jei pasitvirtins, sutaupytą dydį laikysiu bonusu, kurio bent jau šiokio tokio tikiuosi) nuostolių neskaičiuojant šios dienos elektros kainom gaunasi 810 Lt sezonui, jei šildomasi 0,45 Lt už kilovatą ir 576 Lt jei šildomasi naktiniu tarifu 0,32 Lt. Taigi, kaina sezonui gaunasi labai nedidelė. Šeip tai, kai pasiskaičiavau šilumos nuostolius standartiniais metodais, tai mano namui gavosi kažas apie 30-40 KW, tokiu atveju šildymo kaina išauga iki 2160 Lt per sezona. Kaina kaip ir didesnė, bet panašiai už šildymą moka standartinių namų savininkai šildydamiesi kietu kuru. Antras dalykas, tokiu atveju išlieka galimybė šildymo reikmėms panaudoti šilumos siurblius sumažinančius šildymui sunaudojamos elektros kiekius.

Kadangi skaičiavimai lieka skaičiavimais o reali padėtis paaiškėja tik pradėjus ekspluatuoti pastatą, žadu pirmą sezoną šildytis tik elektra, o kai paaiškės kokios realios išlaidos šildymui, bus galima atlikti skaičiavimus, ieškant optimaliausio šildymo varianto.

Prirašei, lyg būtum AL izoliacijos prekybininkas
Kas susiję su grindimis, kai naudojama AL/burbulinė plėvelė, tai yra labai daug prieštaringų duomenų. Tokio tipo plėvelę aš ir pats galvojau naudoti po betono grindimis, tačiau dar abejoju. Šio tipo plėvelė užsienyje naudojama gerą dešimtmetį ir yra daug nusiskundimų, kad ji neatitinka deklaruojamų parametrų: http://www.healthyhe..._o_bldg_sys.htm
Visuose darytuose eksperimentuose, kuriuos aš aptikau, ji smarkiai pralošia kitom izoliacijom. Tiesa, visuose aptiktuose eksperimentuose, ji buvo naudojama, kaip pagrindinė izoliacija. Būtų įdomu aptikti, kokie rezultatai gautusi, kai ji būtų naudojama kaip papildoma izoliacija.
O ant sienos , lūbų ji tikrai gali būti naudinga, tik būtina užtikrinti, kad ant plėvelės nebūtų sąlygų kauptis nešvarumams ,dulkėms (tikriausiai tai galėtų užtikrinti minimalus oro tarpas sustabdantis oro konvekciją). Ir dar, kai kurie aptikti eksperimentai buvo daryti +100C aplinkoje (gamintojai mėgsta pritempti duomenis prie sau pageidaujamų) , todėl žemesnėje kambario temperatūroje rezultatai bus ne tokie akivaizdūs, nes išspinduliuotos energijos kiekis proporcingas temperatūrai T ketvirtam.

Tik labai domiuosi, nes pačiam aktualu , o info tai tikrai turėtų būti labai panaši į prekybininko, nes labai daug info, kuria remiuosi yra iš jų. Atitinkamai ir išvados deje, bet gali būti nevisai teisingos.

Šeip, į tą grindims skirtą plėvelę su burbuliukais aš irgi žiūriu su nepasitikėjimu. Didelis klausimas, kokioms maksimalioms apkrovoms ji apskaičiuota. Ar atlaikytų ji storesnį šildomų grindų betono sluoksnį? O jei dar ant tų grindų nelaikančią sieną sumūryti? O jei dar kokį sunkesnį daiktą, pav. kokį seifa uždėti?

Pakolkas nėra labai aktualu, tai dar nesidomėjau. Dabar pamatai , firmų apklausa, jų pasiūlymų lyginimas. Beje, legalett tikrai nėra brangininkai. Palyginus su kitų firmų pasiūlymais, kito tipo pamatams, legalett pasiūlyta kaina yra labai konkurencinga.
Papildyta:


Turint omenyje, mano jau minėto šaltinio duomenis, iki 93 proc. šilumos iš viršaus į apačią perduodama į grindis spinduliavimo būdu, taigi vadovaujantis tokia info, atspindinčioji tikrai turėtų pasiteisinti grindyse.

Kas liečia atspindinčiosios izoliacijos lyginimą su kito tipo izoliacijomis, tai labai didelis klausimas ar ji praloštų standartinei izoliacijai, jei abiejų izoliacijų įrengimui būtų skirtas tas pats biudžetas. Bet kokiu atveju, net nekalbu apie vien atspindinčios izoliacijos naudojimą, nes ji tikrai neapsaugo nuo šilumos nutekėjimo tiesioginiu būdu.

Ir aš susižavėjau PN idėja daugiausia dėl to, kad investavęs į šiltinimą ir pasyvinimą gali atsisakyti katilinės ir šildymo sistemos. Deja kiek beskaičiuoju man niekaip mažiau 40 kWh/kvm per metus nesigauna. Jei dar pridėsime 3000 - 4000 kWh šilto vandens ruošimui, visai liudnai lietuviško PN šildymas elektra atrodo. Kadangi aš pats ir namą didesnį planuoju tai elektra šildytis manau nebūtų racionalu. O jei jau reikia daryti katilinę ir šildymo sistemą tai ir PN idėja, bent jau ekonominiu aspektu pakinba ant plauko.
Man asmeniškai neatrodo racionalu įsirengti šildymo elektra sistemą ir planuoti šilumos siurblį jei nepasiteisins. Juk teks numokėti ir už elektrinius šildytuvus ir už šilumos siurblio įrengimą. Tokiam žingsniui pateisinti, bent jau turėtų būti koks nors teorinis pagrindas arba skaičiavimas. Dabar gi skaičiavimai rodo, kad nepasiteisins, o praktika retai būna grąžesnė už teoriją. Kita vertus labai gerai, kad yra pionierių kaip Vilienė. Jam už drąsą ir pasidalijimą rezultatais reikės didelį butelį nuvežti. Labai nustebsiu jei tie rezultatai paneigs teorinius skaičiavimus.